Iš laiškų draugui

Kask iš žemės tai, kas kitiems nukrinta iš dangaus.

Ko dejuoji: ar esi kurį nors rytą neatsibudęs?

Pasirodai ne pagal savo charakterį, o pagal knygas.

Klausiu: ar nors kiek išmanai mano klausimą?

Šį darbą privalai padaryti, dirbdamas kitą darbą.

Nebūdamas mąstytojas, minčių nesulauksi.

Ar išmoksi kurti taip, kaip niekas nemoko?

Vytury, tavyje visas zoologijos sodas.

Žaviesi stipruoliais, nugalėjusiais tokius kaip tu.

Atsimink tai, ko aš negaliu užmiršti.

Milijonai žmonių reikalauja, kad skubiai įsigilintum į kiekvieną.

Kaip suprasi mano mintį, nesigėrėdamas žodžiu?

Be minčių apie mirtį tau būtų dar sunkiau.

Paliekame kasdienybę kartu su žmonėmis!

Sakyk teisybę, kol pasaulis dar nenusiteikęs prieš tave.

Neaiškinu laisvės – leidžiu.

Kova neišnyks, kol taika nepatenkins viso godulio.

Esi pernelyg laisvas: išminčiai buvo labiau suspausti knygų.

Būk toks doras, kad nuodėmės jau nepakenktų.

Tavo priešinga nuomonė – tik atsitiktinumas.

Neik pas žinovą: brangink savo laiką.

Vis tiek niekas nepatikės, kiek aukojaisi, kurdamas niekutį.

Savigyros neatsisakysi, sugebėdamas ją atnaujinti.

Visi negeri, o aš baru tik tave.

Pasiaukok: užbėk liaupsėms už akių.

Vengsi manęs: esu per dažnai teisus.

Ar paveikslu žaviesi, jau apžiūrėjęs visus kitus?

Kad ir kokį rūmą pastatysi, jame būsi primityvus.

Pripažįsti tik tą patarimą, kurį ir pats žinai.

Kaip nebus pasaulis klastingas, jei tu pats vaizduoji teisuolį?

Virstu priešu pats sau: iš šalies geriau matyti.

Kritika gyva tiek, kiek numato naują šabloną.

Už idėją labiau tave traukia tūkstančiai kasdienybės atradimų.

Mažai matai: esi per daug laisvas.

Rašau, nes neklausai.

Bailys mano, kad tu nedrįsti jo kritikuoti.

Nebaigęs dainos kurti, pradedi dainuoti.

Nesipuikuok: pats vienas negali apsižiūrėti.

Išsiteisinusį sveikina išsipuošęs.

Pakentėk – leisk kritikui atsigauti.

Matai savo klaidas, kol kiti jas paro­do.

Teisuoliu tapai atsitiktinai, tad esi melagis.

Pasirodai paslėpdamas norą.

Egoizmą nugali tik rafinuotas melas.

Pralaimėjęs, savo klaidą išteisink –­ ir laimėsi!

Mano mintis pamirši, bet mąstysi kaip aš.

Raudok, velionio pakylėtasis.

Tik po trijų ginčų, septynių kivirčų ir devynių nelaimių išgirsi tylų žodį.

Ar garbinamas sutiksi kentėti?

Neparodysiu kelio: rankose laikau savo ir tavo teisybę.

Išvadą turi patvirtinti sutrikę žmonės.

Nebaigta mintis menka, o baigti neįmanoma.

Teisybė – tai nediskutuotinas tonas.

Savo kritiką iškalei akmeny, kuriuo nugalėjai priešą.

Aukšta kančia neiškelia.

Anksčiau ar vėliau pasitrauksi iš kelio tam, kuris eis tuščiomis.

Kritikuoju, kad mane išgelbėtum.

Kaip tu neapsieini be manęs, taip ateitis neapsieis be tavęs.