Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-05-22 nr. 3238

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ROBERTAS KETURAKIS.
Aleliuja
11
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• Renginių programa
• Kviečiame dalyvauti moksleivių poezijos skaitymuose

AKTUALIJOS 
• LAIMANTAS JONUŠYS.
Susirūpinusieji
7
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kodėl tebekuriama poezija?
14

POKALBIAI 
• JUSTINĄ MARCINKEVIČIŲ kalbina SIGITAS BIRGELIS.
Pavasaris ir poezijos – neatsiejami
2

LITERATŪRA 
• ALFREDAS GUSČIUS.
Štrichai Rimgaudo Graibaus portretui
10

TEATRAS 
• JANINĄ MALINAUSKAITĘ kalbina SIGITAS BIRGELIS.
Janina Malinauskaitė: kūrybai reikia ramybės
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre vaikams – fantazija, humoras ir aktorių žaismė

DAILĖ 
• Interviu su KUNIGUNDA DINEIKAITE.
Asmeninės patirties statyba
2
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Penki būdai pažvelgti į žemę
• Literatų gatvės projektas

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
Ar turime lietuvišką brodvėjų?
10

ATSIMINIMAI 
• PETRAS PANAVAS.
Kartą vasarą tarp keturių vėjų

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Trumpos naktys
1

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Lietuvybė
31

POEZIJA 
• RIMGAUDAS VALENTINAS GRAIBUS.
2

PROZA 
• RIČARDAS KALYTIS.
Kai bezai žydėjo
5
• ALOYZAS TENDZEGOLSKIS.
Iš laiškų draugui
1

VERTIMAI 
• MARIÁN MILČÁK.
Eilėraščiai iš „Septintosios miego knygos“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Brolių gudų muzikos štrichai
4

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• AKVILĖ ADOMAITYTĖ, MILDA BAZARAITĖ.
Leidybos dienoms pasibaigus

KRONIKA 
• E. Kossakowskio fotografijos grįžta pas senelį į Lietuvą
• Šiaulių teatre – „Gyvasis žodis“
• Haydnas ir Vilnius

IN MEMORIAM 
• ZITA ŽEMAITYTĖ
1923 07 26 – 2009 05 18

SKELBIMAI 
• Konkursas „Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos“ priemonių planui įgyvendinti

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• HANS MAGNUS ENZENSBERGER.
Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalių prisakymai
1
• VLADAS BALTUŠKEVIČIUS.
Memoriumai
• rES ludentES/žAIDžIaNTYS dAiktAi

(PA)SKAITINIAI

Lietuvybė

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]

Trinkūnas, Jonas. LIETUVIŲ SENOSIOS RELIGIJOS KELIAS.
– V.: Asveja, 2009.

NENUGALĖTIEJI

Neseniai 70-metį šventusio Romuvos lietuvių prigimtinio tikėjimo grupės vadovo Krivio Jauniaus (Jono Trinkūno) knyga „Lietuvių senosios religijos kelias“ – puikus pradžiamokslis tiems, kas iki šiol apie Romuvą ir „pagonybę“ (šis žodis, lotyniškai reiškiantis kaimietiškumą, bukumą, menkina mūsų tradicinį tikėjimą, todėl nevartotinas) žino mažai. Kaip ir kiekvienas įvadas, knyga pateikia populiarius paaiškinimus kiekvienam, norinčiam sužinoti, kokia yra senoji lietuvių religija. Beveik 300 puslapių veikalas – gerai struktūruotas, suskirstytas skyriais ir skirsneliais. Knygos skyrių pavadinimai liudija autoriaus subjektyvumą (jis rašo apie patį save, tiksliau, tikėjimą, kurį pats išpažįsta) ir romantinį požiūrį: „Religija ir senieji laikai“, „Lietuvos pradžios“, „Lietuva karingoji“, „Represyvioji sistema (XVI–XVIII a.)“, „Tautos budimas (XIX a.)“, „Romuva (XX–XXI a.)“.

Turiu pabarti knygos redaktorius Vaclovą Mikailionį ir Žemyną Trinkūnaitę už prastoką redagavimą; susidaro įspūdis, kad veikalas redaguotas skubomis, neatidžiai: yra kvailokų klaidų, praleistų ar klaidingai įrašytų raidžių. Knygos turinio kritikos taip pat galėčiau pažerti nemažai, tačiau pirmiausia reikėtų apibrėžti, kokia yra ši knyga. Pikti katalikai-fanatikai ją pavadins antikrikščioniška, pikti ir kiek išsimokslinę katalikai-fanatikai – skatinančia religinę nesantaiką, nemoksliška, romantizmo persunkta, galiausiai – grožine. Ne paslaptis, kad jau nemažai metų vyksta poleminis susirašinėjimas spaudoje tarp Romuvos atstovų ir Lietuvos katalikų bažnyčios ideologinių ruporų, iš kurio akivaizdu, kad Romuvai vietos Lietuvoje nėra (bent jau tokia šių „dorų katalikų“ svajonė). Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro darbuotojai Lietuvos Vyskupų Konferencijai yra parūpinę išvadas, kuriose prieinama iki absurdo: abejojama, ar senovės baltai išvis galėjo kuo nors tikėti („Reikėtų išsiaiškinti, ar Lietuvos žemėse, susidūrus su krikščionybe, apskritai buvo spėjusi susiformuoti religija kaip tokia“). Tuo tarpu jaunų romuviečių skaičius didėja, baltišku tikėjimu domisi vis daugiau žmonių, vadinasi, tradicija tikrai nebuvo ir nėra nutrūkusi. O tai – didžiulis pliusas Romuvos naudai. Kad ir ką kas nors rašinėtų savo pažymose, senasis tikėjimas Lietuvoje gyvas. Kitas klausimas – ar jis tikrai gerai ištirtas. Manyčiau, ne. Po šviesaus atminimo Gintaro Beresnevičiaus mirties nepasirodė nė viena jo lygio mokslininko verta studija apie baltų tikėjimą. O mįslių G. Beresnevičius mums paliko daug. J. Trinkūnas nebando šių mįslių įminti, jis tiesiog suprantamai pasakoja, kas ir kaip.

Beje, tai ne pirma J. Trinkūno (ir Romuvos) knyga: iki šiol pasirodė „Of Gods and Holidays. The Baltic Heritage“ („Apie dievus ir šventes. Baltų palikimas“; 1999), „Baltų tikėjimas. Lietuvių pasaulėjauta, pap­ročiai, apeigos, ženklai“ (2000), „Po Romuvos ženklu. Mūsų tikėjimas šiandien“ (2001), nemažai straipsnių. Mūsų suvokimą apie baltų tikėjimą praplečia J. Trinkūno, jo žmonos Inijos Trinkūnienės ir didelio būrio jų talkininkų – apeiginio folkloro grupės „Kūlgrinda“ (įkurta 1988 m.) – muzika, kurioje rekonstruojamos senosios baltų apeigos, dainuojamos šimtmečių senumo dainos. Kartu su naujausiąja J. Trinkūno knyga pasirodė ir naujas „Kūlgrindos“ albumas „Giesmės valdovui Gediminui“. Lietuvoje nėra daug žmonių, kurie taip aktyviai propaguotų senąsias tradicijas, todėl, nors ir žvelgdami į J. Trinkūno knygas kiek kritiškai, iš jų galime sužinoti gana daug. Pavyzdžiui, kad Aukštaitijoje buvo bent 1500, o Žemaitijoje – 1000 šventviečių. Piliakalnių Lietuvoje yra apie 1000. „Toks milžiniškas piliakalnių tinklas rodo baltų civilizacijos vieningumą“, – teigia J. Trinkūnas (p. 25). Apie baltus, kaip civilizaciją, mažai kalbėta, o duomenų turime nedaug. Pagrindiniai baltų religijos ir mitologijos šaltiniai rašyti užsieniečių. Anksčiau baltų tikėjimą tyrinėjusius mokslininkus (ir jį atkurti nuo XX a. septintojo dešimtmečio bandžiusius romuviečius) persekiojo KGB, dabar „pagonybės“ kaip velnias kryžiaus bijo katalikai–fanatikai. Gal todėl, kad katalikų tikėjimas Lietuvoje dabar kaip niekada nepopuliarus ir, kaip rašė Motiejus Valančius, „daug žemaičių vėl patampa stabmeldžiais“? (p. 135) Mano manymu, Romuva turėtų vengti dviejų dalykų: New age judėjimų įtakos ir prie jos besišliejančių neonacių, save vadinančių patriotais. Tuo tarpu Romuvos priešams siūlyčiau įsiskaityti į šiuos J. Trinkūno žodžius: „Senosios lietuvių religijos istorija neturi nei pradžios, nei pabaigos. Kelis šimtus metų šią religiją bandyta išnaikinti įvairiom priemonėm – ir prievarta, ir gudrumu, ir gerumu, ir „civilizacija“, bet ji nenuilstamai tarsi žolė vėl sudygsta iš sutryptos žemės“ (p. 259).

Daukantas, Rytis. JONAS BASANAVIČIUS –­ BARZDOTA VARNA.
SIMONAS DAUKANTAS –­­ VARGO PELĖ.

– V.: Tyto alba, 2009.

BASA BARZDOTA VARNA IR KITI MILŽINAI

Istoriją pažinti su humoru – smagiausia. Be abejo, reikalingos rimtos, solidžios, sunkios knygos apie juoduosius istorijos puslapius, tačiau toks eksperimentas, kuriam ryžosi jaunas dailininkas, architektas Rytis Daukantas (g. 1980), tikrai pasiteisino ir vertas dėmesio bei pagarbos. Knygučių (trečia bus apie Vincą Kudirką) serija pavadinta „Lietuvos milžinai iš arti“, oficialiai ji skirta 8–13 metų vaikams, tačiau realiai – bet kuriam linksmų plaučių žmogui. Nepamirškime, kad mūsų didieji žmonės turėjo žmogiškų savybių, kurios čia puikiai atspindėtos įgudusia karikatūristo ranka (jo tinklalapiuose www.daukantas.com, www.karikatura.lt, portaluose www.delfi.lt ir www.politika.lt bei leidiniuose „The Wall Street Journal Europe“, „Tenerife News“) rasime ir daugiau karikatūrų).

46 ir 54 puslapių dydžio knygelės stambiu šriftu galėtų turėti daug tęsinių. Jų autorius aiškina, kodėl ėmėsi tokio darbo: „Deja, tenka konstatuoti, kad lietuviai „nedega“ dideliu noru pažinti savo kraštą, šalies istoriją. Lietuvaičiai jei kuo ir domisi, tai nebent kriminalinėmis naujienomis… Apie jaunąją kartą turbūt net nereikia kalbėti. Jie greičiau išvardys kompiuterinio žaidimo personažų vardus ar papasakos apie naujos realybės šou žvaigždės šukuosenos ypatumus, negu pasakys, kas toks buvo J. Basanavičius. Kodėl taip yra? Kodėl „Ruslanaradžis“ yra įdomus, o štai S. Daukantas – ne? Neabejoju, kad žmonės žino, kad tai Simono Daukanto atvaizdas puošia 100 litų. Deja, neretai šis žinojimas tuo ir pasibaigia. Negerai yra tai, kad šiandienos žvaigždutės jau galutinai baigia užtemdyti tikrąsias žvaigždes. Manau, kad būtent tokie žmonės kaip Simonas Daukantas ar Jonas Basanavičius ir yra tikrosios Lietuvos žvaigždės“. (http://blog.delfi.lt/karikaturublogas/4030)

Į istoriko vardą nepretenduojantis menininkas tęsia gerą tradiciją, kurią kadaise sukūrė įvairūs žmonės, rinkę anekdotus apie žymius žmones. Knygučių kalba – kaip tikros pasakos: „Labai labai seniai, daugiau kaip prieš 200 metų, kai Lietuva dar buvo Didžioji Kunigaikštystė...“ (p. 5) Vis dėlto pasakininkas (irgi Daukantas!), būdamas profesionalus architektas, leidžia sau pasimėgauti žiniomis (ar tikromis?), kad Daukantų trobelė buvo „labai maža: 17 metrų ilgio ir 8 metrų pločio“ (p. 10). Kartais R. Daukanto kalba tampa ironiška: „To meto bajorų jaunimas buvo labai išpuikęs, o lietuviai stengėsi būti panašūs į lenkus“ (p. 18). O kartais beveik istorinis pasakojimas virsta pasaka: pasirodo, S. Daukantui, slapta nurašinėjant carinės Rusijos archyvus, kartą jį išgąsdinusi mažutė sukrebždėjusi pelytė (p. 31–32). „Mažajai triukšmadarei rašytojas atlaužė gardaus sūrio gabalėlį. Kas žino, bet gali būti, kad gudrioji pelė nuolat saugojo istoriko duris, cypimu tuojau pat įspėdavo didįjį draugą. Juk Daukantas niekada taip ir neįkliuvo caro valdžiai“ (p. 32).

Na va, Romą išgelbėjo žąsys, S. Daukantą – pelė. O štai „barzdota varna“ J. Basanavičius draugavo ir su ožkomis: gimtuosiuose Ožkabaliuose ant vaišių stalo „visada puikuodavosi moliniai ąsočiai, pilni ožkų pieno“ (p. 7). Kadangi J. Basanavičiaus proproprosenelis „basas klajojo po šio krašto miškus ir laukus“ (p. 8), tokia ir pavardė. O štai V. Kudirka buvo nepatenkintas J. Basanavičiaus dainavimu lietuvių kalba, tai jam atrodė per žema, todėl bendraklasis Vincukas „lenkiškai kažką sau po nosimi vis murmėjo“ (p. 16). J. Basanavičiaus barzdai knygoje skiriama garbinga vieta: „Kiekvieną rytą jis priešais veidrodį praleisdavo bent kelias minutes, kol galų gale iššukuodavo ir prancūziškais kvepalais iškvepindavo savo nepakartojamą barzdą“ (p. 26). Po žmonos mirties J. Basanavičius, pasirodo, į namus bandė atsitempti mešką iš Rumunijos miškų, bet tam prieštaravo kaimynai (p. 37; turbūt todėl, kad meška buvo užsienietiška, reikėjo J. Basanavičiui paieškoti bulgariškos meškos). J. Basanavičius labai bijojo plaukti laivu į Ameriką, kad neatsitiktų, kaip „Titanikui“, tačiau „įkyrusis Antanas Smetona, net kelias savaites vaikščiojęs paskui Basanavičių, galų gale jį įkalbėjo“ (p. 46). A. Smetonos R. Daukantas nuoširdžiai nemėgsta. „Štai Antanas Smetona ir jo žmona Sofija, dar neprasidėjus karui, buvo pasislėpę maišą miltų. Vakarais, kai visi sumigdavo, jie paslapčia išsikepdavo gardžios duonos, kuria draugiškai pasidalydavo su Jonu“ (p. 51). Nemėgsta R. Daukantas ir lenkų, kuriems pašiepti skiria bene daugiausia vietos. J. Basanavičius „barzdota varna“ (suprask: balta varna) tapo būtent todėl, kad lenkų šnipeliai dėl išskirtinės jo išvaizdos sekė kiekvieną aušrininko žingsnį. Užtat R. Daukantas labai mėgsta Palangos J. Basanavičiaus gatvę (p. 54).

Ar neišsisems dailininkas ir rašytojas R. Daukantas? Neabejoju, kad karikatūristo fantazija didžiulė, tačiau vis dėlto siūlyčiau jam (ir visiems mums) susirasti G. Beresnevičiaus knygą „Pabėgęs dvaras“, kurioje anekdotų apie žymius žmones žanras yra pasiekęs tobulybę. R. Daukantui dar yra kur tobulėti, nors pradžia – daug žadanti.

Smetonienė, Irena. REKLAMA... REKLAMA? REKLAMA!
Monografija. – V.: Tyto alba, 2009.

PYST REKLAMĄ PARAŠIAU

Daugeliui mūsų puikiai pažįstama kalbos žinovė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė doc. dr. Irena Smetonienė šią monografiją lengvai skaitomu, suprantamu stiliumi parašė remdamasi savo ilgalaikiais tyrinėjimais (mokslininkės daktaro disertacija taip pat skirta reklamai). Knyga pradžiugins daugelį. Nešvankuoliai internete džiaugiasi, kad I. Smetonienė leido reklamoje vartoti ištiktuką „pyst“ (Beje, Lietuvių kalbos žodyne teikiamos dvi ištiktuko pyst reikšmės: 1) pykšt (smūgiui žymėti): Ans mun tik pýst į ausį! Pýst par galvą su pagaliu! 2) netikėtam veiksmui nusakyti: Pýst virvė i nutrūko. Pýst pašalpą gavau. Iš šaltinių sprendžiant, tai daugiau žemaitiškas ištiktukas. www.vlkk.lt/lit/86908). Neaptikau jo šioje knygoje. Kalbininkai nuo šiol savo kačiuką ar šuniuką kvies paėsti iš lakalinės ar ėdalinės (man labai jau primena alinę). Reklamos mitologijos ir filosofijos tyrinėtojai čia ras suklasifikuotą medžiagą apie šią subliteratūrą – jos stilių, adresatų tipus, analizę, kaip reklama veikia adresatą, retorines figūras ir kita. Reklamos istorikai aptiks skyrelį sau.

Knygoje, kuri labai įdomi pavyzdžių gausa ir pačia tematika, be to, parašyta itin profesionaliai, pasigedau politinės reklamos analizės. Gali būti, kad jos vengta sąmoningai. Užtat analizuojamos žmonių silpnybės, kuriomis naudojasi reklamos kūrėjai, pvz., polinkis kaupti įvairius receptus bei gyventi pagal horoskopus. Kartu tai ir vadovėlis tiems, kurie kuria reklamas, teoretikų patarimai. Tiesa, kai kurios negailestingos I. Smetonienės išvados kelia abejonių: „Reklamos teksto teiginiai turi būti arba grynas melas, arba balansuoti ant siauros ribos tarp tiesos ir kruopščiai parinktais žodžiais išreikšto melo“ (p. 46). Drįstu nesutikti su gerbiama docente I. Smetoniene. Taip, ji teisi, kad reklamoje daug melo, netiesos, „išpūstų burbulų“, tačiau vargu ar galime kokybiškos vaizdo, garso, kompiuterinės aparatūros, automobilių ir kitų prekių reklamą kaltinti melu. „Tai ne sapnas, tai –­­ SONY“ (rusiškai skamba geriau: „Eto ne son, eto – SONY“), – sakoma vienoje reklamoje. Tikrai nesutikčiau, kad šios firmos aparatūra prasta. Ar ji geresnė už kai kurių kitų firmų aparatūrą? Klauskite bet kurio melomano, atsakymas bus: „Žinoma, taip.“ Tačiau I. Smetonienė su tuo nesutinka. Neradau ir vadinamųjų teaserių (viliotinių) aprašymo (tai – reklamų ciklas, kuriame kelias dienas ar savaites neatskleidžiama, kas reklamuojama).

Be abejo, tai – geriausia knyga apie reklamą, kokią tik parašė lietuvių tyrinėtoja (-as). Kas jos dar neturi, tas – balvonas.

 

Skaitytojų vertinimai


53022. nenugaleti2009-05-24 18:38
isliksime saviti.

53029. pl :-) 2009-05-24 21:41
Gražios apžvalgos, ko gero, pačios geriausios iš pastarųjų kokių 3-jų metų apžvalgų

53031. Mahdiukas Pagiezukas :-) 2009-05-24 22:10
labai labai gerai :)

53049. Nezmoniskai prajuokinot:)))))2009-05-25 12:00
Hahaha:)Smetoniene-reklamos specialiste?

53053. praeivis2009-05-25 12:41
čia tai bent su ta reklama !! :) fantastika

53059. ivs2009-05-25 15:01
melas reklamoje yra reglamentuojamas istatymais, o sony aparatura - viena is prasciausiu, siaip jau...

53060. na,2009-05-25 15:32
as - balvonas :(

53061. SONY neatstovas2009-05-25 15:35
už sony turbūt geriau VESNA, VILMA ir pan. istoriniai šedevrai :) žinoma, pati geriausia aparatūra - skirta tik specialistams, o ne "paprastiems" muzikos mėgėjams - yra ne SONY, o kitų firmų, kurių pavadinimų čia nereklamuosiu dėl savaime suprantamų priežasčių. tačiau plačiai vartotojų masei SONY tikrai gerai (na, jei Jums nepatinka - vienas geriausių variantų). O kuo taip ant šios firmos pykstat? Piratinį kompaktą sugriaužė?

53062. ivs2009-05-25 15:49
I prefer toshiba, fujitsu. o kas yra piratinis kompaktas? ar tai kazkas is lakaliniu ir edaliniu serijos?

53063. x2009-05-25 15:56
Kur kablelius sudelioti Smetonienie gal ir zino,bet -ne daugiau. Lietuvoj zmogai daktarais tampa,kai supranta ,kad reklama meluojha:)

53064. Man regis-smetona yra melagis2009-05-25 16:09
Reklama nemeluoja.Tai smetonienie is reklamos tikisi izvalgu.Jei reklama juju Smetonienei nesuzadina-tada bloga bloga reklama.Ir tada visi aplinkui -melagiai,o didziausias melagis ,tai smetona,jos vyras,nes zadejo viena,o gavosi-kaip visada.

53065. belekas2009-05-25 16:12
Sony (kaip ir kitos garsiu vardu kompanijos ) seniai nieko negamina.Ji pardavineja savo prekes zenkla ir uzsiima kitkuo.

53066. Skirmantė2009-05-25 16:33
Daukanto, Basanavičiaus KARIKATŪROS - pasityčiojimas.

53068. to ivs2009-05-25 20:12
Gal būsi iš Šveicarijos, kurioje nėra turgelių su baltarusiškais ir rusiškais bei lenkiškais CD? Ai ne, toshiba, fujitsu - iš Japonijos?:)

53069. to Skirmantė2009-05-25 20:15
O kuo čia pasityčiota? Argi linksmai kalbėti (piešti) apie įžymius žmones - blogai? Gal neturite humoro jausmo?

53074. ivs > 53068 2009-05-26 00:16
ne, is kitos puses. atlanto kitos puses.

53078. to ivs+2009-05-26 00:50
O ką, už atlanto SONY jau nebevertinama? Manau, kad daugelio garsių vardų aparatūra vertinga, nors SONY žino kiekvienas, tai lyg japoniškos buitinės technikos simbolis. Pabandykit priminti nors vieną Toshiba ar kitos firmos reklamą. Beje, > 53065. belekas > netiesa, kad nebegamina. For sale in Japan on 30 July, 2008, Sony`s green product, new flat-panel 32-inch (810 mm) TV 150,000 yen (US$ 1,400; € 900) Bravia KDL-32JE1 offers ecological consumers advantages of less energy consumption (70% less a year) than regular models with same image quality. Sony was able to reduce carbon dioxide emissions totaling 79 kilograms (174 pounds) a year, without sacrificing quality by developing a brighter back light and better filtering, which produces light more efficiently. The TVs will have liquid crystal displays along with high-definition digital broadcast capabilities. (http://en.wikipedia.org/wiki/SONY)

53080. Belekas2009-05-26 10:40
Nu jo.Taip grieztai kalbet -negalima.Ji dar uzsiima mokroprocesoriu visokiai technikai kurimu ir technologiju ju gamybai "isdirbimu",bet diziausia jos veiklos dali nebesudaro buitines elektronikos gamyba.Is viso -gamyba uzsiima pigios darbo jegos salys-Lietuva,Kinija,Malaizija.:)

53083. M.McLuhan api reklama2009-05-26 11:11
Sis mokslas- apie tai,kaip vyras apkabina moteri:)

53086. M.McLuhan apie reklama2009-05-26 11:26
"..komerciniai menininkai reklama paverte ikona,o ikonos nera specializuoti fragmentai ar aspektai,bet vienodi ,koncentruoti ir sudetingi ivaizdziai..Mazyteje erdveje jie sutelkia didziaule patirti.Reklamoje jauciamas poslinkis tolyn nuo vartotojo isivaizduojamo produkto prie gamintojo proceso ivaizdzio.Bendras proceso ivaizdis ir vartotoja pavercia gamintoju."----todel reklama nemeluoja-ji bando apglebti ,apkabinti Smetoniene,Smetonos zmona,taciau si priesinasi,vadina ji(procesa) melagiu ir jokiu budu nepasiduoda siam procesui,siai vilionei.O bet taciau is sito reklamos merginimosi gimsta textas-reklama....reklama?reklama!-Galiausiai vis tik smetoniene reklamai sako "Taip"!!!Taip taip ir taip,neziurint,kad smetona ,regis ,yra melagis.

53096. Skirmantė2009-05-26 18:45
Žymius žmonės piešti kaip alkoholikus - ar čia jumoro jausmas???

53097. to Skirmantė2009-05-26 18:51
Įdomus priekaištas dailininkui. O kuo Jums karikatūrose vaizduojami Basanavičius ir Daukantas atrodo kaip alkoholikai? Gal norėtumėte, kad jie atrodytų kaip ant banknoto? Karikatūra - specifinis žanras. Be to, iš jų nesišaipoma, priešingai - šalia tupi varna, pelė, o ne butelis.

53100. Skirmantė2009-05-26 23:38
Žinot, va: kokia raudona nosis ir neproporcingas sutinimas... LauKsiu, kaip Valančių sukarikatūrins... GĖDA. pOPIERIŲ TAUPYTUMĖT GERIAU - PRASMINGESNĖ BŪTŲ VEIKLA, O ČIA DAR VAIKAM SMEGENIS NORI SUSUKT. ABSURDAS.

53101. Vilma2009-05-26 23:46
"Pyst" tai leido,o "pist" -ar leido?

53102. to Skirmantė2009-05-26 23:51
Nosys raudonos būna dėl įvairių priežasčių. Beje, o kaip pieštumėt žymaus žmogaus, pvz., Basanavičiaus karikatūrą? (lažinuosi, kad nepiešiate) 1:1 su portretu, dar kiek pagražintą? Bet tai nebūtų karikatūra. Jei manote, kad karikatūros žanras žeidžia (o taip būna - kai danai tyčiojosi iš Pranašo Muhammedo, TJIR), pažvelkite į klasiką Bidstrupą, kokie pas jį nuostabūs personažai (įvairiom, beje, nosim). Pasijuokt iš savęs gali tik stiprus žmogus.

53103. Skirmantė2009-05-27 00:17
pASAKYSIU, KAD ŠIOS KARIKATŪROS - TOTALUS ŠLAMŠTAS: jOKOS ETIKOS. pADARYTA NETINKAMAI. KAI TIK JAS PAMAČIAU, SUSIERZINAU. o ČIA PAMAČIUS ... NA, TRŪKSTA ŽODŽIŲ. :( LABANAKT. p.s. ESU MAČIUS VISOKIŲ, PAVYZDŽIUI, RAŠYTOJŲ KARIKATŪRŲ - IR NIEKO, GERAI.

53109. mura2009-05-27 17:50
dėl karikatūrų: berods tas pats vaikinukas turi "krikatūrų blogą" delfyje. kokius 10 kartų atsidariau pažiūrėti - ir visą laiką nusivyliau - pripaišyta ir prirašyta be ryšio. bėda tada, kai karikatūrų autorius neturi nei humoro jausmo, nei kaip nors kitaip užsikabina už situacijos ar pan. gal čia ir ne tas pats, kur iš delfio, bet vistiek nedžiugina visa tai tarsi išspausta per nenoriu ir negaliu. popieriaus gadinimas su intencija pasipinigauti. kičinė komercinė beskonybė. palaikau Skirmantę

53119. Skirmantė2009-05-28 18:45
Dar pridursiu, jei mane kas nors TAIP sukarikatūrintų ir dar būčiau gyva, paduočiau į teismą.

53140. jona2009-05-30 16:18
Skirmantėle, nesierzinkite, negadinkite savo sveikatėlės, nes vistiek nebus taip, kad visi įpasaulį žiūrėtų Jūsų akimis... Ir, kaip buvusi teisininkė, patariu- geriau niekada nieko neduokite į teismą... O, gal, Basanavičiui visai patiktų, kad Jis čia truputį primena žydelį...

53142. Skirmantė2009-05-30 21:14
Man pakanka ir to, kad aš žiūriu savo akimis, pritariu kad interneto koment. tyrai - tuščias dalykas, bet kažkas turi pasakyt "karalius nuogas".

53143. to Skirmantė2009-05-30 21:52
Rizikuojate tapti karikatūristo heroje :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:38:09 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba