Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-05-22 nr. 3238

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ROBERTAS KETURAKIS.
Aleliuja
11
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• Renginių programa
• Kviečiame dalyvauti moksleivių poezijos skaitymuose

AKTUALIJOS 
• LAIMANTAS JONUŠYS.
Susirūpinusieji
7
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kodėl tebekuriama poezija?
14

POKALBIAI 
• JUSTINĄ MARCINKEVIČIŲ kalbina SIGITAS BIRGELIS.
Pavasaris ir poezijos – neatsiejami
2

LITERATŪRA 
• ALFREDAS GUSČIUS.
Štrichai Rimgaudo Graibaus portretui
10

TEATRAS 
• JANINĄ MALINAUSKAITĘ kalbina SIGITAS BIRGELIS.
Janina Malinauskaitė: kūrybai reikia ramybės
 RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre vaikams – fantazija, humoras ir aktorių žaismė

DAILĖ 
• Interviu su KUNIGUNDA DINEIKAITE.
Asmeninės patirties statyba
2
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Penki būdai pažvelgti į žemę
• Literatų gatvės projektas

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
Ar turime lietuvišką brodvėjų?
10

ATSIMINIMAI 
• PETRAS PANAVAS.
Kartą vasarą tarp keturių vėjų

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Trumpos naktys
1

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Lietuvybė
31

POEZIJA 
• RIMGAUDAS VALENTINAS GRAIBUS.
2

PROZA 
• RIČARDAS KALYTIS.
Kai bezai žydėjo
5
• ALOYZAS TENDZEGOLSKIS.
Iš laiškų draugui
1

VERTIMAI 
• MARIÁN MILČÁK.
Eilėraščiai iš „Septintosios miego knygos“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Brolių gudų muzikos štrichai
4

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• AKVILĖ ADOMAITYTĖ, MILDA BAZARAITĖ.
Leidybos dienoms pasibaigus

KRONIKA 
• E. Kossakowskio fotografijos grįžta pas senelį į Lietuvą
• Šiaulių teatre – „Gyvasis žodis“
• Haydnas ir Vilnius

IN MEMORIAM 
• ZITA ŽEMAITYTĖ
1923 07 26 – 2009 05 18

SKELBIMAI 
• Konkursas „Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos“ priemonių planui įgyvendinti

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• HANS MAGNUS ENZENSBERGER.
Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalių prisakymai
1
• VLADAS BALTUŠKEVIČIUS.
Memoriumai
• rES ludentES/žAIDžIaNTYS dAiktAi

TEATRAS

Teatre vaikams – fantazija, humoras ir aktorių žaismė

III tarptautinio ASSITEJ festivalio "Jėga" įspūdžiai

RIDAS VISKAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Princas ir milžino duktė“
Nuotrauka iš festivalio rengėjų archyvo

Šis gegužės 12–17 d. Lietuvos teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos ASITEŽAS (prezidentė – Violeta Podolskaitė) surengtas festivalis teatro profesionalams suteikė galimybę iš dalies palyginti, kaip teatras vaikams ir jaunimui suvokiamas pas mus bei svetur, kokios bendros problemos ar tendencijos, kokią bendravimo su jauna publika kryptį renkasi trupės. Žinoma, visų vaidinimų nepavyko pažiūrėti dėl darbų ir dėl to, kad vienu metu neįmanoma būti keliose vietose, kur vyko spektakliai. Ateityje norėtųsi, kad festivalis turėtų ne tik lankstinuką, bet ir informatyvų, tegul ir neprašmatnų, bukletuką, kuriame būtų glausta informacija apie teatrus, kūrėjus.

Novgorodo teatras vaikams ir jaunimui „Mali“ (Rusija) parodė spektaklį „Princas ir milžino duktė“ (rež. Nadežda Aleksejeva). Tai vadinamojo „stalo teatro“ pavyzdys, pas mus gana populiarus tarp lėlių teatro kūrėjų. Santykio su literatūrine medžiaga požiūriu primena seną Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklį „Raudonkepurė“ (rež. Vitalijus Mazūras). Abiejuose spektakliuose pasakos laikomasi kaip siužetinio „rėmo“, tačiau tai netrukdo aktoriams išdykauti teatro tema (ir tai jiems teikia didelį džiaugsmą), improvizuoti tekstu. Novgorodiečių kameriniame spektaklyje naudota paprasta priemonė – popierius, kuris, specialiai apšviestas, vaikams sukuria mažo stebuklo įspūdį. (Apskritai festivalyje nemačiau užsienio trupių spektaklių – „kostiuminių pasakų“, kurių kartais pasitaiko mūsų valstybinių teatrų repertuaruose.) Spektaklyje gana nemažai replikų anglų kalba (Rusijos teatrų spektakliuose vaikams tokia, vadinkime, „dvikalbystė“ pasitaiko kartais, Lietuvoje, regis, šios tradicijos dar nėra).

VAT teatras iš Talino parodė spektaklį „Mizantropas“ (pagal Moliere’ą), kurį režisavo Šveicarijoje gyvenantis Markus Zohneris, turintis ir teatro pedagogo talentą, – akivaizdu iš spektaklio. Vaidinimas vyko estų kalba (lietuviškai ant sienos projektorius rodė tik situacijos paaiškinimus), tačiau kalbos barjero nejaučiau. Jauni estų aktoriai kūrė po kelis vaidmenis – šaržuotus tipažus, vaidino ryškiai, temperamentingai, pasitelkdami pantomimą, akrobatiką. Bene vienintelis (iš matytų festivalyje) spektaklis, kuriame nebuvo muzikos. Spektaklis – tarsi klasikos adaptacija jaunai publikai, regis, Estijoje tai populiaru. Veikėjų vardai pažymėti aktoriams ant nugarų.

Nedidelio biudžeto vaidinimas imponuoja išmoningu „išsisukimu“ nuo scenografijos (dailininkė – Kristel Maamagi). Juodoje scenoje – grindų pakyla, sienelė. Ant šių plokštumų kreida pažymėtos eksterjero ir interjero detalės: langas, durys, židinys, drabužių pakaba ir kita. Veikėjas ima menamą žarsteklį: kreida jis užbraukia žarsteklio kontūrą ant grindų, o padėjęs į vietą – vėl greitomis nupiešia. Beje, aktoriai lietuviškai (!) parašo ir daiktų pavadinimus.

iliustracija
„Mizantropas“
Nuotrauka iš festivalio
rengėjų archyvo

Spektaklis jaunuomenei nestokoja erotikos humoro (pas mus nebent Keistuoliai miuzikluose švelniai papokštauja). Tarkime, veikėjas panelei pridega menamą cigaretę, brūkštelėjęs jai menamu degtuku per sėdimąją...

Teatras „Isenkram“ (Norvegija) supažindino mus su kamerinio spektaklio „Žaislai duoda atkirtį“ – improvizuoto žaidimo su mažąja publika modeliu (susikalbėti su artistais vaikams padėjo Gintė Pranckūnaitė). Vaikai buvo iš anksto paprašyti atsinešti mėgstamus žaisliukus, aktoriai vaidinimo pradžioje juos surinko, sudėjo į krūvą, o vėliau rinkosi juos kaip savo pasakojamų istorijų herojus (aktoriai turi parengę keletą istorijų, kurių improvizuotais veikėjais tampa vaikų žaislai).

Aktoriai puikiai sukuria atpalaiduojančią nuotaiką, tarsi teigdami, kad teatras – „nieko rimto“, kad čia įmanomi įvairiausi stebuklai su laiminga pabaiga. Ir nors kartais žaidimas primena „laisvą anarchiją“ ar net šiokį tokį mažųjų kvailinimą, kaip interaktyvaus vaidinimo pavyzdys „Žaislai duoda atkirtį“ įsimins ilgai – interaktyvūs vaidinimai pas mus yra retenybė. O tokį mobilų vaidinimą, kuris nereikalauja ypatingos scenos ir apšvietimo, galima žaisti ne tik teatre – ir darželyje, ligoninėje.

Beje, ir artistų pasakotos istorijos buvo žavios. Ypač ši: naktis; didelė varlė, begemotas ir mažas meškiukas eina plėšti banko. Žinoma, meškiukas per žioplumą ir įkliūna bankininkei meškienei. Čia artistai policininku išrenka mažąjį žiūrovą, kuris siūlo bausmę nelaimėliui – kutenimą iki „apsisiusiojimo“. Hmm... Kita istorija: naktis, jūra, audra, valtyje – maža mergaitė su žaisliniu meškiuku. Jos tėvas mirė prieš 5 metus. Dabar nuskęsta ir mergaitė (mirtis mūsų teatre mažiesiems – reta viešnia). Jūros dugne ji sutinka... tėtį. Į viršų tegali išplaukti tik dviese, ką daryti? Mažasis žiūrovas pataria: meškiuką – kišenėn! Artistų ovacijos ir džiaugsmo šūksniai.

B. d.
 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:38:19 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba