Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-04-23 nr. 3281

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MIKUTA.
Akompanuotojas
13

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Mūsų Urbo kalnas
2
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo
Kreipimasis
1
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo, įvykusio 2010 m. balandžio 16 d.,
Rezoliucija
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Kavutė Goethe’s institute
• Vilniaus apdovanojimai – vilniečiams

ESĖ 
• SIGITA JENEVIČIENĖ.
Airiškos paskalos
1

LITERATŪRA 
• ALGIMANTO BUČIO pasikalbėjimai su VYTENIU ROŽUKU.
Vienos lietuviškos knygos invazija į 12 šalių
16

ŠOKIS 
• TAMARĄ KALIBATAITĘ kalbina MARIUS KRAPTAVIČIUS.
„Aš kojom žemės nesiekiau“
10

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Bendros patirties vienijamas teatras. Motinystė
• „Baltoji Stirna“ – veiksmo drama su kanopomis

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Grafika su fotografijos prieskoniais

MUZIKA 
 Su JONU SAKALAUSKU kalbasi SIMONA SMIRNOVA.
Jonas Sakalauskas – sėkminga NOA „korta“
• Ukrainos muzikos festivalyje violončelėmis grieš diplomatai

FOTOGRAFIJA 
• MARGARITA MATULYTĖ.
Laisvo judėjimo trajektorija
• Pokalbis su ALGIRDU ŠEŠKUMI.
Šeškaus meno virtuvė

POEZIJA 
• JONAS JAKŠTAS.
25

PROZA 
• TOMAS ŠINKARIUKAS.
Išmetimas
2
• TOMAS ŠINKARIUKAS.
Solobomber
1

VERTIMAI 
•  MANFRED OSTERFELD .
Nedaug tetrūko
3
• OCTAVIO PAZ.
Saulės akmuo
4

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Žmogiška

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Iš artimo krašto

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• EVELINA BONDAR.
kaip aš susipažinau su algimantu m.
3
• ILONA JANULIENĖ.
Giesmė apie Kęstutį Navaką 
2
• ACHILLE CAMPANILE.
Aštuonkojo nelaimės
• SONATA MOGYLAITĖ.
Šlamantieji
2
• res ludentes / žaidžiantys daiktai

Šatėnų prieglobstis 
• Penktoji savaitė106

MUZIKA

Jonas Sakalauskas – sėkminga NOA „korta“

Su JONU SAKALAUSKU kalbasi SIMONA SMIRNOVA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Jonas Sakalauskas savo operoje „Džiokeris“
Jurgio Sakalausko nuotrauka iš NOA archyvo

        Jonas Sakalauskas – šiuolaikinės operos festivalio NOA sumanytojas. Trečiojo festivalio (apie jį rašoma 15-ame „Literatūros ir meno“ numeryje) metu išvydome jį ir kaip aktorių, dainininką, kompozitorių.


Kaip kilo idėja organizuoti šiuolaikinės operos festivalį, kas paskatino jį įkūnyti?

Anksčiau man labiau rūpėjo džiazas, gospelo ir klasikinė muzika. Prieš ketverius metus kilo idėja suorganizuoti muzikinės dramos akciją, patraukė šiuolaikinės operos. Man atrodė, kad opera turi atsinaujinti, „virti“, suklestėti kaip žanras. Po truputį pradėjau rinkti žmones, pakviečiau visus norinčiuosius, pradėjome bendrauti su Juliaus Žėko inicijuota kūrybine grupe „Sintezija“, kurios dominantė yra poezija. Mes su jaunais kompozitoriais įsiliejome į „Sintezijos“ veiklą, susiradome libretistų, poetų. Atsirado dabartinė organizatorė Ana Ablamonova. Dabar prie festivalio prisidedu daugiau kaip menininkas, o Ana, akcijos idėja užsidegusi nuo pirmojo festivalio, tapo pagrindine tvarkdare. Pirmasis festivalis truko dvi dienas, vyko „Lėlės“ teatre, vienoje erdvėje, su mažu orkestru, su nedideliu choru... Tai buvo gera pradžia. Į pirmąjį festivalį susirinko gana atsitiktinė publika, bet pamažu ji darosi sąmoningesnė. Sukūrėme negirdėtą nematytą dalyką.

Ar šiuo metu sunku organizuoti beveik savaitės trukmės tarptautinį šiuolaikinės operos festivalį?

Taip, nes operos žanras yra sudėtingas, brangus finansiškai ir reikalaujantis daug profesinių pastangų. Kai pradėjome, dar nebuvo taip domimasi šiuolaikine lietuviška opera. Valstybės finansavimo neužtenka, tad tenka daug dirbti patiems. Mums pavyko surinkti žmonių, kurie tokios veiklos nori ir pradeda nuo idėjos, o ne nuo pinigų. Priešingu atveju šis festivalis nebūtų buvęs įgyvendintas. Pastebime, kad po truputį formuojasi festivalio publika. Naujos operos, jauni kūrėjai ir susidomėjimas – faktoriai, kurie įkvepia plėtoti idėjas ir rengti festivalius nepriklausomai nuo turimų galimybių.

Tu buvai lyg festivalio „korta“: arba solistas, arba kompozitorius, o jei nei tas, nei tas, tai pasitikdavai žiūrovus, pasveikindavai, nuolat su jais bendraudavai, atlikai daugumą reprezentacinių uždavinių. Ar sudėtinga pačiam, kaip menininkui, vienu metu atlikti tiek skirtingų vaidmenų?

Šiek tiek per daug... Tuo metu kūriau operą, kita mano opera buvo kartojama, mokiausi monooperos ir dalyvavau operoje „Pokylis“, o dar idėjiniai, organizaciniai dalykai... Kaip visas festivalis jaunatviškai entuziastingas, taip ir aš dar turiu „parako“ visa tai daryti, nors ir sudėtinga. Ilgainiui mano saviraiškos amplua turėtų siaurėti. Atstovauti nesunku, sunkiausia yra kurti operas ir jas rodyti. Nuolat tenka galvoti, ar imtis dar vieno darbo, ar nebesiimti... ir paprastai imuosi. Man tai patinka, bet manau, kad festivalyje darbus turėčiau mažinti, įtraukti daugiau žmonių.

Sigito Mickio operoje „Pokylis“ atlikai penkis vaidmenis: Poeto, Mokslininko, Neformalo, Narkomano, Paauglio. Kuris iš šių personažų Tau buvo artimiausias?

Nė vienas tų personažų nebuvau aš. Buvo daromi ryškių charakterių šaržai. Nors galbūt artimiausias buvo tas „metalistas“. Nuo dvylikos iki šešiolikos metų aš grojau gitara, turėjau metalo grupes, eidavome į koncertus ir darydavome viską, kas pridera „metalistams“. Sudėtingiausias buvo Poetas, nes muzika kūrė ne stereotipinį poeto įvaizdį. Sudėtinga buvo rasti raktą ir į Mokslininko pasaulį.

Kas paskatino kurti antrą monooperą „Džiokeris“ ir ją prijungti prie „Izadoros“, suformuojant monooperų diptiką? Kas darė įtaką tokiam „Džiokerio“ sumanymui –­ vaiko psichologijos analizė, virtimas suaugusiuoju, muzikinė polistilistika?..

Susiformavo man imponuojančių žmonių grupė: libretistas Dainius Gintalas, režisierius Agnius Jankevičius. Su jais bendradarbiauti buvo smagu. Man buvo įdomu, sukūrus operą Agnei Sabulytei (Izadora), išbandyti jėgas rašant operą sau. Rasti istoriją, kuria galėčiau papasakoti sau svarbius dalykus. Svajojant apie didelę operą, norėjosi atrasti visų pirma monodramos išraiškos galimybes. Norėjau išbandyti šį žanrą kaip atlikėjas. „Džiokerio“ išeities taškas buvo mano išpažintis: baimės, gyvenimo įvykiai ir patirtys. Dainius Gintalas įsivaizdavo sudėtingesnį paveikslą, kur viskas išryškinta. Prisijungus Agniui, pasikeitė veiksmas, dramaturginiai akcentai. Festivalyje paro­dytas galutinis operos variantas, išgrynintas, be aštrių kampų. „Džiokeris“ tapo tradicinės dramaturgijos kūriniu su aiškia linija, aiškiu pasakojimu ir eiga. O visam „karavanui“ vadovavo Agnius. Visur buvo jo galutinis žodis: formuojant muziką, dramaturgiją, režisūrinius dalykus.

Atsisakiau konceptualiai vientisos muzikos. Paėmiau dažniausiai dramos teatrui būdingą principą: norėdamas paryškinti emociją, tu negalvoji, kokią muziką renkiesi, o naudoji tokią, kokios reikia, kad išryškintum vienokią ar kitokią spalvą. Tyrai meilei parodyti nesirinkome avangardinės muzikos, rinkomės populiariąją. Kai veiksmas sukosi ties Gitaros mokytoju, skambėjo klasikinės ir elektrinės gitaros garsai. Kiekvienam vaizduojamam personažui buvo pasirinkta savarankiška tema, ir jos tarpusavy veikė. Tai buvo kūrinys, kuriame remiamasi draminės išraiškos priemonėmis ir logika. O polistilistikos reikėjo, nes operoje vaizduojamas asmuo, nesugebantis suvokti tikrovės, svyruojantis „ant ribos“, gyvenantis iliuzija, kad viskas yra kitaip. Bandantis sukurti save kitokį išorinėmis priemonėmis (sporto klubai, karatė ir kultūrizmo būreliai, automobilis, pinigai), užmiršęs skaudžių vaikystės išgyvenimų išugdytą jautrumą.

Renkiesi polistilistiką. O koks muzikos stilius Tau artimiausias?

Neturiu artimiausio stiliaus. Muzikinis stilius man yra rezultatas, savaiminis proceso padarinys. Kiekvienas naujas mano kūrinys – tai lyg senesnės sistemos sulaužymas, naujo kūrybinio mąstymo formavimas. Negalėčiau išskirti konkretaus stiliaus. Man artimi ir džiazas, ir akademinė muzika. Vaikystėje ir paauglystėje kūriau pop, black metal, death metal, techno, house, rap stiliaus muziką... Vėliau man įtaką darė minimalizmas, paskui ekspresionizmas ir neoklasicizmas, elektroninė muzika. Man didžiausia dilema – atrinkti tai, kas labiausiai atspindėtų konkrečią žodinę arba jausminę idėją. Kai yra idėja ir atspirties taškai, forma ir kitos raiškos priemonės pačios susidėlioja.

Dainuoti tenka populiariosios, klasikos ir šiuolaikinės akademinės muzikos kūrinius.

Man patinka dainuoti įvairiais stiliais, tačiau klasikiniam bel canto balso nustatymui reikalinga drausmė. Būtina išmanyti įvairią stilistiką, kad praplėstum savo vokalines galimybes ir tuo pačiu galėtum kurti ryškesnius charakterius. Jei dainininkas lanksčiai mąsto – jam pavyksta suderinti ir skirtingus dainavimo stilius.

Ir kur semiesi įkvėpimo?

Lieku žmogumi tol, kol sugebu tobulėti, mokytis, atsinaujinti ir kurti. Jaučiu, kad kūrybinio proceso metu mano sąmonė pakyla į kitą erdvę. Ją galima pavadinti pretenzinga sąvoka – transcendentiniu būviu. Ten randu visus svarbiausius žmogiškosios egzistencijos klodus. Jie leidžia pakilti virš kūno, virš mirtingumo, virš to, ko labiausiai bijau. Kol sugebu kurti, mąstyti, kaskart save laužyti ir atsinaujinti, tol gyvenu, tol esu žmogus.

Kas paskatina kurti atoslūgio momentais?

Frazė „Įkvėpimas ateina dirbant. Jeigu jo lauksi – jis gali ir neateiti.“ Mano žodyne yra žodis „reikia“, o kai reikia, tai ir stengiesi kurti ar bent analizuoti kitų autorių kūrinius. Vėliau savaime atsiveria kūrybinės čakros.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:37:57 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba