Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-05-22 nr. 3238

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ROBERTAS KETURAKIS.
Aleliuja
11
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• Renginių programa
• Kviečiame dalyvauti moksleivių poezijos skaitymuose

AKTUALIJOS 
• LAIMANTAS JONUŠYS.
Susirūpinusieji
7
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kodėl tebekuriama poezija?
14

POKALBIAI 
• JUSTINĄ MARCINKEVIČIŲ kalbina SIGITAS BIRGELIS.
Pavasaris ir poezijos – neatsiejami
2

LITERATŪRA 
• ALFREDAS GUSČIUS.
Štrichai Rimgaudo Graibaus portretui
10

TEATRAS 
• JANINĄ MALINAUSKAITĘ kalbina SIGITAS BIRGELIS.
Janina Malinauskaitė: kūrybai reikia ramybės
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre vaikams – fantazija, humoras ir aktorių žaismė

DAILĖ 
• Interviu su KUNIGUNDA DINEIKAITE.
Asmeninės patirties statyba
2
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Penki būdai pažvelgti į žemę
• Literatų gatvės projektas

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
Ar turime lietuvišką brodvėjų?
10

ATSIMINIMAI 
• PETRAS PANAVAS.
Kartą vasarą tarp keturių vėjų

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Trumpos naktys
1

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Lietuvybė
31

POEZIJA 
• RIMGAUDAS VALENTINAS GRAIBUS.
2

PROZA 
• RIČARDAS KALYTIS.
Kai bezai žydėjo
5
• ALOYZAS TENDZEGOLSKIS.
Iš laiškų draugui
1

VERTIMAI 
 MARIÁN MILČÁK.
Eilėraščiai iš „Septintosios miego knygos“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Brolių gudų muzikos štrichai
4

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• AKVILĖ ADOMAITYTĖ, MILDA BAZARAITĖ.
Leidybos dienoms pasibaigus

KRONIKA 
• E. Kossakowskio fotografijos grįžta pas senelį į Lietuvą
• Šiaulių teatre – „Gyvasis žodis“
• Haydnas ir Vilnius

IN MEMORIAM 
• ZITA ŽEMAITYTĖ
1923 07 26 – 2009 05 18

SKELBIMAI 
• Konkursas „Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos“ priemonių planui įgyvendinti

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• HANS MAGNUS ENZENSBERGER.
Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalių prisakymai
1
• VLADAS BALTUŠKEVIČIUS.
Memoriumai
• rES ludentES/žAIDžIaNTYS dAiktAi

VERTIMAI

Eilėraščiai iš „Septintosios miego knygos“

MARIÁN MILČÁK

[skaityti komentarus]


Marianas Milčakas gimė 1960 metais. Išleido poezijos rinkinius „Keliamieji metai“ („Priestupný rok“, 1989), „Tikros žvaigždės“ („Pevné hvezdy“, 1992), „Marmuro salė“ („Mramorová sieň“, 1992), „Sodrumas“ („Plnost“, 1993), „Paslėpta daina“ („Skrytá pieseň“, 1995), „Moterys, pietaujančios su mirusiuoju“ („Ženy obedujúce s mŕtvym“, 2000), „Septintoji miego knyga“ („Siedma kniha spánku“, 2006), literatūrologinę studiją „Apie poetinio teksto nesuprantamumą“ (2004). Verčia lenkų poeziją (Cz. Miłoszą, Z. Herbertą), dėsto slovakų kalbą ir literatūrą Katovicų universitete. Gyvena Levočoje.



              * * *
                  Karoliui Chmeliui

              tarsi melancholiško
              tabako rūkorius
              trumpai pakirptais
              ūsiukais

              vos pastebima šypsena
              lūpose (atleidimas)

              dūmų akiniai
              ieško neegzistuojančios
              pypkės

              trumpučiai pratimai metų metus:
              primerkti akis

              iškvėpti
              įkvėpti

              mintį išlaisvinanti mantra
              su kiekvienu iškvėpimu
              gailestis

              tarsi gyvenimą
              kvėptum ir mirtį


              * * *

              elkas ilgai žiūri į peilį
              nes praėjo žibančio akmens
              kelią
              ir išsiliejusios vėstančios
              rūdos

              elkas pabando peilio ašmenis
              nes ir pats buvo lyg aklas plienas
              kuris kiekvienąkart vėl
              įkaista kad kartą
              ūkanotą rytą
              ar gilią naktį
              galėtų netikėtai
              sutikti šventus
              kūjo smūgius

              (ne tik) kaip būtiną
              savo išaštrėjusio tobulumo
              sąlygą


              * * *

              ponas cogito užlipa į ugnikalnio
              viršūnę: po užtemusiu dangumi
              su lavos lašeliu ant liežuvio
              paskelbs keletą protingų
              pareiškimų

              visas pasaulis kilęs iš velnio krautuvės
              ir jo malonumui čia mūsų kančios
              gnostikai buvo teisūs: pradžioje
              tikrai turėjo įvykti lemtinga klaida

              ponas cogito nesuskaičiuoja kiek
              gyvybių įveikė atsitiktinumas
              kiek likimų užvaldė nenumaldomo
              geismo demonas nuobodulio
              ir tuštybės demonas

              kiek sielų ištraukė iš kūnų karai

              tačiau tikriausiai jo atsakymų
              nepakėlė
              nė vienas iš vėliau pasmerktų
              savižudžių

              nesužinosime

              ar šuolis pro langą perpjautos
              venos linguojanti kilpa palėpėje
              turėjo būti tylus kaltinimas
              kūrėjui arba meistrui


              * * *

              kūnas yra kūnas o kraujas – kraujas
              su magnezija fosforu baltymu
              mineralais
              gelsvas vos rusvas net rožinis
              vietoje vyno penki dievo lašeliai
              ant altoriaus
              vietoj ostijos miokardo pjūvis
              nenuilstančio raumens audinys
              perregimas mėsos gabalėlis per pakylėjimą
              staiga sušvinta tarsi rubinas
              bazilijono rankose viešpaties
              kūnas
              o jo tikiu trapus lyg paplotėlis
              blaškosi pamišimo priepuolyje
              jo tikiu dreba
              iš baimės
              kuri mus šiaip ar taip nuo seno
              apima
              ne dėl dievo nebuvimo šalia
              ne iš netikėto persimainymo
              ar nuo stebuklo
              bet dėl nutvilkytų tomo
              pirštų
              dėl paveldėtos pragariškos abejonės
              mums artimesnės už gyvąją duoną
              už tikrą gyvenimą
              už meilę


              * * *

              pirma
              nei ištrūnijusi koja
              palies žemę
              įdėmiai žiūriu
              į sieną

              kvailai įsispoksau
              kaip pro plytų sluoksnį
              kaip pro išbrinkusias kalcio poras
              sunkiasi
              tyliai
              dangaus karalystė virš manęs
              ūžesys kairėje ausyje

              plakančia sąmone
              meldžiuosi

              visas iš ugnies
              dar per miegus sakau:
              tapsi

              turėsi kūną kuris
              nesuirs

              baisesnis už visas pasaulio
              žiaurybes yra tylėjimas

              tai mano pakilus atsakymas
              tai mano geroji naujiena


              * * *

              visa ko gale stovės veidrodis
              veikiausiai nenorėsi jame pažinti savęs
              bet sakoma jog nuo to aiškaus vaizdo nepabėgsi
              nuo tikro atspindžio demoniškų akių kupros
              šykštuolio nosies
              gašliai nukarusios apatinės lūpos šiurkščių veido
              bruožų
              bjauraus ir neapsakomai atgrasaus sielos veido
              jį sušvelnins tik drąsa pripažinti save
              gėda ir nuoširdus troškimas dar ką nors pakeisti
              bet labiausiai nuolankumas ir meilė kuri pas tave
              švelniai veršis net pro bjauriausią formą
              veidrodyje už savęs pagaliau viena akim išvysi
              vaikų ežerus ir žydinčias pievas išėjusių artimųjų
              senų draugų ir pažįstamų
              kaip jie juokiasi dainuoja ar groja džiazą
              o tiems kitiems tyli ir tuščia dykuma
              kur per visatos atstumą nė gyvos dvasios
              tik tuštybė ten gaivina veidrodžio atmintį
              tarp amžino
              bailumo


              * * *

              išsišakoję koridoriai kartais būna pragaras
              o kartais
              rojus kurio galėčiau verkti

              prieblandoje
              lazda ir švytinti migla yra palaima
              prakeiksmas antrininko mintyse
              kuris tiki jog katakombose paslėptas
              planas

              nes koridoriai juda lyg milžino šlaunys
              ir keičia padėtį

              tai yra santarvė: suvilioti
              trupučio šilumos atverčiame knygas
              iš kurių ant mūsų nubyra smėlis

              eilėraštis yra trumputė gija
              kamuolys išvyniotas per miegą

              paklydęs pastate
              kuriame nėra krašto ir vidurio
              dar turiu veidą
              išgraužtą laiko

              mano laimė ar nelaimė
              nesvarbios

Iš slovakų kalbos vertė VYTAUTAS DEKŠNYS

 

Skaitytojų vertinimai


53026. vd2009-05-24 20:33
Pirmas eilėraštis sulietas su antru: nuo "elkas ilgai žiūri į peilį" prasideda kitas eilėraštis.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:38:03 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba