Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-04-23 nr. 3281

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MIKUTA.
Akompanuotojas
13

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Mūsų Urbo kalnas
2
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo
Kreipimasis
1
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo, įvykusio 2010 m. balandžio 16 d.,
Rezoliucija
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Kavutė Goethe’s institute
• Vilniaus apdovanojimai – vilniečiams

ESĖ 
• SIGITA JENEVIČIENĖ.
Airiškos paskalos
1

LITERATŪRA 
• ALGIMANTO BUČIO pasikalbėjimai su VYTENIU ROŽUKU.
Vienos lietuviškos knygos invazija į 12 šalių
16

ŠOKIS 
• TAMARĄ KALIBATAITĘ kalbina MARIUS KRAPTAVIČIUS.
„Aš kojom žemės nesiekiau“
10

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Bendros patirties vienijamas teatras. Motinystė
• „Baltoji Stirna“ – veiksmo drama su kanopomis

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Grafika su fotografijos prieskoniais

MUZIKA 
• Su JONU SAKALAUSKU kalbasi SIMONA SMIRNOVA.
Jonas Sakalauskas – sėkminga NOA „korta“
• Ukrainos muzikos festivalyje violončelėmis grieš diplomatai

FOTOGRAFIJA 
• MARGARITA MATULYTĖ.
Laisvo judėjimo trajektorija
• Pokalbis su ALGIRDU ŠEŠKUMI.
Šeškaus meno virtuvė

POEZIJA 
• JONAS JAKŠTAS.
25

PROZA 
• TOMAS ŠINKARIUKAS.
Išmetimas
2
• TOMAS ŠINKARIUKAS.
Solobomber
1

VERTIMAI 
  MANFRED OSTERFELD .
Nedaug tetrūko
3
• OCTAVIO PAZ.
Saulės akmuo
4

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Žmogiška

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Iš artimo krašto

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• EVELINA BONDAR.
kaip aš susipažinau su algimantu m.
3
• ILONA JANULIENĖ.
Giesmė apie Kęstutį Navaką 
2
• ACHILLE CAMPANILE.
Aštuonkojo nelaimės
• SONATA MOGYLAITĖ.
Šlamantieji
2
• res ludentes / žaidžiantys daiktai

Šatėnų prieglobstis 
• Penktoji savaitė106

VERTIMAI

Nedaug tetrūko

 MANFRED OSTERFELD 

[skaityti komentarus]

        Manfredas Osterfeldas yra pavardė arba pseudonimas autoriaus, skelbiančio savo kūrybą svetainėje www.online-roman.de. Novelė „Nedaug tetrūko“ internete publikuota 2003 metais.


Dar būdamas mažas, turėjau lakią vaizduotę. Vaikystėje ji labai praversdavo, kai pavėluodavau grįžti vakarienės arba privalėdavau nupjauti veją. Beje, sąžinė mano vaizduotės niekada negrauždavo. Bėgant metams, niekas nepasikeitė, taigi vos tik prisimenu mugę, kurioje buvau aną savaitgalį, ir suvokiu, kaip stipriai trokštu sensacijų, dar ir dabar nugara nueina pagaugais.

Kai su keliais draugais slampinėjom po mugę, išvydom karuselę, veikiausiai įpusėjusią suktis ir sustojusią taip, kad joje sėdėję  žmonės tiesiog pakibo ore. Iš pradžių tą karuselę  palaikiau nauja pramoga, šiek tiek niekšingiau nei dera ir prikišamai rodančia pramogautojams, kokia nepatogi jų padėtis.

Jau seniai nebeužtenka paprasčiausiai pasisupti. Gera karuselė –  tokia, kuri pašėlusiai sukasi aplink savo ašį, trukčiodama mėtosi šen bei ten ir nuo kurios galima nukristi iš trijų šimtų  metrų aukščio. Kertu lažybų iš ko tik nori, kad karuselių sumanytojai yra vartoję kvaišalų. Antraip argi gali šauti galvon mintis sukurti mechanizmą, kuriuo pasivažinėjus darosi bloga?

Mano dėmesį kiek išblaškė gerokai įkaušęs vyriškis, vemiantis už cukraus vatos kiosko, o kai vėl pažvelgiau į karuselę, ji tebebuvo sustojusi. Pamažu ėmė rinktis žmonės. Keistokomis pozomis ore kybantys, kabinose diržais prisisegę pramogautojai stiprino įspūdį, kad karuselė sugedusi.

Maždaug keturių metrų aukštyje nugaromis į mus gulsčiomis kybojo pora. Dar aukščiau, gal dešimties metrų aukštyje, veidu žemyn kybojo mergina ilgais šviesiais plaukais. Ją laikė  tik akivaizdžiai besitempiąs saugos diržas. Pora, sėdinti kabinoje šalimais, galėjo bent jau kalbėtis, mėgindami įveikti baimę, o mergina, kaip man rodėsi, labiausiai tiko galimai tragedijai.

Žmonių vis gausėjo, ir jei tie trys ar keturi šimtai smalsuolių turėjo bent dalį mano vaizduotės, tai spoksodami į merginą svarstė, kaip šitą kraupią istoriją kuo įtikinamiau papasakoti draugams.

Netrukus kokiame nors vakarėlyje, kai kiti jau bus išsėmę nuobodžias temas, sulaukęs tinkamiausios akimirkos lyg tarp kita ko pasakysiu:

– Kai buvau mugėje, iš karuselės iškrito mergina. Ir užsimušė.

Tada stos visiška tyla. Manęs ims klausinėti, aš mėgaudamasis atsakinėsiu, ir visi šiurps klausydami mano išsamaus pasakojimo. Galvą guldau – tapčiau bet kurio vakarėlio centru ir pagaliau sulaukčiau dėmesio, kokio seniausiai esu nusipelnęs.

Taigi ėmiau artėti prie karuselės, sprausdamasis pro žmones, tokiomis pat kaip mano minomis žiūrinčius į vakarinį dangų, šiaip jau skirtą naktiniams fejerverkams. Nusmukęs nuo kojos, nukrito merginos batelis.

– O tada ant žemės nukrito tos blondinės batelis, – girdžiu save sakantį.

Nepamenu, kad kada nors būčiau taip niekšingai ir nežmoniškai mąstęs. Kaipmat pasiteisinau tuo, kad karuselėje įkalinti žmonės į tokią apgailėtiną padėtį pateko ne dėl mano kaltės. Šiaip ar taip, jie savo noru ten įlipo.

Atrakcionų savininkas kaip pamišęs mosavo rankomis, jam akivaizdžiai neatėjo jokia išganinga mintis, kaip tuos nelaimėlius išvaduoti, bet ir čia aš niekuo dėtas. Nežinau, kaip kiti žiūrovai, bet aš žmonėms karuselėje neabejotinai buvau reikalingas – kaip moralinis ramstis.

Kai policija ėmė stumti mus atgal, kad padarytų vietos ugniagesių automobiliams, supykau. Juk atsiradau čia gerokai anksčiau. Kiek įmanydamas, stengiausi išsaugoti savo vietą minioje. Bet kai atvyko dar daugiau policininkų, galiausiai buvome nustumti šalin.

Kone pravirkau, o kiti, kaip rodėsi, buvo nusivylę kur kas mažiau ir jau ėjo prie kitų mugės karuselių, idant paankstintų savo pačių mirtį.

Nedaug tetrūko, kad mergina būtų užsimušusi. Bet kam gi jau įdomu tas „būtų užsimušusi“? Dėl sugadinto vakaro kaltę  suverčiau policijai. Galų gale visa šita siaubinga istorija nutiko tai merginai, dar blogiau, – ji pati buvo priversta mus stebėti. Matydama mūsų bjaurius, godžius veidus, ji turbūt nebeturėjo ūpo grįžti į žemę ir toliau gyventi tarp tokių padugnių. Visai galimas dalykas, kad ji tebekabo danguje virš mugės ir kaip išmanydama ginasi nuo visų, kas tik prie jos prisiartina.


Iš  vokiečių kalbos vertė  EGLĖ  TOLEVIČIŪTĖ, ERNESTA PETKAUSKIENĖ, JURGITA SINKEVIČIENĖ, KRISTINA JURGAITYTĖ, SVAJŪNĖ ČIŽAITĖ

 

Skaitytojų vertinimai


58450. Likimo ironija2010-04-25 19:28
Gal but cia visai ne vertimas, o naturali lietuviska kuryba:) Geras darbas. Jaunos vertejos teisetai gali tokiu didziuotis.

61807. Alma :-) 2010-08-01 23:14
Pritariu... esu tikrai nustebinta. Šaunuolės:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:37:43 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba