Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-04-15 nr. 3044

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Michas Skobla.
KRIKŠČIONYBĖ
14
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Astrida Petraitytė.
UŽ "LIETUVĄ"! – UŽ LIETUVĄ!
34
• VIII "KNYGŲ PAVASARIS": EGZOTIKA, DISKUSIJOS, TRADICIJOS

ESĖ 
• Renata Šerelytė.
LAIŠKAI KAIMYNUI
5

KNYGOS 
• Neringa Mikalauskienė.
KELIO Į MENO ANAPUSYBĘ ŽENKLAI L.GUTAUSKO EPITAFIJOSE
• Sigita Bartkutė.
LIŪDESINGAS AISTRŲ KOLIAŽAS
1
• JULIUS KAUPAS: GYVENIMAS IR KŪRYBA1
• LOLITA2
• MOTERIS VILNIUJE IR KAUNE XVI AMŽIAUS PIRMOJOJE PUSĖJE
• ORIKSĖ IR GRIEŽLYS
• ŽOLĖS INSTINKTAS
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
REALYBĖ UŽ REALYBĖS
• Jurgita Ludavičienė.
RASTI, ATGAIVINTI, PRIPILDYTI
• Vytenis Rimkus.
TAUTODAILĖ: TRADICIJOS IR NAUJOVĖS
1

FOTOGRAFIJA 
• SIMENAS JOHANAS: STENGIUOSI SUPRANTAMAI PASAKOTI ISTORIJAS

MUZIKA 
• Živilė Ramoškaitė.
NAUJI MŪZOS RUBACKYTĖS SIURPRIZAI
• Indra Karklytė.
CARPE DIEM
3
• KAZYS SKAISGIRYS

TEATRAS 
• "NEBIJOKITE BŪTI NAIVŪS KAIP VAIKAI"
• ARMANAVIČIŲ "NYKŠTUKAS" – MASKVOJE2
• LĖLININKĖ AIRIJOJE3

MENO DIS/KURSE* 
 "VIETOJ DROBĖS MAN REIKIA NAUDOTI ŽMONES"

POEZIJA 
• SONATA PALIULYTĖ18

PROZA 
• Nijolė Raižytė.
NUSIVYLUSIO VYRO ISTORIJA BE PABAIGOS
6

VERTIMAI 
• ROMUALD MIECZKOWSKI3

PAVELDAS 
• Margarita Matulytė.
PARODOJE – ISPANIJOS FOTOGRAFIJOS KLASIKA
4

JAUNIMO PUSLAPIS 
• VYTAUTO AŽUŠILIO KNYGOS "BUHALTERIS" RECENZIJA1
• NUOLATINIS ILIUZIJOS JUDESYS1

KRONIKA 
• SU KULTŪROS ŽENKLU
• PAŽINTIS SU ŠIUOLAIKINE AMERIKOS DRAMATURGIJA1
• LITERATŪROS ŠVENTĖ "KNYGŲ PAVASARIS"
• JUOZAS BAGDONAS 1911.XII.11–2005.IV.111
• Ridas Viskauskas.
BANDANT KITAIP
• SAVA AR SVETIMA: KULTŪROS REALIJOS GROŽINĖS LITERATŪROS VERTIME

DE PROFUNDIS 
• PASKUI AŠ PRISIDĖSIU18

MENO DIS/KURSE*

"VIETOJ DROBĖS MAN REIKIA NAUDOTI ŽMONES"

[skaityti komentarus]

iliustracija

Įvadas į Malcolmo McLareno meną (pagal paskaitos, skaitytos Bergeno meno akademijoje 1999 m. balandžio 13 d., rankraštį)

Per Solvang

Ši paskaita nusižiūrėta jau senokai. Pradinė inspiracija galėjo būti, kad ir kaip banaliai skambėtų, pati McLareno figūra – nežinoma ar bent neįžymi lietuviškai auditorijai; girdėjusieji (vyrėlesnės kartos) šią pavardę sietų su ciniška pankų emblemos "Sex Pistols" vadyba, jaunesnės kartos hedonistiškai besiraivantys personažai (be to, žvelgiantys ir į naujesnes – priklausomai nuo sezono – emblemas) kartais pamini kelis MP3 įrašus, ypač tikrai maloniai vartojamą dviejų tomų albumą "Paris" (kur McLarenas jau "muzikantas"); tačiau galiausiai viskas veda į bastymosi tinkle rutiną, kaip ją nusako Jekaterina Lavrinec naujame elektroniniame žurnale "Balsas", ir kitus tonizuojančius kasdienos atsitiktinumus. Pavyzdžiui, visai ne maklareniniais keliais, bet kaip tik per to "Paryžiaus" perklausą sutiktas Dariaus Pocevičiaus verstas "Literatūros ir meno" š.m. vasario 18 d. tekstas "Kreminė (art)ilerija", informuojantis, jog į Malcolmo veidą buvo (nepa)taikytas tortas už "pankų revoliucijos pavertimą pankų komercija" (tortas vis dėlto pasiekė A. Warholą "už "do it" meno komercializaciją", o tame pačiame "Literatūroje ir mene" – vos praėjusią savaitę – Andy’s "reabilituojamas" pakartojimais; vis dėlto alergijos įvairiausio intensyvumo "komercijai" tebestebina net pasiekusios tokį pateisinamą triukšmą kaip dabartiniai įtrūkiai "Lietuvos" kino teatro pastate). Arba užmarštin nuėjusioj google vietoj saugomas Malcolmo McLareno pavadinimas "pankų Marshallu McLuhanu" (iš kur mums žinoti, kodėl jų vardai taip saldžiai ir lengvai rimuojasi? – L.K.).

Įžanga

Du klausimai:

1) Kodėl Malcolmas McLarenas toks įžymus, kad spauda ėmė skambinti profesoriui Stephanui Dillemuthui praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo patvirtintas jo vienos savaitės vizitas į akademiją?

iliustracija

Atsakymas: jis yra popkultūros verslininkas. Jis buvo "Sex Pistols" grupės, pasižymėjusios revoliucingumu roko muzikos istorijoje, vadybininkas. Jis ilgus metus bendradarbiavo su Vivienne Westwood – šiandien pasaulinės šlovės dizainere. Mados pasaulyje jiedu žinomi kaip pagrindiniai pankų stiliaus kūrėjai. Originalūs Westwood ir McLareno pankiški marškinėliai dabar kainuoja iki 5000 svarų sterlingų. Baigiantis devintajam dešimtmečiui McLarenas dirbo filmų prodiuseriu Jungtinėse Valstijose. Ir jis tebeveikia; dabar vadybininkauja naujai muzikos grupei "Jungk", ir greitai planuoja išleisti savo autobiografiją. Šią žiemą Norvegijos nacionalinė televizija rodė dokumentinį serialą apie mados pramonę su McLarenu, pagrindiniu komentatoriumi.

2) Kodėl McLarenas svarbus meno akademijai? Kuria prasme jis menininkas?

Vienas geriausių meno apibrėžimų įvardija meną kaip objektus ar idėjas, kurias kaip meną pristato institucija, turinti tokią galią. 1998 m. Naujasis šiuolaikinio meno muziejus Niujorke pristatė parodą "Impresario. Malcolmas McLarenas ir britų "Naujoji banga", kurią kuravo Paulas Tayloras, žurnalo "Menas ir tekstas" redaktorius. McLarenas lankė meno mokyklą, o vėliau nuolat referavo į meno istoriją ir savo, kaip menininko, vaidmenį. Vienas tokių pavyzdžių yra šios paskaitos pavadinimas "Vietoj drobės man reikia naudoti žmones".

Niujorko parodos kataloge McLareno darbai siejami dar su kai kuriais futuristų judėjimo teiginiais, pranašavusiais dadaistus bei situacionistus. Parodos kataloge teigiama, jog citata iš manifesto, Aleksandro Rodčenko pasirašyto 1920 m. Maskvoje, turi stulbinančio panašumo į Malcolmo McLareno veiklą:

"Neobjektinis menas paliko muziejus. Neobjektinis menas – tai gatvė, aikštės, miestai ir visas pasaulis. Ateities menas nebebus jauki šeimos namų dekoracija. Jis bus toks pat nepakeičiamas kaip 48-aukščiai dangoraižiai, galingi tiltai, belaidžiai orlaiviai ar povandeniniai laivai, kurie bus transformuoti į meną".

iliustracija

McLareno kaip popkultūros verslininko veiklą su situacionistais sieja daugelis komentatorių. Šis meno judėjimas, kurio centras – XX a. 6 ir 7 dešimtmečių Paryžius, buvo susijęs tiek su dadaistais, tiek su kairiaisiais radikalais, ir turėjo įtakos 1968-ųjų gegužės neramumams Paryžiuje. Situacionizmas yra meno istorijos terminas, dažniausiai pasitelkiamas, kalbant apie McLareną. Todėl skirsiu šiek tiek laiko pristatyti pagrindiniams šio judėjimo bruožams.

Situacionistų judėjimas kilo iš grupės "Cobra" ir aktyviai veikė nuo 1957 iki 1970 m.; jis buvo tarptautinis, ir nors pagrindinė grupė rezidavo Paryžiuje, ji turėjo padalinių visoje Europoje. Ją taip pat papildė objektinį meną kuriančių tapytojų frakcija, kurios vienas žinomiausių atstovų – Asgeris Jornas. Kita frakcija atsisakė prisidėti prie tradicinių meno objektų; jai vadovavo rašytojas ir filmų kūrėjas Guy Debord’as. Vienas pagrindinių situacionistų komunikacijos kanalų buvo žurnalas, pristatantis jų idėjas. Jie žinomi kaip daugelio žaismingų lozungų kairiesiems kūrėjai, o taip pat ir pirmieji, pradėję naudotis naująja komunikacijos technologija – purškiamuoju flakonu (angl. spraying can – "purškianti skardinė", matyt, pagrindinis graffiti atlikėjų instrumentas – Vert.past.). Čia išskirsiu keletą situacionizmo elementų, kurie, mano požiūriu, svarbūs norint perprasti, kodėl jis laikomas viena esminių McLareno inspiracijų. Neketinu formuluoti situacionizmo teorijos – tiesiog pateiksiu tarsi įrankių dėžę su idėjomis; manau, šitokios McLareną ir domino.

· Kalbant iš sociologinės perspektyvos grupė turėjo įdomią teoriją apie 7-tojo dešimtmečio visuomenę. Tradicinis marksizmas koncentruojasi ties prekių ir paslaugų gamyba bei teigia, jog darbinė veikla yra pagrindinė individų susvetimėjimo ir slopinimo erdvė šiuolaikinėje visuomenėje. Situacionistai nurodė automatizuojančias technologijas kaip priemones, išlaisvinančias nuo darbinės veiklos. Tuomet, iš kairiųjų radikalų perspektyvos, pagrindinė visuomenės problema tampa žmonių susvetimėjimas jų laisvalaikio metu. Visuomenės banalizacija tapo suvokiama kaip pagrindinė problema; žmones paralyžiavęs komfortas. Taigi laisvalaikis virto nauja arena revoliuciniams veiksmams. Paprastas kasdienis gyvenimas turėjęs būti aistringas, dramatiškas ir pulsuoti estetiniu grožiu. Atskiras kasdienį gyvenimą reflektuojančio meno pasaulis buvo netinkamas sprendimas. Kasdienio gyvenimo transformaciją turėjo sukelti kūrybinio potencialo generuojamos situacijos.

iliustracija

· Situacionistams buvo svarbi "spektaklio" (reginio) idėja, kuri yra jų žinomiausias konceptas. Šis žodis prancūziškai reiškia šou ar parodą – vienpusę, bet didelės pramoginės vertės komunikaciją. Tai atspindi jų slopinančios visuomenės analizę. Jie akcentavo reginių visuomenę, visuomenę vartotojiško kapitalizmo, stumiančio žmones į nekūrybingumo, pasyvaus suvokimo, izoliacijos būseną – žodžiu, į nuobodulį.

· Vienas Asgerio Jorno darbų pavyzdžių yra kičinis paveikslėlis, kurį jis įsigijo Paryžiaus turguje. Jame buvo pavaizduota miela maža mergytė. Jornas pripiešė jai ūsus ir po kūriniu prirašė: "Avangardas nepasiduos!" Iš vienos pusės, šitaip jis pademonstravo autentišką kūrybingumą, protestuodamas prieš spektaklį, nuobodžią vartotojų visuomenę. Kita vertus, jis sukūrė meno objektą – prekę kapitalistinei meno rinkai. Taigi jis buvo pašalintas iš tarptautinės situacionistų organizacijos.

B.d.

____________________

* šiuolaikinio meno puslapis

Puslapį rengia Linas Kranauskas (linas@ore.lt)

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:40:04 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba