Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-05-22 nr. 3238

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ROBERTAS KETURAKIS.
Aleliuja
11
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• Renginių programa
• Kviečiame dalyvauti moksleivių poezijos skaitymuose

AKTUALIJOS 
• LAIMANTAS JONUŠYS.
Susirūpinusieji
7
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kodėl tebekuriama poezija?
14

POKALBIAI 
• JUSTINĄ MARCINKEVIČIŲ kalbina SIGITAS BIRGELIS.
Pavasaris ir poezijos – neatsiejami
2

LITERATŪRA 
• ALFREDAS GUSČIUS.
Štrichai Rimgaudo Graibaus portretui
10

TEATRAS 
• JANINĄ MALINAUSKAITĘ kalbina SIGITAS BIRGELIS.
Janina Malinauskaitė: kūrybai reikia ramybės
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre vaikams – fantazija, humoras ir aktorių žaismė

DAILĖ 
• Interviu su KUNIGUNDA DINEIKAITE.
Asmeninės patirties statyba
2
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Penki būdai pažvelgti į žemę
• Literatų gatvės projektas

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
Ar turime lietuvišką brodvėjų?
10

ATSIMINIMAI 
• PETRAS PANAVAS.
Kartą vasarą tarp keturių vėjų

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Trumpos naktys
1

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Lietuvybė
31

POEZIJA 
• RIMGAUDAS VALENTINAS GRAIBUS.
2

PROZA 
• RIČARDAS KALYTIS.
Kai bezai žydėjo
5
• ALOYZAS TENDZEGOLSKIS.
Iš laiškų draugui
1

VERTIMAI 
• MARIÁN MILČÁK.
Eilėraščiai iš „Septintosios miego knygos“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Brolių gudų muzikos štrichai
4

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• AKVILĖ ADOMAITYTĖ, MILDA BAZARAITĖ.
Leidybos dienoms pasibaigus

KRONIKA 
• E. Kossakowskio fotografijos grįžta pas senelį į Lietuvą
• Šiaulių teatre – „Gyvasis žodis“
• Haydnas ir Vilnius

IN MEMORIAM 
• ZITA ŽEMAITYTĖ
1923 07 26 – 2009 05 18

SKELBIMAI 
• Konkursas „Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos“ priemonių planui įgyvendinti

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• HANS MAGNUS ENZENSBERGER.
Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalių prisakymai
1
• VLADAS BALTUŠKEVIČIUS.
Memoriumai
• rES ludentES/žAIDžIaNTYS dAiktAi

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE

Brolių gudų muzikos štrichai

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Roko festivalio „Basóvišča“ akimirkos
Nuotrauka iš rengėjų archyvo

Muzika ir politika beveik visada glaudžiai siejasi ir viena kitą veikia. Įprasta manyti, kad „paskutiniojo Europos diktatoriaus“ Aleksandro Lukašenkos valdoma Baltarusijos Respublika – nedraugiška šalis, kurioje cenzūra tiek įsikerojusi, kad niekas nedrįsta nė cyptelėti. Šiuo stereotipu vadovavausi ir aš. Tačiau tik iki tol, kol nesužinojau, kokia turtinga baltarusių muzika.

Nuo Milogrado kultūros iki Baltarusijos Respublikos

Dabar 9,85 mln. gyventojų turinti Baltarusija, kaip daugelis žinome iš istorijos, anksčiau buvo vadinama Gudija. VII–VI a. pr. Kr., pasak archeologės ir mitologės Marijos Gimbutienės, pietų Baltarusijos teritorijoje susiformavo baltiška Milogrado kultūra (kiti tyrinėtojai ją laiko slaviška). VIII–IX a. susiformavo baltarusių etnoso pagrindas – krivičių, dregovičių, radimičių gentys, atsikėlusios į baltų (jotvingių, Dniepro baltų) žemes. IX–XII a. susiformavo ir išaugo faktiškai nuo Kijevo Rusios nepriklausoma Polocko kunigaikštystė. Nuo XII a. pab. iki XVIII a. pab. ištisus 600 metų egzistavusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) apėmė ir visą dabartinę Baltarusiją. Rusinų gyvenamos teritorijos užėmė didžiąją dalį valstybės, todėl Lietuvos didieji kunigaikščiai ėmė vadintis ir Rusios valdovais. Iki 1569 m. didžioji dalis LKD oficialių dokumentų buvo rašoma gudų kalba. 1795 m. Rusija galutinai atėmė beveik visas baltarusiškas žemes (išskyrus Balstogę, kuri atiteko Prūsijai) ir uždraudė lotynišką raidyną. Tačiau baltarusiai broliškai dalyvavo 1863 m. sukilime, o 1905 m. kartu su lietuviais atgavo galimybę kalbėti ir rašyti savo kalba. 1918 m. kovo 25 d. Visos Baltarusijos kongresas paskelbė nepriklausomą Baltarusijos Liaudies Respubliką (ji nebuvo komunistinė, kaip gali pasirodyti iš pavadinimo), kuri egzistavo tik iki 1919 m. sausio 5 d. sovietinės okupacijos. Vasario 27 d. įkurta Lietuvos ir Baltarusijos SSR, arba Litbelas, egzistavęs iki 1920 metų. 1922 m. Baltarusija tapo Sovietų Sąjungos dalimi. 1991 m. rugpjūčio 25 d. atkurta Baltarusijos Respublika. Nuo 1994 m. liepos Baltarusijai vadovauja A. Lukašenka.

Beje, baltarusių (gudų) kalba (бела­ру́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų (rusų, ukrainiečių, baltarusių) kalbų (tiesa, yra dar rusinų kalba, kai kurių tyrinėtojų laikoma ukrainiečių kalbos tarme). Ja kalba apie 9 milijonai žmonių. Iš visų slavų kalbų baltarusių kalba turi daugiausia lituanizmų ir kitų baltų kalbų skolinių. Anksčiau buvo naudojama lotyniška abėcėlė lacinka (лацінка), kurioje buvo lietuvių ir lenkų rašto elementų; vėliau ji pakeista kirilica. Lacinką kartais naudoja išeivijos baltarusiai.

Gudais (kildinama iš indoeuropiečių prokalbės žodžio *ghudos) lietuviai baltarusius vadina nuo seno. Simonas Daukantas, vėliau – Kazimieras Būga, Zigmas Zinkevičius siejo gudų etnonimo kilmę su gotais, šį savivardį vartojusiais bent iki IV–V amžiaus.

Trumpa baltarusiškos muzikos istorija

Baltarusių muzika turi gilias tradicijas. Jos siekia LDK laikus. Beje, dabar LDK muziką atkuria 1999 m. Homelio (Gomelio) mieste susibūręs viduramžių folk (medieval folk) kolektyvas „Stary Olsa“ („Стары Ольса“), pavadintas Mahiliovo (Mogiliovo) srityje esančios Olsos upės vardu. Šios grupės nariai save vadina litvinais, šlovina LDK, ypač gerbia Vytautą Didįjį, yra sukūrę ne vieną jam skirtą dainą, lankėsi Lietuvoje. „Senoji muzika turi tokios energijos, kokią labai retai aptiksi šiuolaikinėje popmuzikoje, – pokalbyje su šio straipsnio autoriumi yra sakęs vienas grupės narių Alesas Čiumakovas. –­ „Stary Olsa“ muziką atlieka originaliais, senoviniais instrumentais, kai kurie jų yra pasigaminti mūsų pačių, kiti – pirkti. Dabartinės valstybės Baltarusija ir Lietuva – istoriškai bei geografiškai priklauso vienam arealui. Baltarusijoje gyveno vien baltų gentys, kol neatėjo slavai. Ir daugelis tradicinės baltarusių bei lietuvių kultūros bruožų – absoliučiai identiški. Tai galima pastebėti, analizuodami baltarusių ir lietuvių baladžių temas. Palyginti su kitomis tautomis, baltarusių ir lietuvių folkloras yra labiausiai panašus. Vienintelis dalykas, kuris mus skiria, yra skirtingas istorinis pastarųjų dviejų šimtmečių kelias. Taigi turime bendrą praeitį, bend­rą ateitį ir skirtingą dabartį.“

Nuo 2005 m. A. Lukašenkos įsakymu 75 proc. visos per Baltarusijos radijo stočių transliuojamos muzikos turi būti baltarusiška. Sovietiniais laikais bene geriausiai žinoma baltarusių grupė buvo 1969 m. įkurta „Pesniary“ (1969–1970 m. ji vadinosi „Liavony“, paskui – „Pesniary“). Šis estradinės muzikos kolektyvas iširo 2003 m., mirus jo įkūrėjui Uladzimirui (Vladimirui) Muliavinui. Iš senųjų estradinės muzikos grupių dar gerai žinomos „Verasy“ (įkurta 1971 m.), „Siab­ry“ (1974). Roko muzika Baltarusijoje atsirado 1980–1990 m. Jos pradininkės –­ grupės „Mroja“ (1981; 1994 m. pervardinta į N.R.M., „Niezaležnaja Respublika Mroja“, vadinama populiariausia šalyje roko grupe; jos tekstai – dažnai politiniai, nesutampantys su A. Lukašenkos pozicija), „Žygimont Vaza“ (1987), „Miascovy Čas“ (1987), „Ulis“ (1988), „Neuro Dubel“ (1989), „Krama“ (1991), „Novaje Nieba“ (1991), „Palac“ (1992). Taip pat žinomos baltarusiško roko grupės „TT-34“, „Little Blues Band“, „The Stoks“, „Tornado“, „5 Diez“, „BeZ bileta“ ir kt.

Be abejo, negalima nepaminėti ir Baltarusijoje gimusio dainininko Boriso Moisejevo, dabar Rusijoje gyvenančios kultinės roko grupės „Bi-2“ (1988 m. ji įkurta Babruiske), nenustygstančių vietoje ska-punk dievukų „Lyapis Trubetskoy“ (1990 m. įkurta Minske), oi! stiliaus pankų „Mister X“ (2002), neofolko kūrėjų „Kriwi“ (1996), žymiausių reperių „Udar Bandy“ ir Ё.Б.Т.В.О.Ю.М.А.Т.Ь. (1995), Lietuvoje gerai žinomų metalistų „Gods Tower“ (1989).

1990 m. liepos 13–15 d. Lenkijos teritorijoje, netoli Baltarusijos sienos esančiame Borako miške prie Gródeko miestelio surengtas pirmasis Baltarusijoje roko festivalis „Basóvišča“, vykstantis iki šiol. 2006 m. jame pirmąsyk apsilankė lietuvių rokeriai IR. 2007 m. rugpjūtį Norviliškėse, šalia Baltarusijos sienos, Lietuva surengė pirmąjį tarptautinį muzikos festivalį „B2gether“. Nuo 2004 m. Baltarusija dalyvauja „Eurovizijoje“ (nuo 2003 m. – „Vaikų Eurovizijoje“). Dar 1992 m. rusų dainininkės Alos Pugačiovos iniciatyva Vitebske pradėtas rengti festivalis „Slavianski Bazar“, kurio nugalėtoju 2008 m. tapo Donatas Montvidas.

Tiesa, dėl laisvės apribojimų daugelis baltarusiško roko grupių savo dainas įrašo Rusijoje ar kitose užsienio šalyse. Muzikologai Maya Medich ir Lemezas Lovas pareiškė, kad „nepriklausomos muzikos kūrimas Baltarusijoje – vis pavojingesnis, rizikingesnis dėl Baltarusijos vyriausybės spaudimo „neoficialiems“ muzikantams“. Vis dėlto nusprendžiau išsiaiškinti, ar tikrai kūrybos laisvė brolių gudų žemėje taip varžoma.

Daugelis Baltarusijos grupių Vakaruose nežinomos

Bene geriausiai į šį ir kitus klausimus, susijusius su Baltarusijos muzika, galėtų atsakyti žymus šios šalies menininkas –­ itin produktyvus elektroninės ir eksperimentinės muzikos kūrėjas, renginių organizatorius VLADISLAVAS BUBENAS (www.buben-info.narod.ru).

Papasakokite apie Baltarusijos muzikinę sceną. Kokia ji?

Gana įvairi. Yra įvairiausių muzikinių stilių ir krypčių. Deja, daugelis Baltarusijos grupių nežinomos Vakaruose, nes jos gana pasyviai reklamuojasi. Tiesa, kai kurios grupės dabar tai daro internete, pasitelkdamos mp3. Dar visai neseniai Baltarusijoje buvo populiari metalo muzika. Buvo rengiama daug jos koncertų, atvykdavo koncertuoti žymios metalo grupės iš užsienio. Apie metalą buvo leidžiami keli žurnalai, rengiamos radijo laidos. Dabar situacija pasikeitė. Daugelis metalo muzikantų susidomėjo kitais žanrais: jie pradėjo domėtis gotikine ir industrial muzika. Baltarusijoje taip pat populiarūs ir šie stiliai: techno, house, easy listening, d’n’b’, break beat, ambient, jungle, synthpop ir kiti.

Kokios grupės dabar populiariausios Baltarusijoje?

Kaip ir daugelyje šalių, tai – įvairių rūšių popmuzika. Turime ir grupių, kurios kuria tikrai originalią alternatyviojo roko muziką. Metalo scenoje žymiausi –­ „Gods Tower“. Deja, ši grupė nebegroja. Mirė vienas jos narys. (Dėl grupės dainų kompozitoriaus, nesugebėjusio kovoti su alkoholizmu, gitaristo Aleksandro Urakovo mirties grupė iširo 2002 m.; A. Urakovas mirė 2003-iaisiais, – M. P.) Ši grupė kūrė tikrai įdomią muziką. „Gods Tower“ populiarūs ne tik Baltarusijoje, bet ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse. Taip pat populiari ir etninės muzikos grupė „Troica“, 1996 m. įkurta multiinstrumentalisto Ivano Kirčiuko.

Įdomiausios Baltarusijos industrial ir postindustrial muzikos grupės – „Satans Braten“, „StereoN“, „Alex Coostoff“, „Roomdark“, „Spit it out“, eksperimentinės, ambient – „I-dex“, „Plesk“, „Pavel“, improvizacinės – „Knyaz Myshkin“, „Drum Ecstasy“, „Sun & Flowers“, „Barfly’s Dreams“, „Nagual“, gothic rock – „Prophetic Dream“, „Dromos“, synthpop –­­ „Valik Grishko“, „Strik Kot“, „Logika Metro“, „Anonimka“, techno – „Energan“, „Minor Scene“, field recordings (eksperimentinės muzikos rūšis, kai naudojami įvairūs aplinkos garsai, – M. P.) –­­ „Aortha“. Taip pat yra grupių, kurios jau seniai groja tradicinį roką – N.R.M., „Krama“, „Ulis“, „Žygimont Vaza“. Įvairūs žmonės mėgsta įvairią muziką. Popmuzikos vakarėliuose karaliauja minimal techno, r’n’b, techno, house ir kt. Paaugliai mėgsta emo, metalą, repą. Studentai –­­ elektroninę muziką (d’n’b, break beat, jungle), taip pat labiau eksperimentinį techno. Yra ir auditorija, mėgstanti industrial, break core, gothic rock. Tačiau eksperimentine muzika Baltarusijoje domisi išties nedaug žmonių.

Ar alternatyviosios muzikos grupės susibūrusios daugiausia Minske, ar ir mažesniuose miestuose?

Įdomių grupių esama įvairiuose Baltarusijos regionuose. Ypač – Gomelio, Polocko, Vitebsko, Mogiliovo, Bresto, Grodno miestuose. Bėda ta, kad mažuose miestuose, kuriuose irgi yra muzikantų, nėra galimybės normaliai reklamuotis per radiją ir televiziją. Tačiau dabar kai kurie aktyvūs žmonės bando sukurti internetinius resursus, skirtus vietinėms grupėms. Rengiami koncertai, festivaliai. Jų kokybė vis gerėja, renginiai tampa profesionalesni. Neseniai Baltarusijoje surengtas eksperimentinės muzikos festivalis, kuriame dalyvavo ir užsienio svečiai. Lietuvoje buvo skelbiama, kad tai – pirmasis tokio tipo renginys. Tikrai ne. Baltarusijos eksperimentinės muzikos, poezijos ir performansų festivalis, pavadintas „Neformat“, rengiamas nuo 1999 metų. Taip pat rengiami festivaliai „In Touch“ ir „Unsound“. Pastarasis neseniai vyko įvairiuose Minsko klubuose. Jame dalyvavo muzikantai iš Vokietijos, Šveicarijos, Lenkijos, Čekijos, Švedijos, JAV, Austrijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Italijos.

Papasakokite apie savo muziką. Esate žinomas daugybe slapyvardžių – Buben, Prus, Zeroism, Donald Dark, Ego, Zhraja, Manstappz, Kein, Shamaniac, Over Voltage, Bolshevik, Perpetual Deathic, Skvarka, Criminal Chromosome, I Me Mine, Bachus, Panie Kahanku ir kt. Jūsų diskografijoje – dešimtys įvairiausių albumų!

Jau seniai kuriu muziką underground scenoje. Pradėjau punk-hardcore grupėje „Barfly’s Dreams“ 1995 metais. Sugrojome daug koncertų, sukūrėme du albumus. Tada dalyvavau projektuose „Fat Not Dead“ (electro industrial), „Bachus“ (post-black, gothic rock), „I Me Mine“, „Shamaniac“, „Overvoltage“, „Panie Kahanku“, „Ego“, „Donald Dark“. Šiuose projektuose kūriau įvairiausių stilių muziką – industrial, noise, break core, ambient, E.B.M. ir kt. Pradėjau dirbti prie solo projekto „Buben“.

Kas labiausiai Jus įkvepia kurti?

Muzika, kaip ir kita kūryba, – socialinis dalykas. Viskas, kas supa mane, daro įtaką. Man svarbu bendrauti su įdomiais žmonėmis, svarbios ir kelionės. Esu koncertavęs Vokietijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Moldovoje. Tai labai praplėtė mano akiratį.

Kokia Jūsų kuriamos, tokios įvairialypės muzikos filosofija?

Kiekvienas naujas albumas – naujas mano gyvenimo ir darbo periodas. Kiekviena kompozicija susijusi su mano subjektyviomis emocijomis. Mano muzika –­ visiškai individuali, tai – aktualioji muzika. Kai kuriuose projektuose ir albumuose reaguoju į politinius, socialinius įvykius.

Vietinėje muzikos televizijoje MTV vedu laidą apie alternatyviąją elektroninę muziką „Kvietėte elektrikus?“ Septynerius metus vedžiau pirmąją radijo laidą Baltarusijoje, skirtą alternatyviajai muzikai, pavadintą „Prarastasis pasaulis“ („Lost World“). Tuo pačiu pavadinimu esu įkūręs ir internetinį žurnalą bei leidyklą. Mano albumus yra išleidusios Jungtinės Karalystės, JAV, Australijos, Norvegijos, Prancūzijos, Lenkijos, Kanados, Nyderlandų, Vengrijos, Singapūro, Rusijos, Čekijos, Ukrainos ir Baltarusijos leidyklos.

 

Skaitytojų vertinimai


53023. gal but2009-05-24 18:41
gal but, gudai prisimins savo saknis, panasu, kad TAIP

53034. ogi2009-05-25 00:56
vienas Vlado Bubeno kurinys yra isleistas ir Lietuvoje (A.Bumsteino sudarytame CD rinkinyje isleistame su SMC Interviu zurnalu).. uzpraeitais metais berods

53052. praeivis2009-05-25 12:33
ačiū už gerą apžvalgą, gausiai ten muzikos! `Piesniary` irgi buvo gera grupe. Nemazesnis bet kurios geros muzikos varzymas - komercine rinkos-valdzios dikatatura:)

53107. jona2009-05-27 16:29
Labai patinka viskas, ką rašo Mindaugas Peleckis...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:38:00 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba