Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-05-31 nr. 2901

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vidmantas Elmiškis.
SU "SUTELKTINĖS" ŽENKLU
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• TEATRAI1
• KINO TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

OSKARUI MILAŠIUI - 125 
• ČESLOVAS LAURINAVIČIUS.
LIETUVOS DIPLOMATAS

AKTUALIJOS 
 Viktorija Daujotytė.
APIE HUMANISTIKĄ IR JOS STRATEGIJAS
3
• POETO PAGERBIMAS

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• BARBARAS AR INTELEKTUALAS?
• IŠ BARBARŲ ISTORIJOS
• KENTAURŲ ŽEMĖ

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• Alfonsas Bukontas.
IR KALNE, IR VELNIO DUOBĖJE
1
• Stasys Stacevičius.
BIRŽŲ TVIRTOVĖJ IR KRIAUNŲ RAGANOS ŽEMĖJ
1
• Rimvydas Strielkūnas.
UŽUPYJE
9
• Vitalijus Asovskis.
POEZIJA NEBIJO KONKURENCIJOS
• Vladas Braziūnas.
GERA, KAI GERA. KAIP VIEVY IR ELEKTRĖNUOS
2
• Eglė Juodvalkė.
ZABARIJA
2
• Dainius Gintalas.
ŽEMAITIJOS VIEŠKELIAIS, AUKŠTAITIJOS RŪKAIS
1

POEZIJA 
• POEZIJOS PAVASARIS
• Paulina Žemgulytė.
BAIGIAMASIS VAKARAS
• KONFERANSJĖ.
PO DVARUS, IR NE TIK
• ATSISVEIKINANT SU BIČIULIU
• Juodas Gaidys.
ALGIMANTAS BALTAKIS
5
• Delweddu"r Dyhymyg/Imaging the Imagination/ Vaizdijant vaizduotę.
META
• Blodeuvedė*.
GWENALLT LLWYD IFAN
• Vienspalvis Limbas.
DOUGLAS HOUSTON
2
• MALCOLM PARR
• MENNA ELFYN
• ROBERT MINHINNICK
• ELINOR WYN REYNOLDS1
• PENNY ANNE WINDSOR
• HILARY LLEWELLYN-WILLIAMS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
NEUŽMIRŠKITE, BROLIAI

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
TAPYBA, SPALVOS IR MUZIKA
2
• Ignas Kazakevičius.
JAUNŲJŲ MENININKŲ ŽVILGSNIU
• Rasa Janonytė.
"LIETUVOS DAILĖS ISTORIJOS" VADOVĖLIS

TEATRAS, KINAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRAS VAIKAMS PRASIDEDA NUO SUAUGUSIŲ
1
• SUSITIKIMAI SU KIRA MURATOVA

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

SKELBIMAI 
• 1
• 2
• 33

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
O JOS VIS DĖLTO DARO SAVO!

AKTUALIJOS

APIE HUMANISTIKĄ IR JOS STRATEGIJAS

Viktorija Daujotytė

[skaityti komentarus]

Prezidento susirūpinimas humanitarinių ir socialinių mokslų padėtimi (gegužės 6 dieną Prezidentūroje įvyko šiai problemai skirtas pokalbis) yra ženklingas. Iš tiesų padėtis nėra gera, gal net negali itin gera būti. Humanistikos dalis nėra didelė ir dar vis mažėja. Bet būtinos nuolatinės pastangos padėtį gerinti. Žinoma, labai daug priklauso nuo pačių humanitarų. Jie privalo turėti visuomenėje autoritetą, būti reikalingi. Jie neturi bodėtis biurokratinėmis struktūromis, turi patys tvarkyti savo reikalus, kad jiems patiems nebūtų padaryta už juos. Daug situacijų, kuriose humanitarai jaučiasi apeiti, nuskriausti, nesuprasti, atsiranda be blogos valios, tiesiog todėl, kad sprendžia fizinių mokslų, techninių sričių atstovai. Humanitarų bodėjimasis biurokratinėmis struktūromis atsisuka prieš juos pačius. Būtina ir valstybinė strategija - visais lygmenimis, pradedant mokslo ir studijų įstatymais, reglamentuojančiais įstatymais bei nutarimais ir baigiant mokymosi bei studijų programomis. Turi būti atsižvelgta į savotiškai dvinarę struktūrą: gamtamokslinę ir humanitarinę, į jų bendrumus ir į skirtumus, jau ne kartą aiškintus. Universitetų, akademijų pirmųjų kursų studijų programų dalies humanizavimas, be abejonės, būtų svarbus. Bet humanitarai turėtų pasiūlyti ir patrauklesnių, šiuolaikiškesnių kursų, nekartojančių mokyklinių programų. Viena iš galimybių galėtų būti Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros jau išbandytas studentų kūrybos konkursas, kurį reiktų papildyti bendresne kūrybos problematika, natūraliai pereinančia ir į dabartinę literatūrą, apskritai į meną. Studijų metais turėtų susidaryti natūralūs humanitarų ir nehumanitarų ryšiai, supratimas, kad kultūra yra visų rūpestis. Humanistikai trūksta kitų sričių inteligentų palaikymo. Bet vėlgi, kai vykdomos valstybinės programos, reikia atsižvelgti į visuomenę, ką ji laiko autoritetais, ką pripažįsta. Patys humanitarai, ypač jaunesni, linkę matyti ir proteguoti avangardinius kultūros reiškinius, tuo tarpu visuomenė ir didesnė dalis inteligentų laikosi konservatyviau, vertina labiau žinomus vardus. Neišvengiamai atsiranda plyšys, kuris trukdo humanistikos autoritetui formuotis. Viena yra iš paties meno kylančios įtampos, priešinimasis tam, kas jau nurimę, nusistovėję, - tai būtina. Kita - valstybinės strategijos; vadovaujantis jomis, negalima apeiti tų vardų, kurie visuomenės tebelaikomi autoritetais.

Pastarojo meto lietuvių humanitarų darbai yra siauroki, pernelyg specializuoti, nesulaukia didesnio rezonanso. O humanistika turi ir tarnauti visuomenei, ir reikšti jos lūkesčius, ir juos formuoti. Humanistika nėra tik mokslas siaurąja prasme, bet gali toks būti, jei sąmoningai to siekia. Bet negalima užmiršti ir kitų jos funkcijų. Taip pat ir dalyvavimo viešajame gyvenime, jo struktūrose.

Strategiškai svarbus uždavinys - pasiekti, kad apie humanistikos darbų kokybę spręstų patys humanitarai. Jeigu tokia galimybė bus įteisinta, privalėsim reikalauti iš humanitarų profesinės ir moralinės atsakomybės; jos mums, deja, stinga. Viltingai žiūriu į jaunąją humanitarų kartą, vadovaujančią institutams, katedroms, į humanitarus - vadybininkus. Visais būdais skatintinas rimtas ir kūrybingų žmonių požiūris į humanistikos vadybą, į gebėjimą patiems tvarkyti savo reikalus. Strategiškai mąstant apie lituanistiką, palaikytina Lietuvių kalbos institute iškilusi idėja kurti (ar burti) Lituanistikos centrą, kuris galėtų ir tarnauti visuomenei, ypač mokytojams lituanistams, ir kaupti svarbių, gyvybingų idėjų banką. Lituanistikos baras galėtų būti platesnis, - ne tik atskiri tyrinėjimai (jų būtinybe negalima abejoti), bet ir mentaliteto problematika. Humanistiką galima matyti ir kaip kalbos - kalbėjimų, pasakymų ir pasisakymų, išsireiškimo būdų ir formų - istoriją. Tarpdisciplininiai takai jau praminti, bet čia atsirado ir neplonas diletantizmo sluoksnis. Laikas ir naujoms idėjoms; dalis jų turi būti senos. Viena iš senų, bet prasmės neprarandančių idėjų yra lietuvių kalbos autoriteto stiprinimas. Esame naujos grėsmės zonoje. Valdininkai jau gali pasakyti, kad universitete vykstančioje tarptautinėje konferencijoje visi turėtų kalbėti tik angliškai... Privalome ir tai reflektuoti, susiformuoti laikyseną. Negalime negirdomis praeiti pro Europos Parlamento prezidento Patriko Kokso pokalbyje su Vaidotu Žuku pasakytą mintį, kad pirmąją savo kalbą Europos Parlamente jis pasakė protėvių galų kalba. Kad jam tai buvo svarbu. Ką reikia ir mums svarbaus išgirsti šioje mintyje? Ir tai priklauso prie humanistikos strategijų.

Humanistikai reikia valstybinio palaikymo. Humanistikai reikia supratimo, ateinančio ir iš nehumanitarų, jų solidarumo. Bet humanistikai reikia ir didesnės atsakomybės už pačią save.

 

Skaitytojų vertinimai


57. Viktoras K. :-) 2002-06-01 06:36
Labai geras straipsnis!!! Tik noriu trumpai pasisakyti dėl antrosios dalies. Lituanistikos centas būtų gera idėja, tik gal reikėtų permąstyti "centro" sąvoką. Centrų įsikūrę yra daugybė, bet jie sunkia pasiekiami ir merdi bei paprasčiausiai miršta iki galo nesubrendę. O ką jei Internetas būtų tas centras. Aš dabar rašau šį laiškelį iš Labanoro girios - kaip čia gražu!!! Pabėgau iš miesto, nes tikrai baigiau jame uždusti... tame tarpe ir idėjų prasme. Jei LM-internete galėtų atidaryti skyrelį "Humanistinių (lituanistinių, ...)idėjų bankas" ir kitokius skyrelius pagal poreikius, toks centras būtų prieinamas visuomenei iš visuriausiai, įskaitant Australiją ar Pietų Afrikos R.. Internetas plinta kosminiu greičiu, mokyklos (ir bendrai biudžetinės įstaigos) darosi irgi įtinklintos, privačios įstaigos jau seniai dirba internete... Kokia būtų lietuviškosis visuomenės galinga integracija, konsolidacija etc. Ačiū.

68. Viktoras K.2002-06-06 20:49
Gal iš tiesų tokie straipsniai yra tik šauksmas tyruose? Ar tos idėjos turi kam nors svarbos, ypač tiems, kurie renčia kultūros politiką? Viliuosi, kad tyla tik dėl to, jog internetas dar yra mažai kam pasiekiamas...

51285. Ernestas :-) 2009-02-05 23:36
Del tavo antrojo komentaro noriu kai ka pasakyt, gail tai ir kaip sakai menkas sauksas tyruose, taciau si straipsni dalina mokykloje, todel beieskodamas savokos Humanistika netycia uzklydau cia ir perskaiciau si komentara. Man tekstas tikrai sukelia tam tikru asocijaciju,tarkim kad Humanitarai yra nustumiami i sali(neisizeisk) o iskeliami tik tu paciu gamtos mokslai, tiksliuju mokslai.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:36:34 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba