Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-04-23 nr. 3281

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MIKUTA.
Akompanuotojas
13

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Mūsų Urbo kalnas
2
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo
Kreipimasis
1
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo, įvykusio 2010 m. balandžio 16 d.,
Rezoliucija
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Kavutė Goethe’s institute
• Vilniaus apdovanojimai – vilniečiams

ESĖ 
• SIGITA JENEVIČIENĖ.
Airiškos paskalos
1

LITERATŪRA 
• ALGIMANTO BUČIO pasikalbėjimai su VYTENIU ROŽUKU.
Vienos lietuviškos knygos invazija į 12 šalių
16

ŠOKIS 
• TAMARĄ KALIBATAITĘ kalbina MARIUS KRAPTAVIČIUS.
„Aš kojom žemės nesiekiau“
10

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Bendros patirties vienijamas teatras. Motinystė
• „Baltoji Stirna“ – veiksmo drama su kanopomis

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Grafika su fotografijos prieskoniais

MUZIKA 
• Su JONU SAKALAUSKU kalbasi SIMONA SMIRNOVA.
Jonas Sakalauskas – sėkminga NOA „korta“
• Ukrainos muzikos festivalyje violončelėmis grieš diplomatai

FOTOGRAFIJA 
• MARGARITA MATULYTĖ.
Laisvo judėjimo trajektorija
• Pokalbis su ALGIRDU ŠEŠKUMI.
Šeškaus meno virtuvė

POEZIJA 
• JONAS JAKŠTAS.
25

PROZA 
• TOMAS ŠINKARIUKAS.
Išmetimas
2
• TOMAS ŠINKARIUKAS.
Solobomber
1

VERTIMAI 
•  MANFRED OSTERFELD .
Nedaug tetrūko
3
• OCTAVIO PAZ.
Saulės akmuo
4

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Žmogiška

SAVAITĖ SU TV 
 SKIRMANTAS VALIULIS.
Iš artimo krašto

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• EVELINA BONDAR.
kaip aš susipažinau su algimantu m.
3
• ILONA JANULIENĖ.
Giesmė apie Kęstutį Navaką 
2
• ACHILLE CAMPANILE.
Aštuonkojo nelaimės
• SONATA MOGYLAITĖ.
Šlamantieji
2
• res ludentes / žaidžiantys daiktai

Šatėnų prieglobstis 
• Penktoji savaitė106

SAVAITĖ SU TV

Iš artimo krašto

SKIRMANTAS VALIULIS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Visą savaitę visų televizijų žvilgsniai krypo į Lenkiją: tokios kaimynų tragedijos nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo. Būta „Solidarumo“ dramų, bet iš ten – ir šių dienų įvykių ištakos. Tą priminė ir LTV, prieš pradėdama transliaciją iš Krokuvos, kur buvo laidojamas lėktuvo katastrofoje žuvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis su žmona Maria. Išvakarėse pamatėme ir mišias iš Varšuvos, skirtas pagerbti 97-iems žuvusiesiems katastrofoje. Lietuvos televizija sekmadieninę transliaciją pradėjo iš arti – nuo pagrindinių Lenkijos prezidento kalbų, lankantis mūsų žemėje. Visur jis kalbėjo be lapelio, nuoširdžiai, nuosekliai, paprastai, visada primindamas, kokie istoriniai ryšiai mus siejo ir kokios ateities reikėtų tikėtis. Jo paties biografiją sužinojome iš dokumentinio filmo, skirto „Solidarumui“. Išsitraukiau pundą senų lenkiškų laikraščių, kad galėčiau palyginti, ką galėjau sužinoti anuo metu ir ką dabar atvirai parodo kinas. Spauda negalėjo perteikti emocijų, o kinas puikiausiai primena, kaip anuomet darbininkų ir valdžios derybininkai kiekvienas iš savo pusės po stalu karštligiškai ieškojo pasiklausymo „blakių“. Įtarumas niekur nedingo ir šiandien. Apžvalgininkai minėjo, kad žiniasklaida įtarė prezidentą L. Kaczyńskį esant per mažo ūgio, o laidotuvių metu kai kas suabejojo ir jo istoriniu dydžiu ir tinkamumu Vavelio panteonui. Neseniai, skaitydamas S. Raštikio memuarus, stebėjausi, kaip lenkai jį pagarbiai sutiko Varšuvoje, bet moteriškės aikčiojo „Jaki maly“ („Koks mažiukas“). Istorikas Alfredas Bumblauskas komentaruose per LTV transliaciją išsklaidė abejones ir dėl Vavelio: kur daugiau laidoti valstybės didžiuosius? Priminė, kad ir po Vilniaus katedra yra mažytis panteonas. Ką ši užuomina gali reikšti ateityje? Bet komentarai tam ir yra, kad juose būtų pasakoma daugiau negu per keturias laidotuvių misterijos valandas ekrane.

Gaila, kad apsiribota keturiomis valandomis, bet mūsų Prezidentė tarp garbingų Europos vyrų buvo parodyta ne mažiau kaip dvidešimt kartų. Pabaigoje mūsų komentatoriams vadovavęs Vykintas Pugačiauskas pradėjo pasakoti apie savo nuotykius lėktuvuose su įvairiomis mūsų vyriausybinėmis delegacijomis. Gal čia nauja tema? Islandijos vulkano debesis virš Europos kelias dienas kabojo kaip simbolis, kad žmogus nėra visagalis. Net sklaidant istorijos debesis, reikia dešimtmečių pastangų. Lėktuvo tragedija prie Smolensko, netoli Katynės, paskatino daugelį televizijų, net ir Baltarusijos, parodyti Andrzejaus Wajdos filmą „Katynė“. Gaila, kad jis liko be „Oskaro“ už geriausią užsienietišką filmą, bet dabar laimėjo milžinišką auditoriją, galėjusią sužinoti tiesą apie karą, kurio pabaigos metinės bus švenčiamos netrukus. Televizijos diskusijoje Rusijoje režisierius Nikita Michalkovas liko nepatenkintas vienu: kodėl režisierius neiškėlęs klausimo, kas dėl Katynės tragedijos kaltas? Įdomu, kaip jis pats atsakinės į tebekeliamus istorijos klausimus naujame filme „Saulės išvarginti 2 – Priešprieša“. Jo premjera įvyko ir Lietuvoje, laukia Kanų festivalis, kur tikimasi pagrindinio prizo, o režisierius prisipažįsta norėjęs aplenkti amerikiečių filmo „Gelbstint eilinį Rajaną“ šlovę.

Mūsų ekranuose vienas po kito rikiuojasi pavasariniai festivaliai: „Šeršėliafam“ „Pasakos“ kino teatre, filmų apie feminizmą keliadienis „Skalvijoje“, o paskui ten pat – filmai apie gėjus ir lesbietes. Taigi turėsime netikėtumų. Jiems padėjo rengtis ir televizija, „Šeštadienio rytą“ (BTV) sugalvojusi laidą apie... belytiškumą. Mano buvęs studentas Mino, iš žurnalisto tapęs dainininku, pasakojo, kaip jautėsi įlindęs į Merilyn Monroe drabužius. Reklamos specialistė sakė, kad vyrų ir moterų mados vienodėja, tačiau plastikos chirurgas D. Radzevičius diskusiją baigė sakiniu: „Norinčių pasididinti krūtis moterų vis gausėja“. TV3 „Mamyčių klubas“ rodė spektaklį jaunavedžiams, o aktorės Gabija Ryškuvienė, Redita Dominaitytė ir kitos sakė, kad žodžiai gimsta iš jų motiniškos patirties. Su „Mamų unija“ ir jos atstove televizijos diktore Laima Kybartiene susipažinau „Akropolio“ knygyne, Eglės Mėlinauskienės fotoparodoje. Čia buvo kalbama, kaip padėti mamoms, kurių vaikelius ar net jas pačias ištiko negalia. Ką veikia kaimų bendruomenės Pakruojo rajone, mėgino gilintis laida „Apie ūkį ir bites“. Šią savaitę ketinu ir pats ten nuvažiuoti. Tibeto nepasieksiu, tad žiūrėjau Vytauto V. Landsbergio dokumentinį filmą „Ant pasaulio stogo“ (BTV), kurį buvau praleidęs „Kino pavasaryje“. Po festivalio „Budos kinas“ sunku tikėtis ko naujesnio, nes ir Tibeto istorija, ir politika gerai išaiškinti, bet Audriaus Kemežio vaizdai daro įspūdį. Šiauliečių išleistas fotoalbumas „Šiaulių katedra“ – ne tik istorinė artimo objekto studija, bet ir unikalios fotografijos ir dailininko Gerardo Bagdonavičiaus piešiniai. Jis buvo daugelio mokytojas, mano irgi. Žinojau, kad dar caro laikais vaidino kine ir piešė dekoracijas, bet tik dabar išvydau tuos retus kadrus Frenkelio viloje, „Kapitol“ kino teatre. Tokio senoviško kino nebeturi Lietuvoje niekas...

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:37:45 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba