Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-10-14 nr. 3066

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Tomas Venclova.
KRAŠTOVAIZDIS
84
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• VYTAUTO LANDSBERGIO BAIGIAMOJI REPLIKA TEISMUI PO GYNĖJO KALBOS 2005.IX.263
• VYTAUTO LANDSBERGIO KALBA VILNIAUS PIRMOSIOS APYLINKĖS TEISME 2005.IX.2730
• EUROPOS MENININKŲ TARYBOS KONGRESAS

KNYGOS 
• Gintaras Beresnevičius.
NAUJASIS HUMORO STILIUS
• Roma Bončkutė, Axel E Walter.
DRAUGYSTĖS DAINIUI SIMONUI DACHUI – 400 METŲ
1
• Modesta Jurgaitytė.
KŪNO PERSPEKTYVA VEIDRODYJE
1
• VIENIŠĖJA1
• ARBŪZŲ CUKRUJE6
• BALTIJA
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
 Laima Slepkovaitė.
MAIŠTININKŲ PUOTA: "VILNIUS JAZZ" – 2005
17

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
EMALIO SPALVOS
• LIETUVIŲ MENO PROJEKTAS ŠVEDIJOJE

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičiūtė.
"SIRENOS": VEIDAI, VARDAI, GARSAI
4

KELIONĖS 
• Astrida Petraitytė.
MUMCĖ BUVO LONDONE! ARBA "Į BLUMSBERĮ! Į BLUMSBERĮ!"
5

MENO DIS/KURSE* 
• Janina Krušinskaitė.
STABDOMO LAIKO POLITIKA
4

POEZIJA 
• ANTANAS ŠIMKUS14

PROZA 
• Dalia Jazukevičiūtė.
BALTI MARŠKINIAI
31

VERTIMAI 
• Kerry Shawn Keys.
PIENAS
2
• Kerry Shawn Keys.
TĖTIS

POETINIO DRUSKININKŲ RUDENS SVEČIŲ POEZIJA 
• LESZEK ENGELKING5

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vilius Džiavečka.
EINU TARSI ATBULAS
4

KRONIKA 
• PASKUTINĖ ILIUZIJA
• DZIAKUJ, MINSK!
• Lukas Miknevičius.
APIE BUROKĄ, PRERIJAS IR SRAIGIŲ GAMYBĄ
5
• VIEŠAS LITERATŪROS VERTĖJŲ KREIPIMASIS
• III TARPTAUTINIS BARDŲ FESTIVALIS
• ŠIAULIUOSE A.BALTAKIS SUTIKTAS KAIP BIČIULIS
• BENDRA KARIKATŪRISTŲ IR NUTEISTŲJŲ DARBŲ PARODA
• JAPONIJOS FONDO PROGRAMOS

SKELBIMAI 
• VDA SKELBIA
• LIETUVOS BANKAS SKELBIA
• MIELI POETAI IR POETĖS!1
• IEŠKOME JAUNŲ TALENTŲ!

DE PROFUNDIS 
• Tezaurus Vilensis.
BLAŽIO BROLIS (PRAMUŠIMAS)
3
• Vytautas Tutkus.
LEOPOLDAS
1
• HUKŲ RENGA5

MUZIKA

MAIŠTININKŲ PUOTA: "VILNIUS JAZZ" – 2005

Laima Slepkovaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Eldbjorg Raknes

Džiazo kasdienybės Lietuvoje beveik nėra. Tikras klubas, nuolatiniai jam session, kasdieniai koncertai – rožinė svajonė, utopija, kurią galėtų įgyvendinti tik milijonierius altruistas arba genialus vadybininkas. Bet užtai niekaip negalėtume pasiskųsti, kad neturime švenčių: ištisus metus pas mus vyksta grandioziniai džiazo festivaliai, pasaulinio garso žvaigždžių koncertai ir nuostabūs džiazo renginiai klasikinės muzikos festivalių kontekste. "Vilnius Jazz" šioje nesibaigiančių švenčių virtinėje užima ypatingą vietą. Jis yra tartum atsakymas į klausimą: "Kas gi nauja džiazo pasaulyje?" Galbūt jis neaprėpia visos nūdienos improvizacinės muzikos panoramos (kažin ar tai apskritai yra įmanoma per keturias festivalio dienas), bet visuomet dovanoja progą pajusti gaivius vėjus ir patirti nepakartojamą naujojo džiazo žavesį...

Apie tai, kas yra šiandieninis džiazas, galima parašyti disertaciją ir, ko gero, prieiti išvadą, kad ne visa skambėjusi festivalyje muzika vadintina džiazu. Bet šiame straipsnyje neketinu gvildenti žanro grynumo problemos, nes viena pagrindinių džiazo savybių – jungtis su įvairiausiomis muzikos rūšimis. Kone kiekvienas festivalio koncertas buvo akivaizdus to įrodymas. Lydinio idėja įsivyravo jau nuo atidarymo koncerto, kuriame žymus Lietuvos džiazistas Dainius Pulauskas pamėgino sujungti džiazą ir simfoniją.

Simfonija ir džiazas niekada nebuvo geri draugai ir dažnai apsimeta, kad net nėra pažįstami. Sykį juos sutaikė George‘as Gershwinas, tačiau jis iki šiol beveik nesulaukė talentingų pasekėjų. Netgi patys iškiliausi džiazo muzikantai, tokie kaip Duke‘as Ellingtonas arba Ornette‘as Colemanas, dažnai patirdavo fiasko, bandydami imtis akademinės kūrybos. Todėl Dainiaus Pulausko siuita džiazo grupei ir simfoniniam orkestrui yra mažų mažiausiai iššūkis.

"Vilnius Jazz 2005" atidarymo koncertas Kongresų rūmuose, sakykime, jau įrašytas į Lietuvos džiazo metraščius auksinėmis raidėmis. Tai yra žygdarbis, įspūdingas reginys ir neįprastas patyrimas (tiek muzikantams, tiek klausytojams). Publika dėkojo už muziką stovėdama. Atrodytų, projekto sėkmė neabejotina: šypsenos, žibančios akys, ovacijos, sveikinimai! Dainiui Pulauskui pavyko sukurti tikrą šventę, bet ar pavyko sukurti simfoninę-džiazinę siuitą? Deja, ne visai. Žmogus, kuris iš paprasto sintezatoriaus išgauna milijoną fantastiškų tembrų ir yra nuostabus džiazo aranžuočių meistras, labai saikingai naudojo orkestro spalvų galimybes ir nepasitikėjo orkestrantų meistriškumu, skirdamas jiems paprastutes partijas. Melodinė siuitos medžiaga buvo tikrai turtinga, tačiau nenauja: kūrinys buvo sudarytas iš gražiausių Pulausko temų, kurios visos jau yra įamžintos kompaktinėse plokštelėse. Nuvylė tai, kad neįvyko tikroji sintezė. Buvo labai gerų momentų: intriguojanti mušamųjų įžanga, trimito solo styginių harmonijos fone, efektingas finalo tutti... Bet brandžiam menininkui to neturėtų būti gana...

Kituose koncertuose dominavo nedideli ansambliai, bet taip pat buvo juntamas muzikantų polinkis kurti dideles formas arba meistriškai jungti kelis kūrinius į ilgas grandines. Būtent taip savo programą atliko norvegų vokalistė Eldbjorg Raknes, spalio 7 dieną prikausčiusi publikos dėmesį meditatyviomis dainomis, pripildytomis Šiaurės tautų folkloro elementų.

Kaip buvo žadėta anonsuose, dainininkė atvyko be jokio ansamblio ir akompanimentą kūrė su elektronikos pagalba – iš savo pačios balso, čia pat scenoje, sluoksnis po sluoksnio įrašydama vis naujus motyvus, kol visa Rusų dramos teatro salė prisipildydavo magiškai banguojančios polifonijos arba įmantraus besikartojančio ritmo, ir pasigirsdavo tikros dainos, kupinos ekspresijos ir hipnotizuojančios energijos. Šios dainos nekontrastavo, bet juo labiau negirdėjome ir monotonijos. Lėta, užburianti garsų audinio kaita panardino į kitą realybę: paslaptingą, nepažintą, bet tikrą.

Japonų dueto – Kadzutokio Umedzu (Kazutoki Umezu) ir Hivijos Katano (Hiviya Katan) muzika priešingai – buvo kupina veiksmo, temperamentingų proveržių, nuotaikų kaitos ir akivaizdaus teatriškumo, tačiau dramos atomazgos taip ir nesulaukiau... Kiekviena "kompozicija" nutrūkdavo kulminaciniame taške arba nejučia ištirpdavo įmantriuose pasažuose, ir tai kūrė keistą įtampą bei žavesį.

Abu muzikantai yra fenomenalūs savo instrumentų meistrai: moterimi apsirengęs dainuojantis gitaristas Hivija Katanas – virtuozas demonas, saksofonininkas Kadzutokis Umedzu – virtuozas filosofas. Jie abu paskendo muzikoje, ir net atrodė, kad visiškai užsimiršo, kur besą. Apskritai dauguma festivalio dalyvių nesiekė užmegzti kontakto su auditorija. Džiazas keičiasi, jis seniai išsivadavo nuo būtinybės patikti plačiajai publikai ir būti visiems suprantamas. Jo kalba tapo rafinuotesnė, abstrakti, ir tai atsispindėjo beveik visuose "Vilnius Jazz" koncertuose, išskyrus du, kuriuose bendravimas su publika buvo ypač aktualus.

"Bill Wyman‘s Rhythm Kings" (Didžioji Britanija) koncertas kaip tik priskirtinas šou koncerto kategorijai. Šis renginys nėra tipiškas moderniojo džiazo festivalio kontekste – jame skambėjo komercinė kelių dešimtmečių senumo muzika, kurios sąsajas su džiazu dar reikėtų įrodyti (bet verčiau nereikia). Tačiau muzikos gurmanai neturėtų piktintis, kadangi vardan šio koncerto nebuvo paaukotas joks kitas. Publika buvo gerai informuota apie renginio pobūdį, o jei, nepaisant šito, vienas kitas avangardo mėgėjas užklydo į koncertą "netyčia", kažin ar labai nusivylė: juk nedažnai pasitaiko proga pasiklausyti taip profesionaliai atliekamo bugivugio, rokenrolo, roko, kantri, soulo ir taip toliau.

iliustracija
Marco Ducret trio
Nuotraukos iš festivalio archyvo

Taip pat ryškių šou elementų buvo kupinas "Willem Breuker Kollektief" (Olandija) koncertas, įvykęs spalio 8-ąją. Breukerio kolektyvas yra nedidelis virtuoziškas bigbendas, pasaulyje garsėjantis spalvingomis aranžuotėmis ir humoru. Nuotaikingoje grupės muzikoje susipynė džiazas, XX a. simfonistų harmonijos, šmaikščios įvairių stilių citatos ir truputis klouniškos vaidybos elementų. Neįpareigojanti, žvali muzika, pokštai, parodijiniai solo ir dinamiškas šou užbaigė trečiąją festivalio dieną optimistišku mažoriniu akordu. Visa tai skambėjo tiesiog puikiai, bet šio festivalio kontekste prasminga būtų akcentuoti pirmąjį šeštadienio koncertą, kuriame išvydome dar vieną saksofono ir gitaros duetą...

Liudas Mockūnas ir Marcas Ducret muzikuoja drauge ne pirmą kartą. Čia lyg ir tiktų pažymėti "nepaprastą ansambliškumą", tačiau negaliu to daryti – skaitytojui tai galėtų sukelti asociacijų su sinchroniškais pasažais, akcentų sutapimais ar kitais vyresnės muzikos elementais. O nieko tokio nebuvo. Subtilūs tembrų atspalviai, stulbinamai laisva ritmika ir nuostabi dinaminė dramaturgija – tai beveik visos panaudotos priemonės. Nenuskambėjo nė vieno garso iš tradicinio saksofono ir gitaros spalvų asortimento, o spalvų turtingumas – neįtikėtinas. Manau, šiai muzikai prieš akis dar ilgas kelias į klausytojų širdis, ir gal ji niekada netaps itin populiari, bet esu tikra, kad dauguma tų, kas nuobodžiaudami, kone demonstratyviai, paliko salę koncerto vidury, taps jos gerbėjais: nepažinta – vilioja...

Ko dar galima tikėtis iš "Vilnius Jazz"? Rusų dramos teatras, spalio 9-oji, paskutinis koncertas. Visi žino, ko galima laukti: kas gi nepažįsta mūsų jaunųjų lietuvaičių, ko gi nesuintrigavo Marco Ducret fantazijos? Taigi anšlagas, nekantrus laukimas, scenoje – "Riot". "Riot" reiškia "maištą", bet tuo sunku patikėti, pamačius penkis simpatiškus jaunus vyrus, kurie nerūko, beveik negeria ir (tikriausiai) gyvenime nėra iškūlę nė vieno stiklo. Mūsų "maištininkai" nenutraukė santykių su tradicija, neišdarinėjo jokių triukų ir net nemėgino šokiruoti, tiesiog kūrė muziką, priešingą komercinei, t. y. tipišką šiam festivaliui. Ir tai buvo nuostabu! Štai tikroji džiazo simfonija! Neplokite solistams, kad ir kaip jie to verti: ši didelė sukrečianti istorija yra nedaloma. Daug būtų galima kalbėti apie kompozicijų formas, turtingą melodiką ir spalvas, apie tai, kad šie jaunuoliai jau tapo Lietuvos džiazo scenoje nepakeičiami, tačiau šį kartą jų muzikinė kalba ir meistriškumas nieko nelėmė. Mes dažnai neįvertiname įmantriausių struktūrų ir šviežios išraiškos radinių, bet nuoširdumas sujaudina net didžiausią snobą. Todėl po koncerto, absoliučiai pamiršusi Mockūno subtilumą, Katano figūracijas, puikius Labučio solo, o juolab Breukerio muzikinius pokštus ir visa kita, entuziastingai sušukau: "Tai buvo geriausia, ką girdėjau visame festivalyje!" Argi aš tuomet galėjau numanyti, kokius stebuklus tuoj pat po "Riot" išgirsiu Marco Ducret trio muzikoje?

Dažnai lankantis koncertuose, ilgainiui vis sunkiau ištarti "aš sužavėta". Jei sykį girdėjote Jamesą Carterį, Joshua Redmaną ar Chicką Corea, ima atrodyti, kad niekas jau nebegali taip įtraukti, pavergti ir apstulbinti Grožio galia. Pasirodo, gali. Koncerte įvyko kažkas fenomenalaus. Elektrinė gitara (Marcas Ducret), būgnai (Ericas Echampardas) ir elektrinis kontrabosas (Bruno Chevillonas) – gana neįprastas trio, kurio fantazija nepripažįsta jokių apribojimų. Ir – keistas dalykas: kai muzika yra tobula, mintyse neatsiranda nė vieno žodžio, kuris neatrodytų lėkštas ir nevykęs jai apibūdinti. Tai buvo tikrų tikriausias džiazas, išaugęs iš bebopo ir įtraukęs į save ilgametę roko, klasikinės muzikos ir įvairiausių šiuolaikinių stilių patirtį. Nė vieno nuspėjamo garso, o muzikos tėkmė – tokia natūrali, tartum pasaulyje amžinai būtų skambėję tik tokie garsai. Ansambliškumas – už suvokimo ribų. Dažnai išgirstame puikiai susigrojusių kolektyvų, bet čia jau grojo net ne kolektyvas, o vienas organizmas, trijų vienodai išprotėjusių genijų lydinys...

Pavargę, pakylėti, maloniai ištampytais nervais klausytojai traukia į jam session "Graso" restorane, nepaisydami to, kad ryt – pirmadienis, sunki diena. Jam session tradicija Lietuvoje – šluba ir leisgyvė. Įsigalėjo požiūris, kad tokie improvizuoti vakarai yra taip pat koncertai, muzikantai grodami juose, jaučia atsakomybę ir tiesiog nenori improvizuoti vardan improvizacijos, siekdami kiekvieno viešo pasirodymo metu pasakyti ką nors prasminga. Galbūt dėl šito mes niekada nesulauksime "džemuose" vyresnių atlikėjų, bet jaunimui visuomet aktualu susitikti su kitais muzikantais ir pagroti kartu. Todėl jaunieji visuomet ateis, kai tik festivalių organizatoriai pasirūpins, kad kiekviename jam session būtų pasamdyta ritmo grupė: būgnininkas, bosistas ir koks nors harmoninis instrumentas (klavišiniai ar gitara). O saksofonininkai, vokalistės ir net deficitiniai trimitininkai neprivers savęs laukti. Visi šių metų "Vilnius Jazz" "džemai" įvyko ir buvo gana įdomūs bei žavūs, tačiau galėjo būti ir geresni.

Festivalis baigėsi, Rusų dramos teatre toliau vaidinami spektakliai, avangardinis džiazas vėl pasitraukė iš avanscenos į melomanų fonotekas. Tokia šventė – tik proveržis, tik blyksnis, kuriame sutviska didingas naujojo džiazo vaizdas. "Vilnius Jazz" šventės nepraeina be pėdsako. Avangardas yra mėgstamiausia sostinės džiazo rūšis, ir mes dar išgirsime festivalio idėjų atgarsius mūsų talentingų maištautojų ir jų pasekėjų dainose...

 

Skaitytojų vertinimai


19091. draugas2005-10-20 20:09
Mieloji Laima, būkite gera ir nerašykite daugiau apie jazz`ą. Rašykite memuarus ar poezija, tik nerašykite straipsnių, nes perskaičius juos pasidaro juokinga, o kartais net graudu.

19101. Poveikis2005-10-21 10:36
Tai mat, koki stipru poveiki Laimos tekstai daro visuomenei! Juokas, asaros.... Retas atvejis, kad panasius jausmus keltu kiti dziazo kritikai - is ju rasymo trenkia vien nuoboduliu ir enciklopedinemis dulkemis. Saunuole Laima, ir tik neklausyk sunu lojimo!!

19110. Poveikiui2005-10-21 13:42
Deja, bet juokas ir liūdesys apima ne dėl to, kad straipsniai įdomūs, bet dėl to, kad jie stokoja elementaraus jazz`o muzikos suvokimo. ir jei jūs truputį išmanote šią muziką, tai patarsitre panelei Laimai dar palaukti su savo "kritika".

19116. nu blyn ir parasyta :-( 2005-10-21 16:15
"Visi šių metų "Vilnius Jazz" "džemai" įvyko ir buvo gana įdomūs bei žavūs, tačiau galėjo būti ir geresni."

19118. :)2005-10-21 17:13
Puikus straipsnis, bet kiek kritikos! Atrodo Laima Slepkovaite georkai bus kazkam "primynus", mat baisi konkurente. Raso gerai, idomiai ir profesionaliai!!!

19120. desnis?2005-10-21 18:22
Butent! Straipsnis puikus, o tokie "draugu" pasiulymai atrodo geriausiu atveju juokingai (cia turbut desnis taip pasitikti naujus jaunus autorius?). Manau, jog "truputi ismanau" apie dziaza, taigi patariu Laimai rasyti ir toliau. Lauksim ir skaitysim :)

19125. as2005-10-21 21:43
dziazu nei pernelyg domiuosi nei ismanau, bet tai, kaip raso pradedanti recenzente, tikrai verta pagarbos. Sklandziai, zaviai, patraukliai ir tuo paciu kulturingai, be "issidirbinejimu". Smagu skaityti.

19143. :(2005-10-22 16:06
sklandžiai, bet neprofesionaliai.

19153. gal2005-10-23 10:42
gal nurodytumete "tikro" profesionalumo pavyzdi, kur butu, kad ir nesklandziai, bet profesionaliai. Butu idomu palyginti :))

19157. Egle2005-10-23 14:48
Mielieji, net jei siai jaunai autorei profesionalumo dar truksta (nors kas siame straipsnyje tokio baisiai neprofesionalaus?), butu kvaila nepastebeti, kad jai netruksta potencialo ir milzinisko susidomejimo dziazu. Todel siulymas neberasyti tiesiog nesuvokiamas. Nebent svarbu, kad apie dziaza ir toliau butu rasoma tik probegsmais ir tik atsitiktiniu "profesionalu".

19164. DZIAZO GERBEJAS :-( 2005-10-24 02:31
MIELA LAIMA Kritikuoti lengviau negu pagroti... Aplamai dziazo kritikai visai nereikalingi visame pasaulyje! "Kiekvienas turi savo nuomone" aciu

19165. VERSLININKAS :-) 2005-10-24 02:53
Straipsnis gal ir neblogas svarbu ar normaliai sumokejo.??? Yra Lietuvoje tokia dziazo kritike JURATE KUCINSKAITE kuri isvis kaip man sake dziazo veteranai "Nieko nenutuokia dziaze" bet straipsniu pas ja netruksta, galetu padet rasyti "Dow Beat" zurnalui daugiau centu gautu. Linkiu Laima kad ir tau taip neatsitiktu.! iki

19418. muzikantas2005-11-05 20:58
J.Kucinskaite bent jau daugiau dziazo koncertu yra girdejusi, negu Laima. o tai tikrai daro itaka. o Lietuvos dazzo "veteranai" kai kurie patys uzsilike tarybinio dziazzo eroj.

19426. Laima2005-11-06 16:54
Muzikante, aš labai gerbiu J. Kučinskaitę, bet mano ir jos aplankytų koncertų skaičiaus skirtumas sparčiai mažėja, arba bent jau nekinta, kadangi (turėjai pastebėti) jau daugiau nei metus aš neišlendu iš klubų, festivalių ir jam sessionų, o fonoteka pildosi greičiau nei aš spėju perklausyt. Taigi, jei kas dar "ne taip", patikėk, tai yra laikinas reiškinys. ;) O apie `veteranus` gerai arba nieko, be to, tarybinis džiazas yra vaj koks kietas... Uždraustas vaisius buvo subrandintas saldus ;) O konfliktas tarp muzikantų ir kritikų yra neišvengiamas ir amžinas, tik kritikai myli muzikantus (su sąlyga, kad jie yra geri muzikantai), o muzikantai kritikų - kažkodėl ne ;D

19430. muzikantas2005-11-06 23:30
patarčiau susimąstyti kodėl muzikantai nemyli kritikų. o jei veteranai dabar negroja nieko naujo,tik yra užstrigę savo laikmetyje, tai reikia taip ir parašyti,o ne liaupsinti juos už jų kažkada buvusius nuopelnus.

19465. La Major2005-11-07 14:53
Muzika, apart naujumo, turi kitokių vertybių. Kas mūsų dienomis groja kažką naujo? Nematau džiazo padangėje nieko futuristinio... Muzika gali būti tiesiog nuostabi ir visai nesvarbu, ar ji sukurta XXa 7-o dešimtmečio muz. kalba, ar trenkia ką tik pasirodžiusiais išradimais. Patarčiau susimąstyti, kodėl žmonės klausosi nevien novatoriškos muzikos.

22811. Lilija :-) 2006-03-01 15:13
Kritikai-yra muzikantu variklis. Nu kas jus dar ivertins pagal tikrus jusu sugebejimus, kaip ne kritikai? Ir kas apie jus rašys, jei ne jie? Ziurovams gi daugumai popsas patinka: ritmiska muzika, ryskus prozektoriai ir kuo daugiau šou elementu. Taigi prašau muzikantu ne pykti ir kritika priimti ne isizeidziant, o ivertinti visus isvardytus trukumus ir stengtis ju atsikratyti. Bendradarbiaukit su kritikais, jie jums reklama daro ;) Laima taip laikyk. As tavo fane :D

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:40:22 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba