Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-05-31 nr. 2901

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vidmantas Elmiškis.
SU "SUTELKTINĖS" ŽENKLU
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• TEATRAI1
• KINO TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

OSKARUI MILAŠIUI - 125 
• ČESLOVAS LAURINAVIČIUS.
LIETUVOS DIPLOMATAS

AKTUALIJOS 
• Viktorija Daujotytė.
APIE HUMANISTIKĄ IR JOS STRATEGIJAS
3
• POETO PAGERBIMAS

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• BARBARAS AR INTELEKTUALAS?
• IŠ BARBARŲ ISTORIJOS
• KENTAURŲ ŽEMĖ

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• Alfonsas Bukontas.
IR KALNE, IR VELNIO DUOBĖJE
1
• Stasys Stacevičius.
BIRŽŲ TVIRTOVĖJ IR KRIAUNŲ RAGANOS ŽEMĖJ
1
• Rimvydas Strielkūnas.
UŽUPYJE
9
• Vitalijus Asovskis.
POEZIJA NEBIJO KONKURENCIJOS
• Vladas Braziūnas.
GERA, KAI GERA. KAIP VIEVY IR ELEKTRĖNUOS
2
• Eglė Juodvalkė.
ZABARIJA
2
• Dainius Gintalas.
ŽEMAITIJOS VIEŠKELIAIS, AUKŠTAITIJOS RŪKAIS
1

POEZIJA 
• POEZIJOS PAVASARIS
• Paulina Žemgulytė.
BAIGIAMASIS VAKARAS
• KONFERANSJĖ.
PO DVARUS, IR NE TIK
• ATSISVEIKINANT SU BIČIULIU
• Juodas Gaidys.
ALGIMANTAS BALTAKIS
5
• Delweddu"r Dyhymyg/Imaging the Imagination/ Vaizdijant vaizduotę.
META
• Blodeuvedė*.
GWENALLT LLWYD IFAN
• Vienspalvis Limbas.
DOUGLAS HOUSTON
2
• MALCOLM PARR
• MENNA ELFYN
• ROBERT MINHINNICK
• ELINOR WYN REYNOLDS1
• PENNY ANNE WINDSOR
• HILARY LLEWELLYN-WILLIAMS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
NEUŽMIRŠKITE, BROLIAI

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
TAPYBA, SPALVOS IR MUZIKA
2
 Ignas Kazakevičius.
JAUNŲJŲ MENININKŲ ŽVILGSNIU
• Rasa Janonytė.
"LIETUVOS DAILĖS ISTORIJOS" VADOVĖLIS

TEATRAS, KINAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRAS VAIKAMS PRASIDEDA NUO SUAUGUSIŲ
1
• SUSITIKIMAI SU KIRA MURATOVA

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

SKELBIMAI 
• 1
• 2
• 33

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
O JOS VIS DĖLTO DARO SAVO!

DAILĖ

JAUNŲJŲ MENININKŲ ŽVILGSNIU

Ignas Kazakevičius

[skaityti komentarus]

Šiuo metu LDS "Klaipėdos galerijoje" veikia paroda "Šiaurės šalys Lietuvos dailininko akimis". Šį projektą organizavo Šiaurės Ministrų Tarybos informacijos biuras Vilniuje bei minėta galerija. Parodos dalyviai - "Sleipnir" programos stipendininkai. Tarp įdomiausių menininkų verta būtų paminėti A.Rakauskaitę, E.Bžeską, V.Marcinkevičių, A.Novicką, T.Gutauską, L.Cicėną.

Autoriai eksponuoja tapybą, grafiką, tekstilę, vitražą, objektus. Dalyviams buvo siūloma savo kūrinius su Šiaurės šalimis susieti, remiantis individualiais kūrybiniais aspektais: kultūrine, menine patirtim, įgyvendintais ir įgyvendintinais projektais, regioninių kaimynų meninio gyvenimo analize.

Projektas akcentuoja kultūrinius kontaktus, regioninio identiteto bei panašumo momentus, reakciją į sąlytį su Šiaurės šalių meninio gyvenimo savitumu, kultūrinę kasdienybę ir naujoves.

Parodoje įžvelgiau tris ryškesnes dailininkų grupuotes. Žinoma, jos tik menamos, vizualiai vienijančios panašios stilistikos autorius. Pirmajai grupei apibūdinti vartotinas jau minėtas būdvardis - "ryškus". Kalbu apie L.Cicėno ir V.Marcinkevičiaus spalvinę tapybos fiestą ir mitologinę romantiką. L.Cicėnas, regis, nė kiek nesirūpina, kaip tapyti, svarbu, kad būtų ką. Paprastos formos ir elementarus turinys nukreipia mūsų dėmesį į spalvingą paviršinę mozaiką. Iš šios vaisingos terpės gali atsirasti bet kas - muilo burbulus pučiantis beausis dramblys (o juk čia slypi šito padaro esmė!), tarp spalvingų potėpių - žiedlapių mirguliuojančios "Trys seserys", greičiausiai floros ar kokio elfo (gal trolio?) giminaitės. Kitaip tariant, - DRAIVAS. Ir tai L.Cicėnui pavyksta, nes viskas yra DAO. Bent jau taip teigia "Daosisto" atvaizdas, kabąs priešais galerijos duris.

V.Marcinkevičiaus mitologizuotų ekspresijų liepsninga koloristika persmelkta rūstumo, šviesos lūžių. Mintis ir mitas susilieja, bet varomoji jėga, ekspresija išlieka iracionali. Ir čia būtų galima rasti analogijų su titanų maištu - ir apibūdinti kūrybą kaip efektingą, stichišką, tačiau pavaldžią siužetui. Lyg ir anarchistiška.

Bet kai kam anarchija nėra svetima. E.Bžeskas, A.Rakauskaitė, E.Ludavičius - įdomi trijulė! Visi skirtingi ir tokie panašūs. Autorių grafika sykiu rimta ir nerimta. Taip manyti verčia tai, jog matome tarsi atskirai funkcionuojančius kūrinio planus - regimąjį kompozicinį, siužetinį ir koncepcinį. E.Bžeskui bent jau šiuokart priimtinesnis vaizdas, kur kiekviena mintis suvokiama tik per paviršių. Be užuominų ir iliuzijų.

Trijulės minimalistinės tendencijos labiausiai pastebimos A.Rakauskaitės darbuose. Pilkoje jos kūrinių monochromijoje išsiskiria tik piktografijos arba it opozicija koloritui tonų kvadratais besiskaidąs paveikslų paviršius.

E.Ludavičius iš pažiūros negrabiuose moters, vaiko piešiniuose akademinės manieros imitaciją derina su aptriušusiu fonu ir sakytum pritaria tezei, "jog į meną reikia žiūrėti tik kaip į meną". Suprask, jokių čia paslėptų prasmių.

Rimtos-nerimtos stilistikos laikosi ir tekstilininkės G.Viduolytė bei K.Matiukienė, pateikusios dekoratyvius, žaismingus kūrinius.

Tapybiškos T.Gutausko runos tvyro tarp "čia ir ten", kur "čia" reiškia natūralų dažo kelią, o "ten" - kelią, kuriame užgimė drobių rašmenys. Sodrus tamsiai mėlynas koloritas, šviesos ir juodumos akivarai, saikingai dozuota ženklų geometrija leidžia tokią tapybą vertinti grafiškai. Ir jei tęstume kūrinio planų temą, lygintume T.Gutausko darbus ir eksponuojamą grafiką, vertėtų atkreipti dėmesį į svarumo teikiančius monumentalius "Pamirštų ženklų" ciklo vaizdinius.

Vienintelis eksponuojamas objektas - A.Novicko laiko juosta, išreiškianti Šiaurės šalių ir Lietuvos sąsajas. Į tekstilinį kokoną įvilkto pusės riestainio galuose įtaisęs Vilniaus ir Geteborgo laiką rodančius laikrodžius, autorius tarsi generuoja idėją, jog iki tobulo apskritimo trūkstama dalis yra nukirsta siekiant parodyti laiko dimensiją. Belaikis (t.y. be laikrodžių) apskritimas išreiškia absoliučią visatos, t.y. meno ir gamtos etc. vienovę, tuo tarpu čia trūkstamą dalį regeneruoti patikima menui. Kaipgi kitaip meną pažinsi, jei ne kurdamas ir dekonstruodamas refleksiją į tuštumą! (Galimi ir kiti "subkultūriniai" variantai.)

Kitų autorių darbai sėkmingai įsikomponuoja į visumą ir papildo ją spalvų variacijomis, minties bei formos plastika.

Parodoje dominuoja stiprūs, žinomi menininkai. Ar to pakanka, kad ją pavadintum gera? Situacija panaši į tradicinių bendrų, kam nors dedikuotų ar kitokių parodų situaciją. Tačiau skirtumas esminis - įprastų suneštinių, pavyzdžiui, plenerinių ir kt. parodų koreguoti beveik neįmanoma, mat "sukišti" reikia visus dalyvius. O po "Sleipnir" sparnu atsidūrusius buvo galima "rūšiuoti". Dauguma vaizduojamosios dailės stipendininkų kuria (ir) tradicinį meną, tad performansų ar gigantiškų instaliacijų konstruotojai atkrito savaime. Be to, autoriai pateikė po kelis kūrinius, kas garantavo pasirinkimą ir kartu - aukštą parodos kokybę. Jaunųjų menininkų (jau klasikų!) stilistiką diktavo bendras kartos mentalitetas, nulėmęs darbų minimalizmą, efektingumą, drąsias improvizacijas ir pakankamai laisvą požiūrį į savo kūrybinius "dėstymus".

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:36:44 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba