Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-05-31 nr. 2901

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vidmantas Elmiškis.
SU "SUTELKTINĖS" ŽENKLU
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• TEATRAI1
• KINO TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

OSKARUI MILAŠIUI - 125 
• ČESLOVAS LAURINAVIČIUS.
LIETUVOS DIPLOMATAS

AKTUALIJOS 
• Viktorija Daujotytė.
APIE HUMANISTIKĄ IR JOS STRATEGIJAS
3
• POETO PAGERBIMAS

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• BARBARAS AR INTELEKTUALAS?
 IŠ BARBARŲ ISTORIJOS
• KENTAURŲ ŽEMĖ

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• Alfonsas Bukontas.
IR KALNE, IR VELNIO DUOBĖJE
1
• Stasys Stacevičius.
BIRŽŲ TVIRTOVĖJ IR KRIAUNŲ RAGANOS ŽEMĖJ
1
• Rimvydas Strielkūnas.
UŽUPYJE
9
• Vitalijus Asovskis.
POEZIJA NEBIJO KONKURENCIJOS
• Vladas Braziūnas.
GERA, KAI GERA. KAIP VIEVY IR ELEKTRĖNUOS
2
• Eglė Juodvalkė.
ZABARIJA
2
• Dainius Gintalas.
ŽEMAITIJOS VIEŠKELIAIS, AUKŠTAITIJOS RŪKAIS
1

POEZIJA 
• POEZIJOS PAVASARIS
• Paulina Žemgulytė.
BAIGIAMASIS VAKARAS
• KONFERANSJĖ.
PO DVARUS, IR NE TIK
• ATSISVEIKINANT SU BIČIULIU
• Juodas Gaidys.
ALGIMANTAS BALTAKIS
5
• Delweddu"r Dyhymyg/Imaging the Imagination/ Vaizdijant vaizduotę.
META
• Blodeuvedė*.
GWENALLT LLWYD IFAN
• Vienspalvis Limbas.
DOUGLAS HOUSTON
2
• MALCOLM PARR
• MENNA ELFYN
• ROBERT MINHINNICK
• ELINOR WYN REYNOLDS1
• PENNY ANNE WINDSOR
• HILARY LLEWELLYN-WILLIAMS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
NEUŽMIRŠKITE, BROLIAI

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
TAPYBA, SPALVOS IR MUZIKA
2
• Ignas Kazakevičius.
JAUNŲJŲ MENININKŲ ŽVILGSNIU
• Rasa Janonytė.
"LIETUVOS DAILĖS ISTORIJOS" VADOVĖLIS

TEATRAS, KINAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRAS VAIKAMS PRASIDEDA NUO SUAUGUSIŲ
1
• SUSITIKIMAI SU KIRA MURATOVA

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

SKELBIMAI 
• 1
• 2
• 33

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
O JOS VIS DĖLTO DARO SAVO!

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA

IŠ BARBARŲ ISTORIJOS

[skaityti komentarus]

Platonas siūlė išvyti poetus iš valstybės. Turbūt tai buvo pirmas rimtas intelekto išpuolis prieš poetą, prieš jo neaiškią ir moraliniais (ar didaktiniais) principais neapibrėžtą kalbą, prieš jo barbariškumą. Filosofija buvo keliama aukščiau už poeziją, skaidrus, apoloniškas mąstymas niekino juslių ir logiškai neįrodomų tiesų pasaulį, dionisiškąjį aistrų iškreiptą kalbėjimą. Šiandien vėl prabylama apie intelekto ir aistros susidūrimą, tačiau kirčio vieta pasislenka į kitą vietą. Aristoteliškąja logika, abstrakcijomis ir kategorijomis grindžiama filosofija patiria krizę, todėl postmodernioji kultūra vis dažniau gręžiasi į poeziją ir grožinę literatūrą. Kitaip sakant, filosofijos akcijos krinta, o poezijos auga. Postmodernizmo teoretikas Richardas Rorty netgi paskelbia literatūrinės kultūros įsigalėjimą. Postmodernizmo kultūriniu herojumi tampa ne karys, išminčius ar mokslininkas, ieškantis objektyvios tiesos, bet "stiprus" poetas. Kultūrai tampa įdomesnė literatūra, nes jai, kitaip sakant, mums, vis mažiau rūpi pasaulio ar dvasios istorija, bet vis labiau - žmogaus istorija, žmonių istorijos. Literatūra ir pasakoja istorijas, tačiau jos skiriasi nuo mums įprastų. Jos dažniausiai neveda viena kuria kryptimi, bet sąmoningai klaidžioja arba pasirenka aklavietę. Jų strategija - šokiruoti, išsiveržti iš įprastumo ir statyti priešais sieną, kurios netgi nesiūloma sugriauti. Postmodernistinė vaizduotė nepripažįsta tiesės, ji juda apskritimu, spirale, leidžia daigus kaip šakniastiebis ar vijoklis, todėl jos išmintis reiškiasi neapibrėžtumu, netikrumu. Ironiją, paradoksą, nieko neteigiantį paraboliškumą skatina polinkis į šoką ir griovimą. "Griuvėsiai - patogiausia kultūros kalba", - rašo Sigitas Parulskis.

Taigi pasikeitusiame kultūros reljefe poetas iškyla kaip barbaras, kailiu persirišęs strėnas laukinis su kuoka rankoje, nomadas, nežinantis krypties, tačiau ryžtingai žengiantis pirmyn, griaunantis visa pakeliui. Ir vis dėlto šiame šiuolaikinio barbaro vaizdiny ryški tik viena pusė, kita lieka šešėly. Netgi vaikas nelaužo žaislo be reikalo. Besivienijančios Europos kultūroje liko tik antroji, išvestinė paties žodžio "barbaras" reikšmė - "tamsus, žiaurus žmogus, kultūros naikintojas". Stipresniojo teisė duoti vardus, - taip buvo visada; taip ir šiandien laikantis save aukštesniu pavadina barbaru tą, kuris kėsinasi į jo teisę būti aukštesniam. Į paribius nustumta pirmoji žodžio "barbaras" reikšmė, susiformavusi dar Graikijoje ir Romoje, - svetimšalis, tas, kuris ateina iš šalies, nepažįstamas, išpažįstantis kitas vertybes ir kitus tikėjimus. Šiuolaikinis barbaras poezijoje ne tik griauna; tai išties labiau veiksmo žmogus, prabylantis primiršta ar nustumta į vaizduotės paribius kūno kalba, civilizacinei logikai ir kalbos komisijoms priešinantis gamtos chaotišką sintaksę. Labiau pasikliaujantis dionisiškuoju erosu ir energija negu apoloniškuoju intelektu, jis mažiau apaugęs "kultūros" apnašomis. Kadaise vienas rusų karininkas man ironiškai mestelėjo - inteligentai, tie stebėtojai. Barbaras nėra stebėtojas, tūnantis saugioje vietoje; jis dalyvauja eilėraštyje, jis dalyvauja žodyje, todėl nebėra tas genijus, kuris transliuoja transcendentines tiesas, bet pats yra kalbos dalis, toks pat fragmentiškas kaip poezija. Dionisiškos aistros proveržiu jis nusikalsta tradicijai, tradicinėms poetikos ir kalbos normoms, tačiau, kaip rašė vienas didžiausių Europos barbarų F.Nietzsche, "geriausi, aukščiausi dalykai, kuriuos gali įgyti žmonija, pasiekiami per nusikaltimą". Nusikaltimą jis siejo su dionisiškąja prigimtimi: nusikaltimas pirmiausia yra nusižengimas apoloniškajam saikui, ribai, įstatymui. Taigi poetas mosuoja kuoka, tiksliau - plunksna, ar dar tiksliau - šoka chaotišką pirštų šokį ant kompiuterio klaviatūros ne vardan griovimo, bet gindamas tai, kas jam svarbiausia.

Barbarai ateina. Štai jaunos britų poetės Petite Pascal eilėraštis "Mano Tėvo kūnas":

Kai sėdžiu čia laikydama tavo ranką,

žinodama, kad kadaise buvai prievartautojas,

galvoju, jog neužtenka

tik sudžiovinti tavo galvą.

Galėčiau sudžiovinti visą tavo kūną,

man padėtų skulptorės įgūdžiai.

Panaudočiau vulkano kaitrą,

vandenį iš Ugnies upės,

karštą smėlį iš jos dugno

ir dainuočiau šioms medžiagoms.

Jos man pritartų švytėdamos.

Net hevarų galvų medžiotojai

būtų šokiruoti, kaip lengvai

peiliu prariekčiau kiekvieną galūnę,

nulupčiau odą nuo tavo kaklo

ir liemens iki pat pėdų.

Kaip išmesčiau tavo mėsą

ir sušaukčiau visus savo

alkanus gyvūnus.

Anakonda-kanoja nugabentų

tavo organus į šventę,

kol susiūčiau tavo siūles.

Tada išvirčiau tavo odą

ir vėliau ją išlyginčiau upės liepsnomis.

Pripildyčiau tavo kūno maišą karšto smėlio,

visi blogumai išeitų burbulais.

Tęsčiau, kol

susitrauktum tiek, kad taptum mano lėle.

Nusikabinčiau nuo kablio

ir žiūrėčiau į savo nuogą Tėtį -

miniatiūrinis penis,

kuris neįskaudintų ir pelės.

Pasiimčiau tave į tą miško dalį,

kur įleidžiami tik vaikai.

Ten vaikščiodama klausyčiaus,

ką kalbėtų tavo siela.

Kai pasiekčiau proskyną,

padėčiau tave ant žemės. Ir stovėčiau,

kol vaikai burtųsi ratu

šnibždėdami, čiupinėdami tavo smulkučius pirštus.

Poetė nesikreipia į apoloniškąją teisę, kad būtų nubaustas tėvas - prievartautojas. Ji griebiasi barbariškų magijos veiksmų, vaizduotėje padaro archajinį nusikaltimą. Ir taip tampa poete.

Barbarai ateina. Tačiau jie ateina ne iš šalies, ne iš Vakarų ar Rytų, jie ateina iš mūsų pačių kultūros, iš mūsų pačių. Jie auga kartu, jie mokosi tose pačiose mokyklose, jie perima tą patį intelektinį potencialą. Tie patys intelektualai, pjaustantys sudžiūvusias kultūros šakas ir skiepijantys naujus, aistringos gyvybės syvais trykštančius daigus, einantys dionisiškojo nusikaltimo ir kūrybos keliu.

Poetų barbarų atsakas į platoniškąjį iššūkį - jie įsikuria pačioje intelekto šerdyje.

EUGENIJUS ALIŠANKA

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:36:39 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba