Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-05-31 nr. 2901

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vidmantas Elmiškis.
SU "SUTELKTINĖS" ŽENKLU
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• TEATRAI1
• KINO TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

OSKARUI MILAŠIUI - 125 
• ČESLOVAS LAURINAVIČIUS.
LIETUVOS DIPLOMATAS

AKTUALIJOS 
• Viktorija Daujotytė.
APIE HUMANISTIKĄ IR JOS STRATEGIJAS
3
• POETO PAGERBIMAS

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• BARBARAS AR INTELEKTUALAS?
• IŠ BARBARŲ ISTORIJOS
• KENTAURŲ ŽEMĖ

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• Alfonsas Bukontas.
IR KALNE, IR VELNIO DUOBĖJE
1
• Stasys Stacevičius.
BIRŽŲ TVIRTOVĖJ IR KRIAUNŲ RAGANOS ŽEMĖJ
1
• Rimvydas Strielkūnas.
UŽUPYJE
9
• Vitalijus Asovskis.
POEZIJA NEBIJO KONKURENCIJOS
• Vladas Braziūnas.
GERA, KAI GERA. KAIP VIEVY IR ELEKTRĖNUOS
2
• Eglė Juodvalkė.
ZABARIJA
2
• Dainius Gintalas.
ŽEMAITIJOS VIEŠKELIAIS, AUKŠTAITIJOS RŪKAIS
1

POEZIJA 
• POEZIJOS PAVASARIS
• Paulina Žemgulytė.
BAIGIAMASIS VAKARAS
• KONFERANSJĖ.
PO DVARUS, IR NE TIK
• ATSISVEIKINANT SU BIČIULIU
• Juodas Gaidys.
ALGIMANTAS BALTAKIS
5
• Delweddu"r Dyhymyg/Imaging the Imagination/ Vaizdijant vaizduotę.
META
• Blodeuvedė*.
GWENALLT LLWYD IFAN
• Vienspalvis Limbas.
DOUGLAS HOUSTON
2
• MALCOLM PARR
• MENNA ELFYN
• ROBERT MINHINNICK
• ELINOR WYN REYNOLDS1
• PENNY ANNE WINDSOR
• HILARY LLEWELLYN-WILLIAMS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
NEUŽMIRŠKITE, BROLIAI

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
TAPYBA, SPALVOS IR MUZIKA
2
• Ignas Kazakevičius.
JAUNŲJŲ MENININKŲ ŽVILGSNIU
• Rasa Janonytė.
"LIETUVOS DAILĖS ISTORIJOS" VADOVĖLIS

TEATRAS, KINAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRAS VAIKAMS PRASIDEDA NUO SUAUGUSIŲ
1
 SUSITIKIMAI SU KIRA MURATOVA

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

SKELBIMAI 
• 1
• 2
• 33

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
O JOS VIS DĖLTO DARO SAVO!

TEATRAS, KINAS

SUSITIKIMAI SU KIRA MURATOVA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kira Muratova
Jevgenijaus Golubenkos nuotrauka

Vilniaus "Skalvijos" kino centras išgyvena ne patį geriausią, bet jau teikiantį vilčių metą. Dar neseniai ši vieta buvo kone kino centro parodija, - į ją kinomaną galėjo atginti nebent kokia maniakiška ir mazochistiška meilė kinui, besiribojanti su beprotyste. Filmų rodymo kultūra čia pasižymėjo arba fokusuotės, arba garso nebuvimu. Jau nekalbant apie filmų herojų galvas amžinai "nupjaunantį" rėmą. Tikėtina, kad po to, kai konkursą kino centro veiklai atnaujinti pernai laimėjo Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras, o prieš mėnesį jo vadove tapo kino kritikė Živilė Pipinytė, centras atsigaus. Prieš porą savaičių "Skalvijos" kino centre rodyta retrospektyva "Ankstyvasis Sokurovas" buvo skirta rusų režisieriaus Aleksandro Sokurovo ankstyvajai kūrybai, ir nors į kino centrą minios neplūdo, bet beveik visi seansai bent jau įvyko. O tai jau kone lūžis šio kino teatro veikloje. Kol kas kino programos formuojamos iš kino platinimo kompanijos "Lietuvos kinas" fondų.

Nuo gegužės 31 d. čia pradedama rodyti programa "Trumpi susitikimai su Kira Muratova". Tai - unikalaus braižo režisierė, kurios kūrybinė biografija stebina nuoseklumu.

Dabar dėl šiųmetinio jos filmo "Čechovo motyvai" rungiasi pora garsių tarptautinių festivalių, daugiau kaip dešimtmetį ji - Berlyno tarptautinio festivalio viešnia ir prizininkė ("Sidabro lokiu" apdovanotas jos "Asteninis sindromas"). Nė vienas jos bendraamžis rusų režisierius negali pasigirti po "perestrojkos" sukūręs šešis vaidybinius ir vieną trumpametražį filmą, nė vieno taip nemėgsta jauna rusų sinefilų karta. Nes K.Muratova visiška priešingybė stereotipams, kurių sklidinas jos kartos režisierių kinas, tarybinio kino "grandų" kalbos apie nedvasingą dabartį. Jai neaktualūs moraliniai žmogaus vertinimai.Ji neskiepija nei senų, nei naujų vertybių. Jai neegzistuoja kartos, o yra gražūs žmonės - su savo banalybėmis, egzaltacija, manieromis. K.Muratovai gražus "nuogas", grynas žmogus. Jai niekada nebuvo įdomu tyrinėti socialinį kontekstą. O štai žmogaus prigimtinės savybės, fobijos ir keistenybės - jos susidomėjimo objektas. Sovietinė nomenklatūra jos nemėgo. Bet kas antitarybiška yra "Trumpuose susitikimuose" ar "Ilgose palydose"? Nieko, išskyrus K.Muratovos nepriklausomybę. Tai kameriniai filmai apie šiek tiek nervingus žmones, o nervinasi jie dėl savo asmeninių, intymių problemų. K.Muratovos herojai, kaip ir ji pati, gyvena kiekvienas savo erdvėse, su savo "tarakonais". Ją sunku įsprausti į kokią nors srovę, surasti giminingų kūrėjų. Tai, kas kitam režisieriui ne į naudą (kad ir manierizmas), jos kine tampa žavinga esme.

K.Muratova kuria filmus lygiai keturiasdešimt metų, su nedidelėmis priverstinėmis pertraukomis, jos vidinė laisvė, autorinis aikštingumas, absoliuti laikmečio klausa ir gyvenimo pastabumas veik nepakito.

Vienas žurnalistas neseniai režisierės paklausė: "Ar jums nepasidarė nuobodu, kai 1986 m. jums paskambino iš Maskvos ir pasakė - "Filmuokit, ką norit"? Ji atsakė: "Na, sakyčiau, labai jau naivus jūsų požiūris į gyvenimą. Man ne nuobodu pasidarė, tai buvo nuostabu". O kokio dar atsakymo galima laukti iš menininkės, kuri turi vienintelį norą - kad niekas jai netrukdytų. Natalijos Riazancevos parašytas "Ilgų palydų" scenarijus vos prasmuko pro cenzūrą, bet filmuoti buvo pradėtas tik kilus choleros epidemijai Odesoje, - kino studija išsigando, kad neįvykdys metų plano. Tik 535 "Ilgų palydų" kopijos buvo padarytos praėjus dvejiems metams po filmo sukūrimo (1973 m.), bet filmas ekranuose buvo parodytas tik 1987-aisiais. "Tarp pilkų akmenų" pasirodė 1983 m., tačiau titruose K.Muratovos pavardės nebuvo; režisierę, tarsi tyčiojantis iš jos, pakeitė makabriškai anekdotiškas Ivano Sidorovo vardas. Vienu metu ši gal talentingiausia S.Gerasimovo mokinė dirbo Odesos kino studijos bibliotekininke.

Jau pirmas savarankiškas K.Muratovos filmas "Trumpi susitikimai" (1967) pasakojo apie netipišką melodramatišką meilės trikampį. Nuo šio filmo jos kūrinių į žanrus neįmanoma įsprausti. Vyresnės kartos kinomanai puikiai prisimena laukiančią Maksimo-Vladimiro Vysockio Valentiną-Kirą Muratovą, o sulaukiančią sanitarinės tarnybos darbuotojo: "Pelių, žiurkių yra?" Nadia-Nina Ruslanova įsimyli geologą Maksimą, įsidarbina pas jo mylimąją, miesto tarybos pirmininkę Valentiną namų šeimininke, o kai supranta, kad jie myli vienas kitą, išvyksta. Kai Nina Ruslanova pasiima filmo finale vieną iš gulinčių ant stalo apelsinų, atrodo, kad ji pasisavina svetimos laimės dalelytę. Tokia nekalta ir kartu dramatiška vagystė "nuo svetimo stalo".

"Ilgos palydos" (1971) - žmonių santykių drama, kurioje paauglys sūnus tampa išmintingesnis ir gailestingesnis už savo egocentrišką, nervingą motiną, su sūnaus branda prarandančią gyvenimo prasmės pagrindus. Aktorė Zinaida Šarko "Ilgose palydose" tapo firmine aštunto dešmtmečio "moterimi prie nervų krizės ribos".

Net cenzūros žirklės iš filmo "Tarp pilkų akmenų" (1983) nepajėgė iškirpti taip "brežnevinės" epochos ideologų smerkiamo globalinio pesimizmo. Pagal V.Korolenkos apysaką "Blogoje visuomenėje" sukurtas filmas kalba apie vaikus, kurie, nepaisant skirtingos visuomeninės padėties, užmezga nesąlygotus jokių prietarų ryšius, ir būtent jie yra natūralūs, gražūs, o ne sklidinas taisyklių, bet po žmonos mirties tuščias teisėjo namas."Lemties posūkis" (1987), sukurtas pagal Somerseto Maughamo apsakymą, kai kurių kritikų vadinamas "įžūliai niūriu ir stilistiškai senamadiškiausiu" K.Muratovos filmu, nors jame, tiesą sakant, ekscentrikos, taip išvešėjusios jos kūryboje per pastarąjį dešimtmetį, irgi rasime. Kaip ir detektyvinę intrigą, meilužių aistras, savižudybę bei garsiąją aktorę Nataliją Leble.

"Trys istorijos" - trys novelės su nužudymais. Kuo tik nekaltino K.Muratovos - neapykanta žmonijai, marazmu. O ji tik pažvelgė į žmogaus prigimtį, kurios neatskiriama savybė yra blogis. Padarė tai grakščiai, ironiškai, netgi karnavališkai.

Save K.Muratova apibūdino: "Aš esu linksma pesimistė". K.Muratovos filmai iš smulkmenų, bet ne smulkmeniški. Nei ji, nei jos personažai nepanašūs į nieką - tik į save. Nedaugelis leidžia sau tokią prabangą.

Parengė Rasa Paukštytė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:36:45 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba