Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-10-14 nr. 3066

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Tomas Venclova.
KRAŠTOVAIZDIS
84
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• VYTAUTO LANDSBERGIO BAIGIAMOJI REPLIKA TEISMUI PO GYNĖJO KALBOS 2005.IX.263
• VYTAUTO LANDSBERGIO KALBA VILNIAUS PIRMOSIOS APYLINKĖS TEISME 2005.IX.2730
• EUROPOS MENININKŲ TARYBOS KONGRESAS

KNYGOS 
• Gintaras Beresnevičius.
NAUJASIS HUMORO STILIUS
 Roma Bončkutė, Axel E Walter.
DRAUGYSTĖS DAINIUI SIMONUI DACHUI – 400 METŲ
1
• Modesta Jurgaitytė.
KŪNO PERSPEKTYVA VEIDRODYJE
1
• VIENIŠĖJA1
• ARBŪZŲ CUKRUJE6
• BALTIJA
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Laima Slepkovaitė.
MAIŠTININKŲ PUOTA: "VILNIUS JAZZ" – 2005
17

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
EMALIO SPALVOS
• LIETUVIŲ MENO PROJEKTAS ŠVEDIJOJE

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičiūtė.
"SIRENOS": VEIDAI, VARDAI, GARSAI
4

KELIONĖS 
• Astrida Petraitytė.
MUMCĖ BUVO LONDONE! ARBA "Į BLUMSBERĮ! Į BLUMSBERĮ!"
5

MENO DIS/KURSE* 
• Janina Krušinskaitė.
STABDOMO LAIKO POLITIKA
4

POEZIJA 
• ANTANAS ŠIMKUS14

PROZA 
• Dalia Jazukevičiūtė.
BALTI MARŠKINIAI
31

VERTIMAI 
• Kerry Shawn Keys.
PIENAS
2
• Kerry Shawn Keys.
TĖTIS

POETINIO DRUSKININKŲ RUDENS SVEČIŲ POEZIJA 
• LESZEK ENGELKING5

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vilius Džiavečka.
EINU TARSI ATBULAS
4

KRONIKA 
• PASKUTINĖ ILIUZIJA
• DZIAKUJ, MINSK!
• Lukas Miknevičius.
APIE BUROKĄ, PRERIJAS IR SRAIGIŲ GAMYBĄ
5
• VIEŠAS LITERATŪROS VERTĖJŲ KREIPIMASIS
• III TARPTAUTINIS BARDŲ FESTIVALIS
• ŠIAULIUOSE A.BALTAKIS SUTIKTAS KAIP BIČIULIS
• BENDRA KARIKATŪRISTŲ IR NUTEISTŲJŲ DARBŲ PARODA
• JAPONIJOS FONDO PROGRAMOS

SKELBIMAI 
• VDA SKELBIA
• LIETUVOS BANKAS SKELBIA
• MIELI POETAI IR POETĖS!1
• IEŠKOME JAUNŲ TALENTŲ!

DE PROFUNDIS 
• Tezaurus Vilensis.
BLAŽIO BROLIS (PRAMUŠIMAS)
3
• Vytautas Tutkus.
LEOPOLDAS
1
• HUKŲ RENGA5

KNYGOS

DRAUGYSTĖS DAINIUI SIMONUI DACHUI – 400 METŲ

Roma Bončkutė, Axel E Walter

[skaityti komentarus]


Kalba duota ne tam,
Kad mes gyventume vieni
Ir nuo žmonių nutolę;
Paklauskime savęs,
Ieškokim patarimo gero,
Pasidalykime savais vargais,
Kurie mus taip užpuolė.

"Der Mensch hat nichts so eigen"

Didžioji Lietuva XVII amžiuje turėjo "Sarmatų Horacijų", o Mažajai Lietuvai tas amžius davė nemirtingos meilės dainos autorių. Simonas Dachas (1605–1659), kurio eilėraščio "Žmogus neturi nieko savita" posmu prasideda šis tekstas, nėra taip plačiai žinomas lietuvių šviesiajai visuomenei kaip "Sarmatų Horacijus" Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640).

Galima nubrėžti ne vieną Sarbievijaus ir Dacho gyvenimo ir kūrybos paralelę. Abu buvo universitetų profesoriai, rašė lotynų kalba – daugiausia proginius, panegirinius eilėraščius, tačiau dažnai ir tokius, už kurių barokinės ornamentikos slypėjo filosofinės refleksijos, stojiška laikysena, krikščioniškos nuostatos, netikėtai įtaigūs metafiziniai kūrinijos apmąstymai. Ne viename abiejų poeta doctus tekste nuskamba krikščioniškosios tradicijos apleistos temos, o krikščionybės įvykiai vingriai jungiami su pagonių mitologijos veikėjais ir didingomis antikinėmis figūromis.

Simono Dacho vardas susijęs su liaudyje paplitusia meilės daina "Taravos Anikė", kuri dar ir šiandien dainuojama vokiškai bei lietuviškai. Jo eilėraštis draugystei "Amicitiae venerabile foedus" ("Garbinga draugystės sąjunga"; išspausdintas 1640 m.) yra vienas gražiausių, asmeniškiausių vokiškai parašytų posmų draugystės tema.

Simonas Dachas kūrė lotynų ir vokiečių kalbomis. Bet ir lietuvių kalba jam buvo nesvetima. 1653 metais, išėjus pirmajai lietuvių kalbos gramatikai, Dachas parašė lotynišką prakalbą, kurioje gyrė gramatikos autorių Danielių Kleiną, išplėšusį iš tamsos ne tik lietuvių kalbą, bet ir visą tautą. Neišplėtotai lietuvių kalbai jis linkėjo iškilti ir šviesti. Poetas gimė tuometiniame Memelyje, teismo vertėjo į lietuvių, latvių ir kuršių kalbas šeimoje. Jo eilėse aptinkama lietuviškų vietovardžių, vardažodžių, kitos su Lietuva susijusios leksikos ir baltiškų elementų.

Dacho kūryba – įvairių žanrų ir temų. Rašyti jis pradėjo 1626 m., jau įstojęs į Karaliaučiaus universitetą.

Studijuodamas, mokytojaudamas, o nuo 1639 metų tapęs Karaliaučiaus universiteto profesoriumi, Dachas kūrė eilėraščius, parašė dvi muzikines dramas – Lenkijos karaliui, atvykusiam į Karaliaučiaus 100 metų jubiliejaus iškilmes. Jis parašė dešimtis proginių eilėraščių, daugiausia įvairiausių universiteto švenčių proga. Tai buvo jo, kaip poetikos profesoriaus, pareiga. Kad galėtų laisvai realizuoti kūrybinius polinkius, jis privalėjo pateisinti poeta doctus statusą. Net rašymas lotyniškai, matyt, labiau buvo susijęs ne su to meto keliamais reikalavimais, o su būtinybe pagrįsti savo mokytumą, įrodyti sugebėjimą remtis tradicija. Mat ir anuomet – kaip ir dabar – universiteto profesoriai konkuravo, o kad prie algos prisidurtų šiek tiek ir iš poezijos, privalėjo įtikti eilėraščių užsakovų skoniui. Dachas mirė 1659 m. balandžio 15 dieną. Paliko apie 1500 kūrinių ir ... žmoną bei nespėjusius suaugti vaikus.

Dacho kūrybos tyrinėjimas tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje ir kitur ilgą laiką buvo atsitiktinis. Tik keletas jo eilėraščių yra sulaukę atskiros analizės, vis dar neaptarta ir neįvertinta jo kūrybos visuma. Bene Günteris Grassas buvo vienas pirmųjų, kuris, savo romane "Susitikimas Tilgtėje" (1979) sukūręs įtikinamą anuomet nesuprasto poeto paveikslą, padarė Dachą pasaulinės literatūros personažu.

Šio poeto gyventas metas ir jo kūryba buvo išsamiai aptarta liepos 28–rugpjūčio 1 d. Klaipėdos universitete vykusioje konferencijoje "Simono Dacho simpoziumas".

Konferencijos dalyviai, atvykę į Klaipėdos universitetą iš Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat iš Kauno bei Vilniaus, ir patys šeimininkai (iš viso 43 pranešėjai), vadovaujami Osnabriuko universiteto profesoriaus Axelio Ernesto Walterio, penkias dienas ne tik nagrinėjo turtingą poeto palikimą, jo kūrybos recepciją bei epochos ypatumus, bet ir vakarais mėgavosi uostamiesčio teikiamais malonumais, keliavo į Neringą, aplankė Palangą, Kretingą.

Dacho reikšmę Vakarų Lietuvos regiono literatūrai konferencijos atidarymo kalbose pabrėžė Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas bei Margos ir Kurto Möllgaardų fondo, parėmusio konferenciją, kuratorius Heinzas Rudi’s Spiegelis.

Kad poetas nėra Klaipėdai svetimas šiandien, liudija veikiantys Simono Dacho namai, kur nuolat organizuojami kultūriniai renginiai, o konferencijos dalyviai ir miesto plačioji visuomenė liepos 29 d. šventė poeto 400 metų jubiliejų. Simono Dacho namų direktorius Arnoldas Piklaps ir Vokietijos ambasados Vilniuje reikalų patikėtinis Joachimas Schemelis dar kartą patikino, kad Europos tautų kultūros paveldas yra svarbus visiems tyrinėtojams. Konferencija patvirtino, kad skirtumų tarp įvairių tautų yra mažiau negu panašumų. Vokietijos kultūros ir ryšių ministrė Christina Weiss konferencijos sveikinimo kalboje pažymėjo, jog tai, kad konferenciją rėmė Margos ir Kurto Möllgaardų fondas, bankas NORD/LB, Klaipėdos universitetas, yra geriausias įrodymas, jog kultūra, vienijant Europos tautas į bendriją, gali būti veiksmingesnė nei politiniai sprendimai.

Konferencijos pranešėjai kalbėjo apie XVII a. vykusius kultūrinius mainus tarp Rytų Prūsijos ir kaimyninių šalių, apie to meto Karaliaučiaus mokslinį ir literatūrinį gyvenimą. Daugiausia skaityta pranešimų, kuriuose buvo interpretuojama poeto kūryba, nagrinėjama jos recepcija vėlesniais laikais. Beveik kiekvieną pranešimą lydėjo karštos diskusijos. Po išsakytų pastabų perrašyti ir publikuoti pranešimai bus svarbiausias konferencijos rezultatas. Išsamiausiai Dacho kūrybą ir laikotarpį tyrinėjusių profesorių Wilhelmo Kühlmanno (Heidelbergo universitetas) ir Klauso Garberio (Osnabriuko universitetas) pranešimai davė stimulą ne vienam jaunajam tyrinėtojui. Profesorius Kühlmannas teigė, kad Dachas, savo eilėse jausmingai kalbėdamas apie draugystę, pralenkė savo laikmetį ir kur kas anksčiau negu XVII a. sentimentalistai parodė tikros draugystės jėgą. Jo eilėse draugystė – tai ir pareiga, ir autentiška jausmų išraiška. Nauja buvo tai, kad Dachas draugystės temą siejo ne su konkrečia gyvenimo situacija, kuri dažniausiai būdavo proginio eilėraščio gimimo pretekstas, bet su asmeniniais išgyvenimais, kurie atsispindės tik vėlesnių laikų poezijoje. Taigi Dachui žmogus yra tik tuomet žmogus, kai jis ištikimas draugas. Į pirmą vietą jis iškelia žmonių tarpusavio komunikavimo kokybę ir susilaiko nuo draugystės simuliacijos, tokios būdingos to meto rafinuotai dvaro poetų kalbai. Dachas buvo vienas pirmųjų, ėmusių kalbėti apie asmenišką kalbą, individualų kalbėjimą sermo, o ne lingua prasme. Todėl ir proginiuose poeto eilėraščiuose greta iškilmingai pavaizduoto subjekto rasime intymų dialogą, šalia pragmatiškai organizuotos kalbos – išplėtotą vidinį kalbėjimą. Simonas Dachas, nevengdamas savo poezija perteikti kasdienybės sunkumų, išgyvenimų, paliko tos epochos žmogaus intymųjį dienoraštį.

 

Skaitytojų vertinimai


53071. Ruta :-) 2009-05-25 22:33
puiku labai grazu.:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:40:16 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba