Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-04-23 nr. 3281

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MIKUTA.
Akompanuotojas
13

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Mūsų Urbo kalnas
2
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo
Kreipimasis
1
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo, įvykusio 2010 m. balandžio 16 d.,
Rezoliucija
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Kavutė Goethe’s institute
• Vilniaus apdovanojimai – vilniečiams

ESĖ 
• SIGITA JENEVIČIENĖ.
Airiškos paskalos
1

LITERATŪRA 
• ALGIMANTO BUČIO pasikalbėjimai su VYTENIU ROŽUKU.
Vienos lietuviškos knygos invazija į 12 šalių
16

ŠOKIS 
• TAMARĄ KALIBATAITĘ kalbina MARIUS KRAPTAVIČIUS.
„Aš kojom žemės nesiekiau“
10

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Bendros patirties vienijamas teatras. Motinystė
• „Baltoji Stirna“ – veiksmo drama su kanopomis

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Grafika su fotografijos prieskoniais

MUZIKA 
• Su JONU SAKALAUSKU kalbasi SIMONA SMIRNOVA.
Jonas Sakalauskas – sėkminga NOA „korta“
• Ukrainos muzikos festivalyje violončelėmis grieš diplomatai

FOTOGRAFIJA 
• MARGARITA MATULYTĖ.
Laisvo judėjimo trajektorija
• Pokalbis su ALGIRDU ŠEŠKUMI.
Šeškaus meno virtuvė

POEZIJA 
• JONAS JAKŠTAS.
25

PROZA 
• TOMAS ŠINKARIUKAS.
Išmetimas
2
• TOMAS ŠINKARIUKAS.
Solobomber
1

VERTIMAI 
•  MANFRED OSTERFELD .
Nedaug tetrūko
3
• OCTAVIO PAZ.
Saulės akmuo
4

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Žmogiška

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Iš artimo krašto

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• EVELINA BONDAR.
kaip aš susipažinau su algimantu m.
3
• ILONA JANULIENĖ.
Giesmė apie Kęstutį Navaką 
2
 ACHILLE CAMPANILE.
Aštuonkojo nelaimės
• SONATA MOGYLAITĖ.
Šlamantieji
2
• res ludentes / žaidžiantys daiktai

Šatėnų prieglobstis 
• Penktoji savaitė106

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis

Aštuonkojo nelaimės

Romano „Rugpjūtis: žmona, tavęs nepažįstu“ (1931) ištrauka

ACHILLE CAMPANILE

[skaityti komentarus]

Įvairiaspalvė nenutrūkstama minia su krepšiais, pripučiamais kamuoliais ir kitais maudymosi reikmenimis lėtai sruvo į maudynių vietą. Jie atrodė kaip nežinia kokios paslaptingos dievybės sekėjai, plūstantys į šventyklą. Basi gelbėtojai bėgiojo atidarinėdami persirengimo kabinas ir stumdydami į vandenį išnuomotas valtis ir vandens dviračius.

Prie įėjimo žvejys su baisia jėga daužė į akmeninius turėklus ką tik sugautą ir dar gyvą aštuonkojį. Kaip žinote, šitaip pribaigia sugautus aštuonkojus.

– Koks barbariškas paprotys! – sušuko Suaresas, tą akimirką su draugais įžengdamas į maudynių vietą.

– Jums atrodytų dar barbariškesnis, – tarė nuolatinis paplūdimio lankytojas, – jei žinotumėte, kad aštuonkojis visada tas pats. Jį kasdien sugauna ir pridaužo poilsiautojams stebint.

– Kaip tai suprasti? – paklausė mūsų draugas.

– Juk žinote, – paaiškino tas, – kad niekas nesiteikia valgyti žuvies paplūdimio užeigoje, kurioje nėra nė vieno aštuonkojo, nugalabyto stebint klientams. Kadangi čia neįmanoma kasdien sugauti po aštuonkojį, vadovybė nutarė visada naudoti tą patį. Jį neblogai aptalžo ir, kol tas dar neišleido paskutinio atodūsio, paleidžia į aptvarą jūroje, iš kur, reikalui esant, vėl išgriebia.

Tai buvo tikra tiesa. Vargšui gyvūnui, tarsi jam dar nebūtų buvę gana kasrytinio talžymo, dažnai per dieną tekdavo gardžiuotis ir papildomais smūgiais. Vos tik kas nors ateidavo ir užsisakydavo patiekalą iš šviežios žuvies, sugautos jam stebint, aštuonkojis būdavo ištraukiamas iš vandens ir kelias minutes sparčiai padaužomas į sieną. Paskui, jį pakeitus iš Milano atvežtais aštuonkojais, nelaimėlį vėl įmesdavo į vandenį ir palikdavo laukti kito karto. Vargšelis jau iš balsų girdėdavo besiartinančią akimirką, kai jį ištrauks laukan ir apkuls.

Anksčiau, vos tik išgirsdavo šaukiant: „Ei, ar turite šviežios žuvies?“ sumurmėdavo: „Na taip, ir vėl iš naujo!“ ir, susitraukęs į mažą kamuoliuką, slėpdavosi dugne. Bet viskas buvo veltui. Netrukus jį išgriebdavo iš slėptuvės ir smarkiai apkuldavo, patenkintiems klientams stebint. Paskui nelaimingasis, norėdamas sutrumpinti tas baisias akimirkas, vos tik išgirsdavo minint šviežią žuvį, staiga iškildavo į paviršių ir su neįtikėtinu pasiaukojimu įsitaisydavo šalia turėklų.

Galų gale jis tapo nepaprastai kietas ir nieko daugiau taip netroško, kaip tik baigti savo vargingą egzistenciją. Iš tikrųjų aštuonkojui nieko netrūko. Atvirkščiai, norėdama išlaikyti gyvą, vadovybė jam nešykštėjo gardžių kąsnelių ir bet kokios rūšies patogumų. Bet dėl kasdien kenčiamos barbariškos procedūros visi džiaugsmai apkarsdavo. Kiekvieną rytą jis sakydavo: „Tikėkimės, kad tai įvyks šiandien.“ Bet kai po dar vieno sunkaus išbandymo pasijusdavo vėl metamas į jūrą, o ne į keptuvę, sudrebėdavo galvodamas: „Rytoj ir vėl viskas iš naujo.“ Kartkartėmis aptalžytas jis apsimesdavo esąs išsiblaškęs ir tyliai tyliai imdavo artintis virtuvės link. Bet žvejys laiku jį sučiupdavo ir vėl sugrąžindavo į jūrą...


Vertė LINA TILINDYTĖ

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:37:56 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba