Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-05-31 nr. 2901

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vidmantas Elmiškis.
SU "SUTELKTINĖS" ŽENKLU
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• TEATRAI1
• KINO TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

OSKARUI MILAŠIUI - 125 
• ČESLOVAS LAURINAVIČIUS.
LIETUVOS DIPLOMATAS

AKTUALIJOS 
• Viktorija Daujotytė.
APIE HUMANISTIKĄ IR JOS STRATEGIJAS
3
• POETO PAGERBIMAS

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• BARBARAS AR INTELEKTUALAS?
• IŠ BARBARŲ ISTORIJOS
• KENTAURŲ ŽEMĖ

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• Alfonsas Bukontas.
IR KALNE, IR VELNIO DUOBĖJE
1
• Stasys Stacevičius.
BIRŽŲ TVIRTOVĖJ IR KRIAUNŲ RAGANOS ŽEMĖJ
1
• Rimvydas Strielkūnas.
UŽUPYJE
9
• Vitalijus Asovskis.
POEZIJA NEBIJO KONKURENCIJOS
• Vladas Braziūnas.
GERA, KAI GERA. KAIP VIEVY IR ELEKTRĖNUOS
2
• Eglė Juodvalkė.
ZABARIJA
2
• Dainius Gintalas.
ŽEMAITIJOS VIEŠKELIAIS, AUKŠTAITIJOS RŪKAIS
1

POEZIJA 
• POEZIJOS PAVASARIS
• Paulina Žemgulytė.
BAIGIAMASIS VAKARAS
• KONFERANSJĖ.
PO DVARUS, IR NE TIK
• ATSISVEIKINANT SU BIČIULIU
• Juodas Gaidys.
ALGIMANTAS BALTAKIS
5
• Delweddu"r Dyhymyg/Imaging the Imagination/ Vaizdijant vaizduotę.
META
• Blodeuvedė*.
GWENALLT LLWYD IFAN
• Vienspalvis Limbas.
DOUGLAS HOUSTON
2
• MALCOLM PARR
• MENNA ELFYN
• ROBERT MINHINNICK
• ELINOR WYN REYNOLDS1
• PENNY ANNE WINDSOR
• HILARY LLEWELLYN-WILLIAMS

MUZIKA 
 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
NEUŽMIRŠKITE, BROLIAI

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
TAPYBA, SPALVOS IR MUZIKA
2
• Ignas Kazakevičius.
JAUNŲJŲ MENININKŲ ŽVILGSNIU
• Rasa Janonytė.
"LIETUVOS DAILĖS ISTORIJOS" VADOVĖLIS

TEATRAS, KINAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRAS VAIKAMS PRASIDEDA NUO SUAUGUSIŲ
1
• SUSITIKIMAI SU KIRA MURATOVA

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

SKELBIMAI 
• 1
• 2
• 33

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
O JOS VIS DĖLTO DARO SAVO!

MUZIKA

NEUŽMIRŠKITE, BROLIAI

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Aleksandra Žvirblytė, Indrė Miknienė ir Inesa Linaburgytė
Audroniaus Gabrieliaus Žygavičiaus nuotrauka

"Neužmirškite, broliai, jog po Dievo ir mūsų tėvų daugiausia turime mylėti savo tėvynę Lietuvą", - tokiais Jono Basanavičiaus žodžiais baigėsi "Sugrįžimų" festivalis. Šįmet į šių žodžių prasmę ypač atkreipė dėmesį po koncertų bendravę žmonės - ir kairieji, ir dešinieji, ir pareigūnai, ir iš džiaugsmo ašarojančios mamos. Įvairiose Lietuvos salėse Vilniuje, Šiauliuose, Šalčininkuose, Kaune, Klaipėdoje įvyko 21 koncertas. Juose dalyvavo iš Vokietijos, Švedijos, Anglijos, JAV, Prancūzijos, Tailando namo sulėkę 17 jaunų atlikėjų, 5 užsieniečiai. Festivalis nejučiomis tapo muzikuojančių šeimų švente. Iš trylikos koncertinių grupių - septynios šeimos. Užkulisiuose atlikėjai sūpavo kelias metukų neturinčias atžalas.

Vienas šių metų festivalio bruožas - itin gausiai lankomi koncertai. Taikomosios dailės galerijoje nebuvo kuo kvėpuoti, klausytojai sėdėjo ant laiptų.

Į koncertus rinkosi vadinamas "vidutinysis" visuomenės sluoksnis. Tai dėstytojai, aukštųjų mokyklų studentai, mokytojai, tie, kuriems meninė kultūra nesvetima, bet kurių dauguma nepajėgs nusipirkti brangių bilietų į Vilniaus festivalio koncertus. Atėjo ir žmonių, kurie nėra abejingi Lietuvos ateičiai ir tam "protų nutekėjimo" procesui, apie kurį tiek daug kalbama. Tačiau tokių žmonių kaip tik buvo mažiausia. Vos vienu kitu atlikėju pasidomėjo Kultūros ministerija, studijuojantys svetur nerūpėjo net Švietimo ir mokslo ministerijai, Respublikos Seimo nariams taip pat neįdomu, kaip Lietuva reprezentuojama užsienio šalyse.

Tačiau automobiliais į Vilnių lėkė Vilniaus apskrities žmonės, džiaugėsi ne tik atrakcija, bet ir altistės Indrės Miknienės, pianistės Aleksandros Žvirblytės ir dainininkės Inesos Linaburgytės muzikavimu. Profesoriaus P.Radzevičiaus auklėtinė I.Miknienė - Kylio (Vokietija) filharmonijos simfoninio orkestro altų grupės koncertmeisterė, dar studijuojanti Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje, - parengė netradicinę koncerto Taikomosios dailės galerijoje programą. Skambėjo H.Vieuxtempso Sonata altui ir fortepijonui, sudėtingi Ch.M.Loefflerio, R.Strausso, J.Brahmso ansambliai altui, mecosopranui ir fortepijonui.

Pianistę A.Žvirblytę vis dažniau matome muzikuojančią ne tik kaip solistę, bet ir su įvairiais partneriais. Šį kartą ji buvo spiritus movens, klausytojams atveriant prancūzų muzikos erdvę, sudėtingą J.Brahmso dvasinę būseną. Akompanuodama dainininkei, iškalbinga kūrinių traktuote ji sukūrė pilnatvės įspūdį. (Tuo tarpu dainininkų vakaruose dažniausiai girdime primityviai suprantamą akompanavimą.) Solo A.Žvirblytė paskambino F.Chopino valsų, Polonezą As-dur.

Pelnytai klausytojai ilgais plojimais palydėjo I.Linaburgytę, kuri, šeimoje sulaukusi gandro, jau pradeda koncertuoti. Puikiai skambėjo jos balsas, prasminga vokalinė linija perteikė turtingą kūrinių emocinį pasaulį.

Kadaise mums labai tolimi atrodė Amerikos universitetai, nepasiekiama Džuljardo mokykla. Pasaulis pasikeitė. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė ir Vidas Pinkevičius, dalyvavę vargonų, bažnytinės muzikos kursuose Švedijoje, Austrijoje, pirmieji vargonų improvizacijos meną studijuoja Amerikoje, Rytų Mičigano universitete. Juos girdėjome Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Iš Malmės (Švedija) muzikos akademijos atvykusi daugybės tarptautinių konkursų laureatė smuikininkė Rūta Lipinaitytė grojo su ilgamete savo partnere, taip pat tarptautinių konkursų laureate, kompozitoriaus Eduardo Balsio vaikaite Indre Baikštyte. Ji šiuo metu tobulinasi Berlyne, Menų universitete. Koncerte Ūkio ministerijos salėje skambėjo J.S.Bacho, E.Ysaye, S.Prokofjevo kūriniai, spalvingi J.Heifetzo - G.Gershwino operos "Porgis ir Besė" fragmentai.

Žaismingas koncertas įvyko Vilniaus paveikslų galerijoje. Dainavo Rostoko aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje studijuojanti šiaulietė Kristina Zmailaitė. Aukšto soprano repertuarą papildė tenoro Edmundo Seiliaus atliekamos arijos ir bendri duetai. Koncerte dalyvavo pianistė Lina Šatkutė.

Šalčininkų muzikos mokykloje į koncertą susirinkę mokytojai, mokinių tėvai buvo ypač susijaudinę. Gražioje, bet nuošalės muzikos mokykloje daugelis pirmą kartą ašarodami klausėsi "jaunų meistrų". Grojo daugelio tarptautinių konkursų laureatai - pianistas Aidas ir smuikininkas Dainius Puodžiukai. Vilniuje jie koncertavo Taikomosios dailės galerijoje.

Dainius studijuoja Amerikoje, Bostone, pas Lietuvoje užaugusią smuikininkę, dabar profesorę Danutę Pomerancaitę-Mazurkevich. Aidas, jau nemažai koncertavęs Lietuvoje, studijavęs Džiuljarde, meistriškumą tobulinęs pas tokius pianistus, pedagogus kaip L.Natocheny, I.Laszko, L.Bermanas, J.Lowenthalis, P.Eicheris, dabar baigia bakalauro studijas Lietuvos muzikos akademijoje, doc. A.Žvirblytės klasėje. Labai solidi koncerto programa pademonstravo abiejų meistriškumą. Įdomiai buvo traktuojama įvairios stilistikos muzika. Greta baroko spalvingai, turtingu garsu atlikti C.Debussy, M.Ravelio kūriniai, daug poteksčių atsivėrė, skambant F.Chopino Sonatai fortepijonui b-moll, J.Brahmso Trečiajai sonatai smuikui ir fortepijonui d-moll.

Didžiausias netikėtumas man buvo fortepijoninio dueto koncertas. Muzikos akademijos salėje skambino Artas Balakauskas ir jo žmona - tailandietė Indhuon Srikaranonda-Balakauskienė.

Studijas pradėjęs M.K.Čiurlionio menų mokykloje pedagogų E.Gedgaudo ir L.Drąsutienės klasėse, Artas dalyvavo jauniausiems pianistams skirtuose tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose. Studijavo Maskvos P.Čaikovskio konservatorijoje, Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje. Yra koncertavęs Lietuvoje, Ukrainoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Tailande. Bankoko filharmonijoje su simfoniniu orkestru atliktas F.Poulenco Koncertas dviem fortepijonams ir tapo įdomaus fortepijoninio ansamblio gyvavimo pradžia. Nuo to laiko ruošiamos vis naujos programos. Indhuon užaugo muzikuojančioje šeimoje. Labai anksti pradėjusi skambinti, penkiolikmetė išvyko studijuoti į Ameriką. Pradėjo Interlocheno menų akademijoje, o tęsė studijas Oberlino, Jeilio, Ženevos aukštosiose mokyklose. Koncertuoja, įrašinėja plokšteles.

Dabar abu pianistai augina mažą Astą, Bankoke užsirekomendavo kaip puikūs pedagogai.

Koncerte Muzikos akademijoje skambėjo impresionistų C.Debussy, M.Ravelio ir F.Poulenco kūriniai. Atlikėjai sukūrė ypatingą prancūzišką atmosferą, kurioje "skleidžiasi rūkai, ir į dangų kyla žėrinčios šventės fanfaros". Čia derėtų kalbėti ne apie pirštų technikos įmantrumus, o apie tą mokėjimą pirštų lytėjimu kedenti debesis, spalvų chaose įžvelgti reikšmingas linijas ir taškus, apie M.Ravelio "Valso" gimimo procesą ir svaiginančią jo susiliejimo su įaudrintomis klausytojų emocijomis apoteozę.

iliustracija
Davidas Gowlandas ir Edgaras Montvidas-Prudkauskas
Audroniaus Gabrieliaus Žygavičiaus nuotrauka

Koncerte buvo pristatytas ir naujas keturių dalių Osvaldo Balakausko kūrinys "Metų laikai" dviem fortepijonams. Gimstantis "Vasaros" dialogas, iškalbus puantilizmas, nesuprimityvinta, greičiau žaisminga "Rudens" tokata, balta "Žiemos" elegija, spalvingas "Pavasario" rondo skambėjo su savotiška prancūziška nostalgija ir kūrybiniu polėkiu. Atlikėjai sugebėjo į struktūrišką natų būtį įpūsti daug gyvasties.

Festivalį baigė iš Londono atvažiavęs tenoras Edgaras Montvidas (Prudkauskas). Reiktų priminti, kad tai Kauno J.Gruodžio konservatoriją baigęs pianistas, Lietuvos muzikos akademijoje dainavimo mokęsis prof. V.Noreikos klasėje. Rezultatyviai pasirodė ne viename tarptautiniame, respublikiniame konkurse, festivaliuose, operų spektakliuose Lietuvoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje. Yra parengęs Alfredo, Kasijo, Fentono, Nemorino, Almavivos, Lenskio ir kitas partijas. 2002 m. debiutavo Londono karališkajame teatre "Covent Garden", atlikdamas Ruizo partiją G.Verdi operoje "Trubadūras". 2001 m. debiutavo ir Londono koncertų salėse. Atlieka taip pat didelės formos kūrinius.

Nacionalinėje filharmonijoje Edgaras Montvidas (Prudkauskas) koncertavo su pianistu Davidu Gowlandu.

Koncerto programoje - 1947 m. mirusio anglų kompozitoriaus R.Hahno, F.Liszto, R.Strausso, C.Debussy, S.Rachmaninovo miniatiūros ir arijos iš G.F.Händelio, G.Bizet, G.Puccini"o, G.Verdi, G.Messenet, K.V.Banaičio operų.

Sausakimša salė ovacijomis sutiko labai muzikalų dainininką. Jau Vilniuje, V.Noreikos klasėje, įvaldyta dainavimo technika beveik nepakitusi, tačiau artistas tapo laisvesnis, jo balse, atsirado daug naujų spalvų. Geriausiai skambėjo G.F.Händelio, R.Hahno, C.Debussy kūriniai, artimi E.Montvido dainavimo manierai. Spalvinga artikuliacija, dinaminiai niuansai, kiekvieno muzikinio paveikslo koloristika labai tiko impresionistinei muzikai. Iš S.Rachmaninovo dainų ciklo tikriausiai geriau būtų skambėjusi "O, nedainuok, gražuole, man" negu dramatinio balso reikalaujantys "Pavasario vandenys". Matyt, orientuojantis į lyrinio balso ir dainavimo technikos galimybes, pasirinkta R.Strausso dainų intymi interpretacija: buvo kuriami lyriniai peizažai ir įvaizdžiai. Klausydamiesi Kastyčio arijos iš K.V.Banaičio operos "Jūratė ir Kastytis", girdėjome ir pedagogo V.Noreikos intonavimo atbalsių.

Linkėjimai darbščiam, labai muzikaliam, jautriam, intelektualiam ir šiaip žaviam jaunam menininkui - permąstyti dainavimo technikos principus, kurie padėtų balsu atverti turtingą emocijų pasaulį.

Sužavėjo koncertmeisterio meistriškumas. D.Gowlandas - puikus dainininko partneris. Išryškindamas faktūrą, kiekvienam kūriniui jis suteikė ryškų stilistinį atspalvį: R.Hahnui - barokinę kalbėseną, F.Lisztui - romantinį polėkį ir tvirtai suręstą dramaturgiją, C.Debussy - kolorito žaismą, S.Rachmaninovui - romantinę bravūrą ir rusišką lyrizmą. Arijų akompanimente ryškiai girdimas orkestras. Tačiau jo esmė - ne forsuojamas garsas, bet instrumentų replikos ar tiesiog, kaip Hercogo dainelėje, akordinis pritarimas. Niekas neveliama, labai tikslinga pedalizacija. Pusiau atidarytas fortepijono dangtis patvirtina, kad pianistas rūpinasi garso spalva ir moka puikiai valdyti dinamiką. Įdomiai traktuotas R.Strausso "Rytas". Ilgose frazėse užlaikoma tik viršutinė akordo gaida privertė naujai įvertinti šios miniatiūros dramaturgiją.

Pianistas seka laisvai traktuojamas solisto frazes ir padeda joms suskambėti. Stilingai buvo grojama J.Strausso muzika. Publikai prašant, padainuoti Barinkajaus kupletai iš operetės "Čigonų baronas". Atliekant priedainį, pianistas grojo būtent Vienos valso akordiką su vėluojančia trečia ketvirtine.

Koncerto metu dar kartą įsitikinome, kokią publiką formuoja "popsinis" menas. Išgirdę populiarų ritmą, melodiją, labiausiai išsipustę klausytojai sutartinai plojo, tuo labai trukdydami atlikėjams muzikuoti.

Šių metų festivalio naujovė - spaudos svetainė. Svetingi "Naručio" viešbučio šeimininkai p.Novickai kiekvieną savaitę priimdavo visus norinčius pabendrauti su jaunais atlikėjais, paklausyti jų pasakojimų apie kitų šalių muzikinį gyvenimą ir savo kūrybinį kelią. Gražūs, nuoširdaus bendravimo paženklinti vakarai vyko ir Stasio Vainiūno namuose.

Didžiausia festivalio organizatorių problema - koncertų salių nuoma ir viso projekto finansavimas. Atlikėjai atskrenda iš įvairių valstybių. Bilietas kiekvienam jų kainuoja daugiau nei į Nidą nuvažiuoti. Ar gali tokiam būriui atlikėjų užtekti 15 tūkstančių litų? Kultūros ministerijos ekspertai, matyt, "nepastebėjo" vienintelio tokios reikšmės renginio ir atsainiai mestelėjo iš tų, kuriems jau buvo į valias... Nacionalinė filharmonija, valstybinė įstaiga, taip pat mėgsta pasipelnyti iš kitų darbo. Kodėl gi iš elgetų lazdos neatėmus? Dabar tokia moralė: pats nedarai - ir kitiems reikia neduoti. 3000 litų už vakarą "nulupti" iš visuomeninės organizacijos už tai, kad jau ne vienerius metus ji atlieka Filharmonijos funkcijas, - ar ne per daug?

Pasiteiravau, kiek dvylikai Muzikų rėmimo fondo programų, respublikoje užpildančių merdėjančią meninės kultūros terpę, buvo skirta pinigų. Darbui neįgaliųjų, moksleivių, studentų, Rytų Lietuvos gyventojų auditorijose, meistriškumo mokyklai ir festivaliui Druskininkuose, "Sugrįžimams" - 75 tūkstančiai litų. Tuo tarpu vyrukams, iš pakampių susibėgusiems kelis kartus džiazo pagroti Frankfurte, - 60 tūkstančių. Ar kas nors gali įžvelgti logiką? O jeigu dar nuodugniau pasigilintume...

Jau dabar derinami kitų metų "Sugrįžimų" koncertai. Norinčių juose dalyvauti daug. Muzikų rėmimo fondo darbuotojai stengiasi, kad pasirodytų kaskart naujų veidų. Nekalbėkime apie intelektualų "nutekėjimą". Ar ne patys juos dažnai atstumiame: pamiršdami, tyčia neminėdami, nesistengdami nors iš dalies finansuoti jų studijų, versdami talentinguosius žemintis prieš turtų ištroškusius ir abejingus dvasingumui valdininkus. Taip, šie jaunieji kitokie, jie idealistai, jie žino, kad petingų vyrukų gerovė - neaiškiomis lėšomis pasistatyti namai ir įsigyti automobiliai, bet tiki, kad grožis, gėris, dora, menas padės gelbėti pasaulį. Įdubusiais žandais, įsmaugtais liemenimis, dažniausiai tuščiomis kišenėmis, jie jaučiasi laimingi vaikščiodami žymiausių pasaulio meno centrų grindiniu ir šviečia mūsų saule, mūsų jūra. Belieka jų ilgėtis ir laukti. Visiems ir visada, kad niekas dideliame pasaulyje nesijaustų atstumtas ar emigrantas.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:36:23 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba