Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-03-24 nr. 3088

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Andrzej Bursa.
HAMLETAS
38
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI1
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• PRIEŠ IŠSISKIRIANT DAR RŪPĖJO PAKLAUSTI3

AKTUALIJOS 
• Arne Guttormsen.
NETIKINČIŲJŲ DVASINGUMAS
8

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
VISOVĖS ILGESIO PERSMELKTAS
1
• Dalia Černiauskaitė.
KŪNO SIAUTĖJIMAI IR IŠPAŽINIMO GALIA
1
• Asta Bieliauskaitė.
KAM?
• IR TESIDŽIAUGIA TIE, KURIE JĮ PAŽINOJO1
• LĖLIUKĖ4
• MELNRAGĖS AKMENYS
• 13x13
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• Eglė Kačkutė.
REINO PERLŲ IEŠKOTOJAI
3

TEATRAS 
• KAD PAJUDĖTUME IŠ NULINIO TAŠKO2
• TEATRAS IR JAUNIMAS
 Audronė Girdzijauskaitė.
KONCERTINĖ "PERO GIUNTO" PREMJERA
• LĖLININKAI RAGINA NEPRALEISTI PROGOS

DAILĖ 
• Vida Mažrimienė.
GENDŽIO ISTORIJOS HEROJAI JAPONŲ GRAVIŪROSE
2
• Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
"BŪSENOS"

PAVELDAS 
• ŽVILGSNIS Į ADOMO BRAKO KŪRYBOS PALIKIMĄ
• DAILININKO ADOMO BRAKO 120-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ MINĖJIMO PROGRAMA1

POEZIJA 
• VIDMANTĖ JASUKAITYTĖ147

PROZA 
• Alis Balbierius.
GAIDYS
18

VERTIMAI 
• Helle Helle.
DAR KAVOS?
1

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Inga Mozūraitytė.
MUZIKA (AR NE MUZIKA?) ŠIANDIENINĖS VISUOMENĖS GYVENIME
19

DISKUSIJA 
• Jūratė Baranova.
KAIP ĮMANOMAS DIALOGAS TARP FILOSOFIJOS IR LITERATŪROS?
48

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
KELIONĖ VISBORO DISKOTEKĄ 1984-AISIAIS: PAMESTA KRONIKA
8

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Aušra Matulevičiūtė.
IŠPARDUOTA!

KRONIKA 
• TUŠTYBIŲ MUGĖ2
• LĖLININKŲ AKTUALIJOS
• "BALSO LAVINIMO TECHNIKA"3
• ATSISVEIKINAME SU KASDIENYBĖS POETU

SKELBIMAI 
• KŪRYBINĖ KINO STOVYKLA, SKIRTA KINO KRITIKAI
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA,1

DE PROFUNDIS 
• Stasys Puskunigis.
DAVATKĖLĖS IR C. MIESTELIUOSE
7

TEATRAS

KONCERTINĖ "PERO GIUNTO" PREMJERA

Audronė Girdzijauskaitė

[skaityti komentarus]

Šiais metais pasaulis mini Henriko Ibseno šimtąsias mirties metines. Didysis norvegas, daug keliavęs po pasaulį, gyvenimo pabaigoje sugrįžo į Norvegiją, ir štai jau šimtas metų ilsisi Oslo kapinėse. Jo dramaturgija, turėjusi didžiulę įtaką XX a. Europos teatro raidai, dažniau ar rečiau statoma visose pasaulio scenose, taip pat ir Lietuvoje. Kone visi žymieji Lietuvos režisieriai nuo pat profesionalaus teatro priešaušrio iki šių dienų stato įvairių laikotarpių Ibseno pjeses, kaskart pateikdami vis kitokią jų interpretaciją. Net vadinamas postmodernus teatras nepajėgė klasiko visiškai išstumti į paraštes.

Vienos Ibseno pjesės statytos dažniau, sėkmingiau, kitos – rečiau. Prie mažiau sėkmingų galima buvo iki šiol priskirti "Perą Giuntą". Šios draminės poemos nė karto nesiėmė perkelti scenon dramos teatras, nors šiuo metu apie tai, regis, galvoja Rimas Tuminas.

Pažvelkim atgal. Prieš mane guli mūsų Operos ir baleto teatro 1953 m. programa su tekstais, skirtais "Pero Giunto" baleto premjeros žiūrovams. Nors Stalinas jau prieš devynis mėnesius buvo miręs, visi šio leidinuko tekstai – rusų kalba. Iš čia sužinome, kad spektaklio baletmeisteris buvo Vytautas Grivickas, dirigentas – Chaimas Potašinskas, Solveigos partiją šoko anuometinės primabalerinos Genovaitė Sabaliauskaitė ir Tamara Sventickaitė, o Perą Giuntą – Henrikas Banys ir Henrikas Kunavičius, Ozės ir Ingridos partijas – prieškario baleto žvaigždės Jadvyga Jovaišaitė ir Marija Juozapaitytė. Man yra tekę paauglystėje šį baletą matyti, ir pamenu, kad tąkart gyvenimas scenoje man priminė Lietuvos kaimo gyvenimą, – tokia, matyt, buvo dailininkės Reginos Songailaitės interpretacija, neperžengusi ano meto privalomos teatro estetikos – buitinio realizmo – rėmų.

Po kelerių metų, berods šeštojo dešimtmečio pabaigoje (savo archyve radau programą – skrajutę, kuri suteikia daug informacijos, bet nenurodo koncertų metų), Edvardo Griego "Per Giuntas" Ibseno draminės poemos motyvais gegužės pradžioje suskamba Lietuvos filharmonijos scenoje, grojant mūsų orkestrui. Sudėtingą kompoziciją atliko abiejų lyčių aktoriai, solistė I.Malceva ir ano meto teatro visuomenei žinomas rusų aktorius iš Maskvos (programoje dar pažymima, kad jis – Stalino premijos laureatas), išgarsėjęs kaip profesionalus skaitovas, – Vsevolodas Aksionovas (1898–1960). Gastroliuodamas Vilniuje, Aksionovas, kurio įvairialypiame repertuare buvo žymiausių rusų ir užsienio poetų kūrinių, pateikė Alphonse’o Daudet ir Georges’o Bizet "Arlietę" (1955), Johanno Wolfgango Goethe’s ir Liudwigo van Beethoveno "Egmontą" (1957) ir "Per Giuntą" (1954). Koncertas buvo įspūdingas, tačiau ryškiausiai atsimenu patį Aksionovą, anuomet jau nejauną elegantišką vyrą, tikrą romantiką, kurio meistriškai interpretuojamas Ibseno tekstas, atrodė, kelia ant sparnų. Kitų artistų vaizdas atmintyje išbluko, o muzikantai, groję aną vakarą, nepamena net dirigento… Programa nurodo dirigavus I.Gusmaną, bet ar jis dirigavo visus tris vakarus, – nežinia. Dar viena įdomybė ta, kad, atliekant "Egmonto" kompoziciją, be Aksionovo ir kitų aktorių, dalyvavo tada dar jaunas Michailas Kazakovas, o "Perą Giuntą" – Aleksandras Širvindtas. Tai tiek praeities.

Šių metų kovo 10 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, minėdamas Ibseno mirties metines, ryžosi atgaivinti tradiciją – sujungti Edvardo Griego ir Ibseno kūrinius ir pateikti "Perą Giuntą" Vilniaus klausytojams. Šiame sudėtingame projekte, be orkestro, dalyvavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras (vadovas Česlovas Radžiūnas), solistai – Sigutė Trimakaitė (Solveiga), Laima Jonutytė (Anitra), Laimonas Pautienius (Pero Giunto baladė), dramos aktoriai – Jūratė Onaitytė (Ozė), Saulius Balandis (Peras Giuntas), Rūta Papartytė (Ingrida), Rasa Kulytė (Žaliaskarė) ir Vytautas Kaniušionis – visos poemos pasakotojas ir kelių anraeilių vaidmenų atlikėjas. Beje, kai kuriuos trumpus tekstelius kuo puikiausiai "svaidė" į publiką ir choristai. Visam grandioziniam reginiui dirigavo ir puikiai jį "valdė" Martynas Staškus. Nelengva, atrodo, buvo režisieriui Linui Mikutai "sustyguoti" skirtingo pajėgumo dramos ir operos artistus. O artistams nebuvo lengva konkuruoti su taip galingai ir įtaigiai skambančiu orkestru bei choru. Didžiausią įspūdį paliko Pero Giunto ir Ozės dramatiškas duetas, neblogai skambėjo ir kiti moterų vaidmenys, tačiau Solveigos partijoje dominavo ir šiam personažui, ir Ibsenui svetimas sentimentalumas. Kone visiems dramos artistams galėtume prikišti tarties netobulumą, ypač tai jaučiama greta švaraus muzikos skambėjimo.

Būtų gaila, jeigu šis koncertas nebūtų pakartotas. Vertėtų jį pa­rodyti ir kituose Lietuvos miestuose.

P.S. Beje, koncerto įspūdį pagadino koncerto programėlė, kurios tekstas negrabiai parašytas, nesuredaguotas, jo autorius nenurodytas. Maža to, tekste yra abejotinų teiginių ir faktinių klaidų. Antai minima kažkokia nežinoma Ibseno istorinė drama "Žymė", draminė poema-fantazija "Peras Giuntas" priskiriama istorinių dramų ciklui (!), o vietoj Galilėjietis dramoje "Cezaris ir Galilėjietis" rašoma… Galilėjus... Tekste apie Griegą irgi nestinga paklaidų. Kaip atsiranda šitokių absurdų?

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:33:25 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba