Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-04-15 nr. 3044

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Michas Skobla.
KRIKŠČIONYBĖ
14
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Astrida Petraitytė.
UŽ "LIETUVĄ"! – UŽ LIETUVĄ!
34
• VIII "KNYGŲ PAVASARIS": EGZOTIKA, DISKUSIJOS, TRADICIJOS

ESĖ 
 Renata Šerelytė.
LAIŠKAI KAIMYNUI
5

KNYGOS 
• Neringa Mikalauskienė.
KELIO Į MENO ANAPUSYBĘ ŽENKLAI L.GUTAUSKO EPITAFIJOSE
• Sigita Bartkutė.
LIŪDESINGAS AISTRŲ KOLIAŽAS
1
• JULIUS KAUPAS: GYVENIMAS IR KŪRYBA1
• LOLITA2
• MOTERIS VILNIUJE IR KAUNE XVI AMŽIAUS PIRMOJOJE PUSĖJE
• ORIKSĖ IR GRIEŽLYS
• ŽOLĖS INSTINKTAS
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
REALYBĖ UŽ REALYBĖS
• Jurgita Ludavičienė.
RASTI, ATGAIVINTI, PRIPILDYTI
• Vytenis Rimkus.
TAUTODAILĖ: TRADICIJOS IR NAUJOVĖS
1

FOTOGRAFIJA 
• SIMENAS JOHANAS: STENGIUOSI SUPRANTAMAI PASAKOTI ISTORIJAS

MUZIKA 
• Živilė Ramoškaitė.
NAUJI MŪZOS RUBACKYTĖS SIURPRIZAI
• Indra Karklytė.
CARPE DIEM
3
• KAZYS SKAISGIRYS

TEATRAS 
• "NEBIJOKITE BŪTI NAIVŪS KAIP VAIKAI"
• ARMANAVIČIŲ "NYKŠTUKAS" – MASKVOJE2
• LĖLININKĖ AIRIJOJE3

MENO DIS/KURSE* 
• "VIETOJ DROBĖS MAN REIKIA NAUDOTI ŽMONES"

POEZIJA 
• SONATA PALIULYTĖ18

PROZA 
• Nijolė Raižytė.
NUSIVYLUSIO VYRO ISTORIJA BE PABAIGOS
6

VERTIMAI 
• ROMUALD MIECZKOWSKI3

PAVELDAS 
• Margarita Matulytė.
PARODOJE – ISPANIJOS FOTOGRAFIJOS KLASIKA
4

JAUNIMO PUSLAPIS 
• VYTAUTO AŽUŠILIO KNYGOS "BUHALTERIS" RECENZIJA1
• NUOLATINIS ILIUZIJOS JUDESYS1

KRONIKA 
• SU KULTŪROS ŽENKLU
• PAŽINTIS SU ŠIUOLAIKINE AMERIKOS DRAMATURGIJA1
• LITERATŪROS ŠVENTĖ "KNYGŲ PAVASARIS"
• JUOZAS BAGDONAS 1911.XII.11–2005.IV.111
• Ridas Viskauskas.
BANDANT KITAIP
• SAVA AR SVETIMA: KULTŪROS REALIJOS GROŽINĖS LITERATŪROS VERTIME

DE PROFUNDIS 
• PASKUI AŠ PRISIDĖSIU18

ESĖ

LAIŠKAI KAIMYNUI

Renata Šerelytė

[skaityti komentarus]

Apie Visatos siaubą

Kaimyne, trupinėli Visatoje,

viliuosi, kad esi gyvas ir sveikas. (Nors tatai šiais laikais taip nereikšminga ir banalu.)

Norėčiau Tavęs paklausti – ar, žiūrėdamas į daugiabučio langus nakties tamsoj, jautei pasibaisėjimą ir tuštumą?.. Tada suprasi, ką reiškia žvelgti į Visatą. Užplūsta mintys apie nesumokėtus mokesčius, biudžetą, kuris neturi nei pradžios, nei pabaigos, apie propano butano, protuberancų ir kosminio ledo išteklius, kurių tiek daug, jog niekas net negrobsto. Sunku tai įsivaizduoti, bet reikia.

Kalbos, kad Visata traukiasi, – girto buhalterio paistalai. Išsiblaivęs jis tau pasakys, kad Visata plečiasi, ir pateiks sąskaitą, nuo kurios ims suktis galva. Visos galvos sukasi apie sąskaitas, kol nulekia.

Ir kurių galų Kopernikui šovė į galvą, kad mūsų sistema – heliocentrinė?..

Man patiktų gyventi ir ant padėklo, kurį neša keturi rambūs drambliai. Gyvenčiau sau ramiai, 30 kv. m plote, dėl jaukumo įlįsdamas į spintą ar televizorių... tai ne – atsiranda kažkoks kvailys, bene Tamsta, kaimyne, ir sako: "Pažvelk į Visatą".

Kam?..

Kad imtum galvoti apie biudžetą ir kitus baisius dalykus?..

Tamsta sakai, kad truputis ontologijos nepakenks jokiam sveikam žmogui. Žinai, kaimyne, jei būčiau apylinkės inspektorius, kuris ontologiją suvokia kaip mirtiną ligą, išsitraukčiau mauzerį ir Tamstą nušaučiau. Truputis, brangus drauge, yra pakankamas kiekis, kad taptum ne tik nesveikas, bet ir gana greitai pasimirtum.

Nėra ko stebėtis, kad normalūs, gyvybingi žmonės spokso ne į Visatą, o į televizorių. Negi Tamsta iš jo gana daug nesužinai apie kosmosą?.. Kad dinozaurai neišnyko, o tik persikėlė į Kentauro žvaigždyną ir sukūrė savo civilizaciją (su žmonėmis jiems mat ne pakeliui), kad esama žmonių, kurių protėviai – marsiečiai arba grybai, o kai kurie žmonės apskritai neturi protėvių ir yra dirbtiniai. Iš relių ir lempučių.

Apylinkės inspektorius man pritartų. Kosmosas begalinis ir nykus, prasmės jam suteikia nebent prodiuserių pakoreguoti B kategorijos scenarijai. Mūsų civilizacija grumiasi su kita ir būtinai laimi. Kad bent kas paklaustų, kodėl jinai taip daro, – ne, tokia kvailystė net inspektoriui į galvą nešautų. Juk reikia rasti priešą, kad nesusinaikintum pats. Ir nors pani Jadzė nėra kraupus, iki dantų apsiginklavęs driežažmogis, išniręs iš hipererdvės, purvina špyga, atkišta inspektoriui, turi svarią ir nemalonią ontologinę reikšmę. Pani Jadzė – visuomenės ir inspektoriaus priešas. Ji nieko neišmano apie kosmoso sandarą ir nežino, kad dėl visko kalta yra nežemiška civilizacija, kurią žūtbūt reikia nugalėti.

Štai kodėl mes taip gyvename – todėl, kad nežinome. O kadangi nežinome, tai niekados ir nenugalėsime.

Ak kaimyne, trupinėli Visatoje, suku akis aš tolyn nuo žvaigždžių skliauto ir liūdnai nuleidžiu galvą.

Ir niekas nežino, ar kada nedeginsim televizoriaus ant laužo, kaip kitados deginom Galilėjų už neteisingą erdvių ir jų išsidėstymo sampratą. Sudegs celiulioidinės galaktikos, mėlynomis kibirkštimis pavirs jų vardai!..

Bet jeigu Visata begalinė ir net blaivus buhalteris nepajėgia apskaičiuoti jos ribų, gal mums nėra dėl ko stengtis?.. Pleškink nepleškinęs – nežemiškos civilizacijos vis tiek slepiasi nuo mūsų, ir, matyt, ne veltui. Liūdna, bet nieko čia nepadarysi. Per prievartą mielas nebūsi.

O jei numirsi, taip ir nepamatęs gyvo marsiečio, anokia čia bėda. Gal jis visą laiką tupėjo ant knygų lentynos kaip didelė kandis ir bandė Tamstai kažką pasakyti. Tamsta, aišku, negirdėjai. Tamstai buvo svarbiau, kad jis nesuėstų megztinių. Taigi. Kai tokie dideli kultūrų skirtumai, susikalbėjimas neįmanomas.

Prieš eidamas miegoti, visgi patikrink spintą. Ir jei rasi didelę kandį, žvelk į ją pagarbiai. Negali žinoti, ar tai nėra nusivylęs kito pasaulio pasiuntinys.

Su ontologine nerimasčia – Kaimynas

P. S. Taip pat atsargiau elkis su tarakonais ir šimtakojais. Negali būti tikras, kad tai nėra marsiečiai. Jei iki šiol jokia nežemiška civilizacija neatsiliepė į mūsų šauksmą, tai gal ne dėl to, kad jie per toli, – gal mes paprasčiausiai per garsiai šaukiame?.. Ar kada nors tarakonas atsakė į Tamstos klausimą?.. Ne?.. Nenuostabu, nes apkurto.

Apie lyčių harmoniją

Brangus drauge,

sakyk, ką darytum, jeigu vieną rytą atsibustumei moterimi?..

Netvirtink, kad geriau jau būtum orangutanas. Orangutanai, nors išmoksta tapyti, dėvėti fraką ir net dėlioti pasiansą, mūsų visuomenės dar nėra vertinami ir pripažįstami. Tai tolimos ateities klausimas – kai žmonės vėl sulips į medžius ir ims vaikščioti keturiomis. Tada išsilavinę orangutanai galės tarti žodį. Jeigu jų kuokomis nenudobs žmonės. O šie moka būti žiaurūs be aiškios priežasties. Ir civilizacija jiems visai nerūpi.

Tikiuosi Tamstos medyje nesusitikti ir esu beveik tikras, kad Tamsta ant šakos nepamatysi ir manęs. Laikas – beprasmiška dimensija, bet kartais paguodžia. Irgi – be priežasties.

Bet aš nukrypau nuo temos.

Taigi – kodėl Tamsta taip atžariai reaguoji į siūlymą tapti kitos lyties atstovu?.. Juk už poros metų ir pas mus, kaip visose išsivysčiusiose demokratinėse šalyse, įsigalios įstatymas, leidžiąs keisti lytį ir įtvirtinti tą tapatybę, kurios tamsta visuomet geidei. Nors įstatymas dar neapibrėžia tapatybės rūšių, galima teigti, kad jų esama trijų: vyriškosios, moteriškosios ir niekatrosios. Ypač daug vilčių teikia trečioji. Tai bus nuostabus kūrinys. Jam nereiks nei lygių galimybių įstatymų, nei atskirų tualetų, ir apie seksualinį priekabiavimą jis neplyšaus, nes kaipgi gali kibti prie padaro, kuris, atleiskite, primena stumtraukį. (Iš abiejų pusių – dvi galvos.)

(Aš netgi pani Jadzei pasiūliau keisti lytį. Pani labiau tiktų būti vyru, tą seniai visi sako. Būtų patogiau šlapintis viešose vietose. Bet toji neišprususi moteriškė tik nusikeikė ir paleido į mane tuščią avietinio losjono buteliuką. Vos nepataikė į kaktą.

Esu beveik tikras, kad pani Jadzė pirmoji pakels kuoką prieš mokytą orangutaną.)

Bet gal taip, kaimyne, ir geriau?..

Tie padarai, guotais sutūpę medžiuose, jau nebesivadins žmonėmis, tačiau gal bus išlaikę esminius nuožmaus vyriškumo ir moteriškumo ženklus?..

Juk pas mus tokių, apie kuriuos su pasididžiavimu sakoma "tikras vyras" ar "tikra moteris", beveik ir nebeliko. Kur tik pasisuksi, išvysi niekatrąją giminę. Ji tolerantiška, išauklėta, moka žaisti biliardą, be priežasties neapšauks Tamstos asilu. (Priežasties niekas ir neieškos, tai toks daiktas, kurį atradęs nelabai apsidžiaugsi.) Mėgsta raudoną vyną, austres, prancūzes ir astralines projekcijas.

Ir, tiesą pasakius, kas iš to?..

Nieko.

Ak kaimyne, žiūriu aš į pasaulio garsenybes ir galvoju: dievuliau, koks didelis pavojus gresia gamtai iš niekatrosios giminės pusės!.. Anava televizorius parodė – bučiuojasi Spears ir Madonna. Joms neatsitinka nieko, o štai kai jos bučiuoja šuniukus ir katyčius, tie nekalti gyvulėliai gaišta, o ponios žvaigždės stebisi, tarsi nežinotų, nuo ko.

Ar tu stebėtumeisi, kaimyne?.. Aš – ne.

Kodėl jums, ponios, nepabučiavus telefono stulpo?.. Tai, šiaip ar taip, būtų filosofiška. Ir stulpai visiškai tuo nesistebėtų.

Tikrosios lytys santykius dažniausiai aiškinasi ne bučiniais. (Todėl ir nyksta.) Jų gretas retina kirviai, buteliai, kaproninių pėdkelnių kilpos, skustuvai ir veržliarakčiai, avietinis losjonas ir masyvios enciklopedijos. Visados, tokiam žmogui iškeliavus anapilin, policijos suvestinėse šykščiai brūkštelima: mirė vyras. Arba – moteris. Be jokių papildinių. O kai pakrato kojas koks niekatrasis, tuoj praplyštama: užgeso žvaigždė... sprogo Saturno žiedas... išgaravo Didysis Kosminis Ūkas... Kam tie epitetai?.. Juk nekart protingų asmenų buvo sakyta, kad kosmose gyvybės nėra. Jeigu ir egzistuoja kokia nežemiška civilizacija, būtų geriau, jei su ja nesusidurtume. Mums ir savos per akis.

Baigiu rašyti ir einu valytis dantų.

Jau vėlu, ir man atrodo, kad iš veidrodžio kažkas į mane spokso.

Labai norėčiau, kad tai būtų Silvesteris. Paspausčiau jam ranką, palinkėčiau labos nakties. Man regis, jis dar išlaikęs tikro vyro bruožų. O tai, kad laikosi dietos, – laikinas paklydimas.

O kam Tu paspaustum ranką, vienišas drauge?.. Gal – Merilinai?..

Kaimynas su dantų pasta rankoje

P. S. Tamsta kartais būni labai nenuovokus, taigi primenu, kad, kalbėdamas apie Silvesterį, omeny turėjau ne katiną, o Stalonę.

Kas yra Merilina, turbūt pats susiprasi. Aiškinti tokius aiškius dalykus jau tiesiog nepadoru.

Apie karmą

Kaimyne, žmogau,

turbūt pajutai, kad kreipiny slypi nuostaba ir pagarba, nors ir neparašiau jo iš didžiosios raidės. Bet juk ir pats žinai – kur daug didžiųjų, ten nebelieka žmogaus. Kai tik parašai ŽMOGUS, tuoj prieš akis iškyla ant Žemės rutulio plačiai išsižergęs Komunistas, galva siekiantis stotį "Mir". O prieš žmogų iš mažosios raidės aš neturiu nieko prieš. Tokiam būti visai pakenčiama. Jei tik kiti iš tamstos nedaro batuoto asilo, kupranugario ar triušio raudonom akim. Visuomenė, kaip matai, kaimyne, dar ganėtinai archajiška. Ji vis dar neapsieina be totemų.

Arba be kalbų apie karmą.

Paaiškinsiu jos esmę trumpai – jei Tamista, kaimyne, gyvenai nederamai (ką tai reiškia, aš nežinau), kitame gyvenime įsikūnysi į gyvulį, kurio visi nekenčia, bet apsieti be jo negali (turiu omeny vargšę kiaulę). O jeigu Tavo gyvenimas bus pakankamai teisingas, didelė tikimybė, kad po mirties pavirsi lama, triušiu, Angoros kate ar kokiu kitu pūkuotu ir švelniai globojamu padarėliu.

Tamistą ši teorija gąsdina?..

Mane – irgi.

Tuoj nebegalėsiu be siaubo praeiti pro mėsos skyrių parduotuvėje. Juk ne veltui lietuviški produktai vadinami giminių vardais, oi ne veltui!.. Tik pasižiūrėk – "Senelio kumpis", "Draugų paštetas", "Kaimyno skilandis"... Tu manai, kad lietuvių gamintojai nieko nenutuokia apie karmą?.. Abejočiau. Kai kalbama apie prekes ir pelną, pasitelkiama ne tik karma, bet ir kanibalizmas.

Esu girdėjęs apie paršelį, kurio šeimininkas jį laikė tol, kol paršelis pasimirė natūralia mirtimi. Į dienų galą jis apaugo barzda ir menkai beprimatė. Todėl šeimininkas laikraščius jam turėjo skaityti balsu.

Koks puikus žmogus tas šeimininkas!.. Asmenybė.

Būtų tokių daugiau – ir aš po mirties neatsisakyčiau įsikūnyti į paršelį.

Dabar gi kiaulių gyvenimas toks, kad geriau gyvam tapti kiaule nei po mirties. Neretai taip ir daroma. O ką?.. Negi varysi atsakingą pareigūną skerdyklon ir dėsi mėlyną štampą ant kulšies?.. Pareigūnas juk dėl nieko nekaltas. Kaltos kiaulės. Todėl jas, bjaurybes, ir reikia skersti. Ir be jokios baimės – kiaulių žemėje niekada nepritrūks.

Beje, kaimyne, ar pastebėjote, kad karma mažai kuo skiriasi nuo evoliucijos teorijos?.. Nepastebėjote?.. Keista. Ką gi, tuomet plačiai jums neaiškinsiu, nes vis vien nieko nesuprasite, būdamas porakanopis.

Tik pasakysiu, kad karma vadinama žmogaus veiksmų etinių padarinių visuma, o evoliucija yra tiesiog veiksmų visuma. Veiksmas ir atoveiksmis yra natūralūs, o etika – dirbtinis dalykas. Tai liudija faktas, kad žmonės, laikantys save išsivysčiusiais, kažkodėl dar turi ir Etikos komisiją. Evoliucija tokio padarinio tikrai nebūtų išradusi. Tai išimtinai priklauso karmos sričiai. Ir nieko gero iš to nelauk.

Kai mąstau apie visa tai, mane apima neviltis.

Sakyk, kaimyne, kuo gi nusikalto gyvūnai, kad į jų romią būtį, be miškavežių, traktorių ir džipų, dar turi brautis ir žmogaus siela?.. Kad gyvūnas nėra apsaugotas nuo pamišimo, – siaubinga, bet daugeliui žmonių visiškai prie širdies. Jie po mirties norėtų geriau tapti paršeliais, nei tuo, kuo turėtų, – švelniais Niekais, panašiais į arbatos garą.

Kol ryju, tol gyvenu. Tai, pasirodo, puikiai tinka pomirtiniam gyvenimui. O mąstymas čia niekuo dėtas. Dekartas, matyt, bus apsirikęs. Ką padarysi.

(Nors dėl viso pikto, kaimyne, paklausinėk varnų, besikrapštančių snapą, gal kuri paprieštaraus ir užkarks: "Cogito, cogito, ergo sum!..")

O ar žmogus šitaip atsakytų Tamstai?..

Ar pats sau taip atsakytum?.. Juk ne mąstymas nužymi Tamstos būtį laiko tėkmėj. Dar būdamas dulkė, mąstei. Mąstei, būdamas buožgalvio embrionas. Iguanodonto jauniklis. Konanas barbaras. Ir dabar, sudribęs į krėslą prie televizoriaus, mąstai. Mąstymas nesikeičia – keičiasi tik karmos apvalkalai.

Ar Tamistai neatrodo, kad evoliucijos tarpsniuose neatrasta kažkokios svarbios grandies?..

Kuo tik nebuvo žmogus – jis buvo ir homo sapiens, ir erectus, ir toks, apie kokius kalbama tik specifiniam draugų rately. Buvo embrionu, jaunikliu, žiedlapiu, spora, drambliu ir drugeliu, net dievu, ir tuo buvo. Ko dar trūksta?.. Nieko?.. Gal ir nieko. Bet man atrodo, kaimyne, kad žmogumi jis galėjo pabūti ir ilgiau... Žmogumi be kabučių, be didžiųjų raidžių ir kursyvo.

Bet, matyt, nelemta. Kaip buvom, taip ir liksim galvijai.

Atsisveikinu baubdamas Kaimynas

P.S. Kaži kokius laikraščius – "Lietuvos rytą", o gal "Literatūrą ir meną" – tam barzdotam paršeliui skaitydavo?.. Ką jis mąstė, matydamas Krekenavos dešrų reklamas?.. (Viršuj – moteris, apačioj – dešra. Ir užrašas: "Kai norisi mėsos".)

Ar jo mąstymas artimas man, ar, kaip rašė T. de Šardenas, tai – atskira visata?..

Ar toj visatoj liko vietos Tau, brangus kaimyne?..

 

Skaitytojų vertinimai


15817. Amba :-) 2005-04-17 18:50
"Jauni žmonės nutarė tai padaryti – kas tai su barzda kelia moteris ir visi ploja, kiti nutaria užsišaldyti. Minios žmonių suplaukė į Palangą", - savo sprendimą motyvavo A.Brazauskas.

15822. Korra2005-04-17 23:35
Dink su savo Brazausku - neteršk erdvės, kvaily.

15843. zr2005-04-18 14:51
Tačiau šitokie eksdaugžadančios prozininkės rašinėliai, deja,laikraščio taip pat nepuošia.

15863. kunix :-) 2005-04-19 02:21
mieli laiškelylyčiai. talpūs. ne e-versijos. :)

15885. Ona Musnieka :-) 2005-04-20 07:55
"Jauni žmonės nutarė tai padaryti – kas tai su barzda kelia moteris ir visi ploja, kiti nutaria užsišaldyti", - savo sprendimą motyvavo A.Brazauskas per paskutinį savo Vyriausybės posėdį

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:40:01 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba