Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-06-28 nr. 2905

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jurgita Ludavičienė.
PUSMEČIO VAISIAI
3
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS1
• VAKARAI
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Kęstutis Keblys.
"SANTARA" - VILNIUS
• Vidmantas Valiušaitis.
BERNARDAS BRAZDŽIONIS PAGERBTAS KAUNE
• Birutė Marcinkevičiūtė.
TAILANDAS: LAIMINGŲ NAUJŲJŲ MIRKSNIAI

LITERATŪRA 
 Aleksandras Šidlauskas.
GYVENIMAS BE "ULISO"
• APIE PROVINCIJOS MIESTELĮ - NEPROVINCIALIAI?

KNYGOS 
• Jonas Linkevičius.
NE TIK ŠIMTAS EILĖRAŠČIŲ - VISIEMS
15
• NAUJOS KNYGOS

PROZA 
• Georgijus Gospodinovas.
PAVĖLAVUSI DOVANA
1
• Georgijus Gospodinovas.
AKLOJI VAIŠA
2

POEZIJA 
• STASYS STACEVIČIUS7

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
VILNIAUS FESTIVALIO PUSLAPIAI
4
• Giedrė Jankūnaitė.
LIETUVOS PIANISTĖS LENKIJOJE
1
• NAUJAS KOMPONUOJANČIO TENORO DARBAS1

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
DIRVONAI IR GALVOS
5

TEATRAS 
• Rasa Paukštytė.
FINALINIAI DRAMOS AKCIJOS APNUOGINIMAI IR APSINUOGINIMAI

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
"KINOTAURAS":

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

KRONIKA 
• LRS
• Juozas Skomskis.
ŠIUOLAIKINĖ BAŽNYČIA:
7
• Darius Šimonis.
BE NUOBODŽIOS KASDIENYBĖS
• UŽDRAUSTOS TIESOS

SKELBIMAI 
• RAŠYTOJŲ VASARA NIDOJE, PALANGOJE, ANYKŠČIUOSE4

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
MĮSLĖ
2

LITERATŪRA

GYVENIMAS BE "ULISO"

Aleksandras Šidlauskas

[skaityti komentarus]

Vertimų gausa ir vertimų meninis lygis liudija tautos mentalinį lygmenį, išsilavinimą, skaitytojų išprusimą, humanitarikos aukštumas. Janis Rainis, latvių poetas, dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą beveik tobulai išvertė Goethe`s "Faustą". Estai net sovietmečiu turėjo išsivertę beveik visą V.Faulknerio, Joyce`o, Kafkos, Celano, Rilke`s, Elioto kūrybą. Latviai į savo gimtąją kalbą du tris kartus daugiau vertė lietuvių poezijos, prozos ir dramaturgijos, negu tai darė mūsų vertėjai. Mirus J.Kabelkai ir A.Žirguliui sumažėjo ir sumenko latvių rašytojų vertimų. 1965-1985 metais į vokiečių kalbą buvo intensyviai verčiamas J.Avyžius, M.Sluckis, R.Kašauskas, V.Bubnys, A.Bieliauskas ir kiti prozininkai. Tuotarp šiandien vokiečių kalbon išversta tiktai R.Gavelio, A.Šliogerio ir T.Četrausko kūryba, ir tai ne pačios geriausios prabos. Rusijoje net buvo paskelbtas vertėjų konkursas Salomėjos Nėries poezijai išversti į rusų kalbą. Prieš porą dešimtmečių ir daugiau "Vaga" leido populiarias knygų serijas "Žiburiai", "Horizontai", "Siluetai", "Drąsiųjų keliai", "Noriu žinoti" ir kitas. Visa pasikeitė. Radosi, tiesa, naujų knygų serijų, pagausėjo filosofinės, pedagoginės, psichologinės, menotyrinės literatūros. Knygynuose pilna dailės ir fotografijos albumų. Vos ne žygdarbiu vadintini Rimanto Dichavičiaus dailės kalendoriai ir jo parengti Antano Kmieliausko bei Šarūno Saukos kūrybos albumai. Solidžias knygas, Lietuvą svetur reprezentuojančias, leidžia pagarsėjusi Paknio leidykla. Tiktai "Pasaulinės literatūros bibliotekos" serijos nei galo, nei krašto vis dar nematyti; o "Minties" leidžiami Emilio Zola "Rugonai Makarai" taip pat, matyt, įstrigę leidėjų biurokratiniuose stalčiuose (beliko išleisti tris paskutines šios romanų serijos knygas). Visų leidyklų poezijos tiražai susitraukė lyg balzakiškoji šagrenės oda. Tarsi nebūtų Lietuvos mokyklose daugiau kaip septyni tūkstančiai lituanistų. Tiesą tariant, daugeliui jų ir "Metai", ir "Literatūra ir menas" nė motais. Kai kurių abiturientų apsiskaitymas kartais yra didesnis negu tos pačios vidurinės mokyklos ar gimnazijos lituanisto išprusa. Apie tai sprendžiu iš to, kad dešimtį metų dalyvauju jaunųjų filologų konkursuose, vykstančiuose kasmet per pavasario atostogas, ir vertinu jų rašinius apie prozą. Kartais toks apima džiaugsmas, kad yra nepaprastai talentingų ir itin apsiskaičiusių moksleivių.

Vertimų lygis, literatūrologų žodžiais kalbant, gerokai smuktelėjęs, nes visai sumenko redaktoriaus ar konsultanto vaidmuo. Apie korektūrą net nepatogu kalbėti; klaidos pilasi kaip iš gausybės rago. Apie vertėjų sekcijos veiklą Rašytojų sąjungos struktūriniuose padaliniuose neteko girdėti. Plūsta romanų srautai, tikri skaitalai ir rašliava, plūsta romaniūkščiai (E.Malūkas, A.Marinina, Kartland), trileriai, meilėraščiai, detektyvai. Sukasi vertalų karuselė. Rašliavynas vis gausėja, o apie vertimus veik niekas nerašo, niekas jų nevertina profesionaliu žvilgsniu. Švystelėjo pirmosios kregždutės. Geriausio metų vertėjo vardą jau pelnė Almis Grybauskas ir Laimantas Jonušys. Manau, ateis eilė ir vertėjai Dianai Bučiūtei, kurios išverstas graiko Nikoso Kazantzakio romanas "Kapitonas Michalis" ("Pasaulinės literatūros bibliotekos serija") negali nesukelti susižavėjimo. Ir Sigitas Geda vertas poezijos vertimų "riterio" žymens. Ir Kanadoje gyvenantis, matyt, vis dar tebeverčiantis rašytojas Valdas Petrauskas vertas pačių geriausių epitetų. Taigi turėjome ir vis dar tebeturime kuo pasididžiuoti. Nors išėjo iš gyvenimo vertimo patriarchai A.Žirgulys, D.Urbas, Vyt.Petrauskas, P.Povilaitis, E.Viskanta, bet atėjo kita karta. Tiesa, pamiršau Ingą Tuliševskaitę, kurios vertimai iš italų kalbos yra išties visaverčiai, įprasminti, suskambantys gražia lietuvių kalba, filosofine nuotaika. Prisipažinsiu, nelyginu prozos vertimų su originalais (ne tas šio rašinio tikslas), bet, skaitydamas minėtų prozos vertėjų išverstas knygas, pajutau didelį malonumą: sakinys sklandus, frazė lietuviškai nudailinta, o žodis nepaprastai įtaigus, juo galima patikėti. Skaitydamas pajauti, kad dirbta labai rūpestingai, o meistriškumas netrunka išryškėti.

Sudėtingesnis dalykas - poezijos vertimai. Dėl visiems suprantamų priežasčių. Nesmerkiu Vytauto P.Bložės vertimų laisvūniškumo, kaip ir proziškai įtaigios kadaise išverstos Oskaro Milašiaus poezijos knygos (Valdo Petrausko vertimas). Taip elgtis gali itin patyrę vertėjai, suvokiantys teksto gelmę, galintys atitinkamai kalbėti, mąstyti, protauti ir nesugriauti didingo poezijos statinio. Juolab kad O.Milašiaus posmas verlibriškas, laisvas nesuvaržytas pastovesnio ritmo ir rimo. Bet įtaigiai išversti Borisą Pasternaką ar Josifą Brodskį ne kiekvienam spėkų pakanka. Dėkoti reikia poetui Vytautui Rudokui, bet jo vertimuose pasternakiškumo lieka labai nedaug. Vis dėlto verta pasigalynėti. Ir verta laukti kito vertėjo, kuris sugrįžtų prie tų pačių tekstų. Panašiai nutiko ir Gintarui Patackui, pabandžiusiam įsiskverbti į svaiginamai įtaigų ir filosofiškai apibendrintą J.Brodskio poezijos pasaulį. Jo vertimai sekloki; nors įdėta nemažai darbo, bet lietuviškai nedaug kas suskamba meniškai, meistriškai. Šiuo atveju prisimintinas Kornelijus Platelis ir jo išverstas Eliotas. Tai retas atvejis: K.Platelis ne tik moka anglų kalbą, bet ir sugeba įsijausti į verčiamo poeto vidines pajautas, suvokti poetinės frazės daugiaplaniškumą, žmogaus jausenos, mąstysenos ir kūrėjo mintysenos apraiškas (išraiškas). Poetui K.Plateliui tai pavyko padaryti, rodosi, su kaupu. Ir užmojo būta, ir įkvėpimo verčiant nepristigta, ir lietuviškas atitikmuo surastas, ir sakinys eilutėje nesupilkėjęs. Daug pastangų yra įdėjęs Vladas Braziūnas, versdamas latvių poeziją. Jis gudragalviškai įstengia sulietuvinti latvišką tekstą ir jį netgi priartinti prie pasvalietiškos tarsenos. Tai pagirtina, nors itin atsakinga, bet perspektyvu.

Gražių eilių paklota Wisławos Szymborskos poezijos vertimuose. Džiaugtis jau tikrai turime kuo. Tačiau tai tik kelios kruopelės didžiuliame verčiamų knygų sraute. Norisi pakalbėti ir apie kitką. Kur naujai prakalbintas Dickensas, Schilleris, Ibsenas, Hamsunas, Strindbergas? Ar neatsiras naujų vertėjų, kurie iš naujo ir moderniau prakalbintų minėtus autorius? Juk Antano A.Jonyno "Faustas" - ketvirtasis vertimas, geras leidėjų sumanymas. Tiesa, ir A.Churgino vertimas nebuvo prastuoliškas. O savo tąsos vis nesulaukia dešimties poetų rinktinės (esame išleidę austrų, vokiečių, švedų, lenkų almanachus). Kur vengrai, čekai, italai, serbai, slovėnai, turintys tokias puikias poetines mokyklas ir didingą klasiką? Reikia raginti V.Karalių, E.Ališanką, A.Bernotą ir V.Šimkų, kurių vertimai taip gražiai įsiliejo į poezijos vertimų klasiką. O apie prancūzus norisi pakalbėti atskirai.

Džiaugiantis tais poezijos vertimais, kuriuos jau turime, reikia apgailestauti, kad tebelaukia kalnas neverstų poezijos knygų iš romantizmo ar neoromantizmo laikų. Kas supažindins su Hugo, Lamartine`o, Musset lyrika, o kur Mallarmé, Verlaine`o, Baudelaire`o, Rimbaud atnaujinti ar nauji vertimai? Vienas kitas jų kūrinys patenka į rinkinius, almanachus, bet ar nepribrendo laikas pradėti leisti daugiatomę (20-30 tomų!) pasaulinės poezijos seriją? Leidžiamoje 120 PLB serijoje poezijai skirtas minimalus dėmesys. Norėtųsi, kad atsirastų tokia dotuojama leidykla, kuri užsiverstų šią prasmingą naštą. Dairykimės dažnėliau į kaimynus, netgi į baltarusius - pavyzdžių pilna. Būkime poezijos šalis, susipažinkime su naujais poezijos žemynais. O J.Joyce`o "Uliso" lietuviškos knygos vis dar neturime.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:35:47 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba