Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-05-31 nr. 2901

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vidmantas Elmiškis.
SU "SUTELKTINĖS" ŽENKLU
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• TEATRAI1
• KINO TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

OSKARUI MILAŠIUI - 125 
• ČESLOVAS LAURINAVIČIUS.
LIETUVOS DIPLOMATAS

AKTUALIJOS 
• Viktorija Daujotytė.
APIE HUMANISTIKĄ IR JOS STRATEGIJAS
3
• POETO PAGERBIMAS

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
 BARBARAS AR INTELEKTUALAS?
• IŠ BARBARŲ ISTORIJOS
• KENTAURŲ ŽEMĖ

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• Alfonsas Bukontas.
IR KALNE, IR VELNIO DUOBĖJE
1
• Stasys Stacevičius.
BIRŽŲ TVIRTOVĖJ IR KRIAUNŲ RAGANOS ŽEMĖJ
1
• Rimvydas Strielkūnas.
UŽUPYJE
9
• Vitalijus Asovskis.
POEZIJA NEBIJO KONKURENCIJOS
• Vladas Braziūnas.
GERA, KAI GERA. KAIP VIEVY IR ELEKTRĖNUOS
2
• Eglė Juodvalkė.
ZABARIJA
2
• Dainius Gintalas.
ŽEMAITIJOS VIEŠKELIAIS, AUKŠTAITIJOS RŪKAIS
1

POEZIJA 
• POEZIJOS PAVASARIS
• Paulina Žemgulytė.
BAIGIAMASIS VAKARAS
• KONFERANSJĖ.
PO DVARUS, IR NE TIK
• ATSISVEIKINANT SU BIČIULIU
• Juodas Gaidys.
ALGIMANTAS BALTAKIS
5
• Delweddu"r Dyhymyg/Imaging the Imagination/ Vaizdijant vaizduotę.
META
• Blodeuvedė*.
GWENALLT LLWYD IFAN
• Vienspalvis Limbas.
DOUGLAS HOUSTON
2
• MALCOLM PARR
• MENNA ELFYN
• ROBERT MINHINNICK
• ELINOR WYN REYNOLDS1
• PENNY ANNE WINDSOR
• HILARY LLEWELLYN-WILLIAMS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
NEUŽMIRŠKITE, BROLIAI

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
TAPYBA, SPALVOS IR MUZIKA
2
• Ignas Kazakevičius.
JAUNŲJŲ MENININKŲ ŽVILGSNIU
• Rasa Janonytė.
"LIETUVOS DAILĖS ISTORIJOS" VADOVĖLIS

TEATRAS, KINAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRAS VAIKAMS PRASIDEDA NUO SUAUGUSIŲ
1
• SUSITIKIMAI SU KIRA MURATOVA

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

SKELBIMAI 
• 1
• 2
• 33

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
O JOS VIS DĖLTO DARO SAVO!

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA

BARBARAS AR INTELEKTUALAS?

[skaityti komentarus]

iliustracija

Šių metų Poezijos pavasario konferencijoje tema "Poetas - intelektualas ar barbaras" diskutuota net trejetą valandų. Pasisakė poetai, kritikai, svečiai iš užsienio. Žinoma, ši kaip ir kitos panašios konferencijos, nebuvo iškėlusi sau užduoties rasti galutinį atsakymą, tačiau nuomonių buvo įvairiausių. Tuo ir įdomūs būna tokie pokalbiai.

Diskusiją pradėjo Eugenijus Ališanka, primindamas kai kuriuos faktus iš barbaro ir intelektualo istorijos - jų susidūrimus, nuolatinius konfliktus bei sugyvenimą dabarties poezijoje. Jo pranešimą spausdiname (skelbsime ir dar kelis išsamiau paruoštus pranešimus).

Aidas Marčėnas pasiūlė temą performuluoti, nes intelektualas ir barbaras dažniausiai yra tik dvi to paties poeto pusės, puikiausiai sugyvenančios viename žmoguje (Aido Marčėno pranešimą taip pat publikuojame.)

Kroatijos poetas Borisas Biletičius į poeto - intelektualo ir barbaro - problemą pažvelgė kitokiu, labiau socialiniu aspektu, prisimindamas Miloševičiaus valdymo laikus, totalitarizmo apraiškas literatūroje. Jo pranešimą taip pat skelbsime.

Įdomiai kalbėjo poetė iš Didžiosios Britanijos Pascale Petit. Poetus - intelektualus barbarus - ji palygino su šamanais, nes ir vieni, ir kiti turi panašumo, nuolat tarsi iš naujo pamato pasaulį. Jos kalbą spausdinsime.

Poetas iš Lenkijos Bohdanas Zadura savo mintis pateikta tema išreiškė trumpu anglų kalba parašytu eilėraščiu.

Latvių poetas Janis Ruokpelnis kalbėjo, kad talentas kuriančiam duotas tarytum natūraliai, lyg per jį kas nors aukštesnis bylotų. Poeto gyvenimas dažnai nėra toks turiningas kaip jo poezija, tačiau tikrovės atspindžių ir net jos nuojautų kūryboje dažnai pasitaiko.

Eglės Juodvalkės nuomone, poetas yra ir barbaras, ir intelektualas, jis yra žmogus, kūryboje perteikiantis savo patirtį ir savo charakterio bruožus. Poezijos kokybė nepriklauso nuo to, kurion pusėn labiau linksta poetas. Gali būti gerų poetų barbarų, o blogų - intelektualų, ir atvirkščiai. Poezija, anot Eglės Juodvalkės, neapčiuopiamas ir neaprėpiamas dalykas. Nežinau, kalbėjo ji, ar aš save laikau intelektuale. Valentinas Sventickas lyg pritardamas replikavo: kritikai dažnai pasako - čia poetas prabyla lyg ne savo lūpomis, o kažkokios jėgos paskatintas...

Tomažas Šalamunas iš Slovėnijos papasakojo apie savo patirtį. Esant įtemptai politinei situacijai jis parašė satyrinį eilėraštį, kurio interpretacija sukėlė jam daug keblumų. Po to eilėraščio parašymo (1989 m.) jis penketą metų tylėjo.

Sigitas Birgelis paprieštaravo A.Marčėnui sakydamas, jog poetas kurdamas turi ne užmiršti, o kaip tik pasitelkti savo patirtį. Ji užfiksuota rašte, kaip ir protas, žmogų išskiria iš gyvūnijos. Prieš tūkstantmečius užrašyti tekstai perduoda patirtį. Žmogus, išmokęs rašto, nebegali būti barbaras, jis eina intelekto kryptimi. O poetas norom nenorom yra intelektualas. Poetas gali tapti savotišku barbaru, kalbėjo S.Birgelis, atsisakydamas kalbos ar poetikos normų, bet vėliau jis, ko gero, bus laikomas kokios nors naujos krypties pradininku.

Ukrainiečių poetas Andrijus Bondaris kalbėjo, jog tik pirmasis - įkvėpimo - etapas neturi intelektualinio prado, o vėlesniam kūrybos etape be intelekto neapsieinama. Jis pasiūlė kitą priešybę barbarui: ne intelektualą, o civilizuotą poetą.

Viktoro Aleknos manymu, jaunystėje, neigdami tradiciją ir autoritetus, daugelis poetų pasireiškia kaip barbarai, bet laikui bėgant jie tampa intelektualais. Ir lietuvių literatūros istorija tai ne kartą įrodė.

Kornelijus Platelis, aiškiai palaikydamas intelektualiąją poeziją, sakėsi pritariąs barbarizmui, jei tokiu terminu pavadinsim emocijų proveržius. Poezija jau rašoma penki tūkstančiai metų. Ji yra ne tik menas, bet ir amatas, kurį išmanyti būtina. Gerai mokėdamas savo amatą, pažindamas tradicijas, poetas, aišku, tampa intelektualu.

Nadija Neporožnia priminė, kad vakariečiams postsovietinių kraštų kultūra atrodo barbariška, tačiau mes patys linkę manyti kitaip.

Reziumuodamas pokalbį Eugenijus Ališanka pasakė, kad diskutuota įvairiapusiškai stengtasi į temą pažvelgti filosofiniu, istoriniu, socialiniu aspektu. Barbarybė suvokiama kaip kitaip mąstančio, kitokio, atmestino sinonimas. Bet šiandien civilizacija pripažįsta kitoniškumą, todėl negalima jo apraiškų smerkti ir poezijoje.

PAULINA ŽEMGULYTĖ

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:36:50 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba