Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-05-22 nr. 3238

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ROBERTAS KETURAKIS.
Aleliuja
11
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• Renginių programa
• Kviečiame dalyvauti moksleivių poezijos skaitymuose

AKTUALIJOS 
 LAIMANTAS JONUŠYS.
Susirūpinusieji
7
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kodėl tebekuriama poezija?
14

POKALBIAI 
• JUSTINĄ MARCINKEVIČIŲ kalbina SIGITAS BIRGELIS.
Pavasaris ir poezijos – neatsiejami
2

LITERATŪRA 
• ALFREDAS GUSČIUS.
Štrichai Rimgaudo Graibaus portretui
10

TEATRAS 
• JANINĄ MALINAUSKAITĘ kalbina SIGITAS BIRGELIS.
Janina Malinauskaitė: kūrybai reikia ramybės
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre vaikams – fantazija, humoras ir aktorių žaismė

DAILĖ 
• Interviu su KUNIGUNDA DINEIKAITE.
Asmeninės patirties statyba
2
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Penki būdai pažvelgti į žemę
• Literatų gatvės projektas

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
Ar turime lietuvišką brodvėjų?
10

ATSIMINIMAI 
• PETRAS PANAVAS.
Kartą vasarą tarp keturių vėjų

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Trumpos naktys
1

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Lietuvybė
31

POEZIJA 
• RIMGAUDAS VALENTINAS GRAIBUS.
2

PROZA 
• RIČARDAS KALYTIS.
Kai bezai žydėjo
5
• ALOYZAS TENDZEGOLSKIS.
Iš laiškų draugui
1

VERTIMAI 
• MARIÁN MILČÁK.
Eilėraščiai iš „Septintosios miego knygos“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Brolių gudų muzikos štrichai
4

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• AKVILĖ ADOMAITYTĖ, MILDA BAZARAITĖ.
Leidybos dienoms pasibaigus

KRONIKA 
• E. Kossakowskio fotografijos grįžta pas senelį į Lietuvą
• Šiaulių teatre – „Gyvasis žodis“
• Haydnas ir Vilnius

IN MEMORIAM 
• ZITA ŽEMAITYTĖ
1923 07 26 – 2009 05 18

SKELBIMAI 
• Konkursas „Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos“ priemonių planui įgyvendinti

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• HANS MAGNUS ENZENSBERGER.
Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalių prisakymai
1
• VLADAS BALTUŠKEVIČIUS.
Memoriumai
• rES ludentES/žAIDžIaNTYS dAiktAi

AKTUALIJOS

Susirūpinusieji

Apie svetimvardžių lietuvinimo gynėjus

LAIMANTAS JONUŠYS

[skaityti komentarus]

Aistringai susirūpinusieji – galbūt taip juos būtų galima lakoniškai apibūdinti, jeigu kas nepasiūlys taiklesnio įvardinimo. Tai yra tie, kurie vis dar kovoja už lietuvybę. Jie negali nekelti pasigėrėjimo. Jie tikri patriotai – tuo mes nė kiek neabejojame. Knygnešių triūso tęsėjai. Tą fakelą, kuris uždegtas devyniolikto amžiaus pabaigoje, jie pasiaukojamai neša iki šiol. Laiko ir epochų permainos juos aplenkė. Jie dar iki šiol tebekovoja, be kita ko, už tai, kad Vilniaus kraštas priklausytų Lietuvai. Trumpai pasakius, tebemosuoja kumščiais po laimėtos pergalės.

Dabar jie turi ištikimą savo atstovą Seime – Gintarą Songailą. Kaip tik jis ne kur kitur, o pačiame Seime gegužės 13 d. organizavo vadinamąją konferenciją, patetiškai pavadintą „Lietuviška rašyba ir lietuvių kalbos ateitis šiuolaikiniame pasaulyje“. Iš tikrųjų konkreti tema buvo kuklesnė: „Dėl nelietuviškų vardų, pavardžių rašymo nevalstybine kalba“. Renginys buvo sušauktas kaip bendraminčių sambūris, kuriame numatyta pasmerkti nesusipratėlius, o gal ir išdavikus, linkusius leisti Lietuvos lenkams pasuose turėti savo vardus ir pavardes lenkiškais rašmenimis. Tame renginyje kai kurie pro sukąstus dantis pripažino, kad Lenkija jau leido Lenkijos lietuviams dokumentuose turėti savo vardus ir pavardes, įrašytas lietuviškais rašmenimis. Bet esą dėl to dar kyla visokių problemų. Tarsi pas mus jų nekiltų, jeigu mes tai leistumėm.

Protinga prognozė skelbia, kad dauguma Lietuvos lenkų anaiptol nepultų keisti savo dokumentų, nes už tai turėtų mokėti patys. Bet G. Songailos renginyje buvo kalbama, kad Lietuvos valstybei tai kainuotų šimtus milijonų litų. Kažkiek iš tikrųjų kainuotų, nors, pvz., mūsų kultūriniai leidiniai, tarp jų ir „Literatūra ir menas“, svetimvardžius jau du dešimtmečius rašo originalo kalba (lotyniškais rašmenimis), ir tai niekada nekainavo nei milijonų litų, nei vieno lito.

Bet buvo pateikta ir daugybė argumentų. Kad įteisinant originalią rašybą bus siekiama įrodyti, jog Vilniaus kraštas iš tiesų yra lenkiškas. Kad bus siekiama parodyti, jog tie gyventojai yra ne sulenkėję lietuviai, o tikri lenkai. Kad taip bus naikinama lietuvių kultūra ir kalba. Ir svarbiausia – kas jau buvo ne kartą kartota pastaraisiais metais ginčijantis dėl svetimvardžių originalios rašybos spaudoje: kad tai sugriaus lietuvių kalbos sistemą (koks gražus tautiškai lietuviškas žodis!).

Šiuo atžvilgiu ir Gintaras Songaila, ir Krescencijus Stoškus parodė nesuprantą, apie ką patys kalba ir kokia yra renginio tema. Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymas su pačios kalbos sistema apskritai niekaip nesisieja. Tai liečia tik rašybos, o ne visos kalbos, sistemą. Ir tik mažytės dalies rašybos sistemos – nelietuviškų vardų. Su logika elemetariai prasilenkiama: kaip gali nelietuviškų vardų rašyba pakenkti lietuviškos rašybos sistemai? Nors konferencijoje buvo ir tokių baimių: jeigu leisime visiems rašyti savo pavardes, kaip kas nori, tai gal Vaitkus sumanys savo pavardę rašyti Waitkus? Tai yra irgi esminė susirūpinusiųjų savybė – visko bijoti. Baimė yra persmelkusi jų motyvus ir paralyžiavusi sveiką protą.

Elementarus nesugebėjimas atskirti kalbos sistemą nuo rašybos sistemos lemia katastrofistines išvadas. Vėl virkauta dėl grėsmės lietuvių kalbos archajiškumui ir unikalumui. Krescencijus Stoškus sakė, kad lietuvių kalba turėtų būti saugoma tarptautiniu mastu ir įrašyta į raudonąją knygą. Kaip kokia mirštanti aborigenų kalba, net savo rašto neturinti.

Taigi kalbama (ar bent turėtų būti kalbama) apie raštą. Pačiame renginyje nuskambėjo teiginys, kad dabartiniai lietuvių rašmenys susiformavo tik prieš 120 metų. Tad nei jie archajiški, nei unikalūs –­ visi nusižiūrėti nuo kitų tautų: nosinės paimtos iš lenkų, varnelės iš čekų. Žinoma, kaip ir kitų tautų, tas raštas turi specifiką, kuri jau tapo mūsų kultūros savastimi, bet kas gi į ją kėsinasi? Lietuvių leksikos lobynas kartu su visa rašyba sukauptas dvidešimties tomų žodyne – ar į šį lobyną kėsinasi lenkiškos pavardės?

Matyt, klausimas čia veikiau politinis. Vilniaus kraštą galima istoriniu aspektu palyginti su Elzaso ir Lotaringijos sritimis Prancūzijoje. Nors per pastaruosius pusantro šimto metų prancūzai nuo vokiečių agresijos nukentėjo kur kas labiau negu Lietuva nuo Lenkijos, iš tų kraštų kilę Prancūzijos piliečiai dažniausiai turi vokiškai rašomas pavardes. Pvz., iškilus prancūzų politikas, laikomas vienu iš Europos Sąjungos kūrėjų – Robert Schuman. Pavardė rašoma pagal vokiečių rašybos taisykles. Tokių vokiškų pavardžių nemažai Prancūzijos politinio, kultūrinio ir kitokio elito sluoksniuose.

Kalbėta, žinoma, ne tik apie svetimvardžius – vėl pasibaisėta lietuviškomis moteriškomis pavardėmis be priesagų. Kalbininkas Pranas Kniūkšta bent jau nė karto nenusišnekėjo, argumentavo nuosekliai ir logiškai. Tad jis priminė, jog, leidus moterims turėti pavardes be tradicinių priesagų, buvo uždrausta pasivadinti pavardėmis su vyriškos giminės galūnėmis (pvz., Aurelija Vaitkus). Tad dabartinė tvarka yra kaip tik tai, ko reikia, – neleidžiama to, kas iš tikrųjų darko lietuvių kalbos sistemą, ir leidžiama (nors neskatinama) tai, kas jai nekenkia (pavardės tik su galūne -ė).

 

Skaitytojų vertinimai


53038. Rasa2009-05-25 05:51
Galima rašyti ir kirilica, ir arabiškai. Esminė autoriaus savybė – nieko nebijoti. Nebaimė yra persmelkusi jo motyvus ir paralyžiavusi sveiką protą.

53039. tikrai2009-05-25 08:07
tikrai, gal rasome arabiskai, kam cia mums lietuviskai?

53113. išties :-) 2009-05-28 00:14
Teisingos mintys. Ne dėl pavardžių derėtų rūpintis garbiesiems ponams. Yra opesnių klausimų, bet jie gal sunkesni už šį, susijusį su ne daugiau nei penkiais nuošimčiais Lietuvos gyventojų. Ne čia slypi lietuvybės išsaugojimo esmė. Gana kirštinti žmones. Jei Waitkus nori taip rašytis - kam drausti? Ar tai pakeis jo požiūrį į Lietuvą ir lietuvių kalbą? Koks buvo, toks ir liks.

53132. Nuomonė2009-05-29 21:16
Turbūt reikėjo ne vien girą gert, bet dar ir rimčiau pamąstyt ką kas kalba. Tavo nuomone teisinga tik iš dalies. Dėl lietuvių pavardžių geriau palikti autentiškumą, o neieškoti dviračių. O svetimvardžius rašyti fonetiškai lietuviškai, skliaustuose paliekant originalą.

53135. Onė2009-05-30 02:44
Būtinai. Tik niekaip lietuviškai fonetiškai nesuvirškinu 毛澤東.

53139. liuks2009-05-30 11:11
Liuks straipsnis, pagarba L.Jonušiui. Apie kokią savigarbą galima kalbėti, jei negerbi kitų? Apie kokį savos kalbos puoselėjimą galima svaigti, jei piktybiškai ir užsispyrusiai kraipai kito žmogaus vardą, trempi jo tapatybę? Juokina mane net pats tas žodis "svetimvardis". Leiskite paklausti, kas čia "svetimi"? Lenkai, Vilniaus krašte gyvenantys ilgus šimtmečius? Descartes, Voltaire, Nietzsche? Man, europiečiui, jie - ne svetimi, jie - mano kultūrinės tapatybės savastis. Gal tiems, vis dar uždarytiems už geležinės uždangos, norisi "Nyčės". Blogiausia, kai ta geležinė uždanga tebėra smegenyse. O kalbininkai šiuo atveju reaguoja taip, kad neva jei lietuvis išmoks originalią Nietsche vardo rašybą (kurią žino kiekvienas europietis), tai jo galva nuo tokių pastangų persitemps, sprogs ir sienas aptaškys. Siūlau visiems Stoškams, Piročkinams, Marcinkevičiams nespręsti apie kitus pagal save ir nelaikyti mūsų debilais.

53144. taip2009-05-30 22:25
teisingos mintys. reikia būtų visškai bukam, kad su tuo nesutiktum.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:38:05 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba