Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-03-24 nr. 3088

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Andrzej Bursa.
HAMLETAS
38
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI1
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• PRIEŠ IŠSISKIRIANT DAR RŪPĖJO PAKLAUSTI3

AKTUALIJOS 
 Arne Guttormsen.
NETIKINČIŲJŲ DVASINGUMAS
8

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
VISOVĖS ILGESIO PERSMELKTAS
1
• Dalia Černiauskaitė.
KŪNO SIAUTĖJIMAI IR IŠPAŽINIMO GALIA
1
• Asta Bieliauskaitė.
KAM?
• IR TESIDŽIAUGIA TIE, KURIE JĮ PAŽINOJO1
• LĖLIUKĖ4
• MELNRAGĖS AKMENYS
• 13x13
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• Eglė Kačkutė.
REINO PERLŲ IEŠKOTOJAI
3

TEATRAS 
• KAD PAJUDĖTUME IŠ NULINIO TAŠKO2
• TEATRAS IR JAUNIMAS
• Audronė Girdzijauskaitė.
KONCERTINĖ "PERO GIUNTO" PREMJERA
• LĖLININKAI RAGINA NEPRALEISTI PROGOS

DAILĖ 
• Vida Mažrimienė.
GENDŽIO ISTORIJOS HEROJAI JAPONŲ GRAVIŪROSE
2
• Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
"BŪSENOS"

PAVELDAS 
• ŽVILGSNIS Į ADOMO BRAKO KŪRYBOS PALIKIMĄ
• DAILININKO ADOMO BRAKO 120-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ MINĖJIMO PROGRAMA1

POEZIJA 
• VIDMANTĖ JASUKAITYTĖ147

PROZA 
• Alis Balbierius.
GAIDYS
18

VERTIMAI 
• Helle Helle.
DAR KAVOS?
1

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Inga Mozūraitytė.
MUZIKA (AR NE MUZIKA?) ŠIANDIENINĖS VISUOMENĖS GYVENIME
19

DISKUSIJA 
• Jūratė Baranova.
KAIP ĮMANOMAS DIALOGAS TARP FILOSOFIJOS IR LITERATŪROS?
48

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
KELIONĖ VISBORO DISKOTEKĄ 1984-AISIAIS: PAMESTA KRONIKA
8

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Aušra Matulevičiūtė.
IŠPARDUOTA!

KRONIKA 
• TUŠTYBIŲ MUGĖ2
• LĖLININKŲ AKTUALIJOS
• "BALSO LAVINIMO TECHNIKA"3
• ATSISVEIKINAME SU KASDIENYBĖS POETU

SKELBIMAI 
• KŪRYBINĖ KINO STOVYKLA, SKIRTA KINO KRITIKAI
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA,1

DE PROFUNDIS 
• Stasys Puskunigis.
DAVATKĖLĖS IR C. MIESTELIUOSE
7

AKTUALIJOS

NETIKINČIŲJŲ DVASINGUMAS

Arne Guttormsen

[skaityti komentarus]

TIKĖJIMAS. ETIKA. EGZISTENCIJA. Valstybė neturėtų būti statoma ant religinių vertybių pamato. Vienokią ar kitokią religiją išpažįstantiems žmonėms būtų nepalyginamai geriau gyventi visiškai neutralioje valstybėje. Šitaip teigia buvęs Prancūzijos švietimo ministras, filosofas Lucas Ferry.

Pirmąjį vasario penktadienį pasiklausyti filosofo Osle susirinko pilna salė. Taikos studijų institutas PRIO pakvietė L.Ferry dalyvauti paskaitų cikle, pavadintame "Minties nepriklausomybė". Ferry paskaitos tema buvo sekuliarizmas.

Jo manymu, sekuliarizmas yra būdingas Europai. Popiežius pritaria Europos apibrėžimui, teigiančiam, jog ji yra krikščioniškas žemynas.

– Tačiau lygiai tiek pat Europa yra ir sekuliarus žemynas, – sako Ferry.

Europos pamatų pamatas yra visuomenės pavaldumas įstatymui bei įstatymų priėmimo tvarka. Šitokia samprata Europoje įsigalėjo XVIII a., įstatymus pradėjus leisti parlamentams bei įstatymų leidybos susirinkimams.

– Manytina, kad nuo tada religija liovėsi buvusi įstatymo šaltinis. Musulmoniškose valstybėse šiandien matome, kad vyras gali vesti keturias moteris, nes Koranas tai leidžia. Ten teisinių normų šaltinis tebėra religija. Pačią Europos esmę apibūdina tai, kad čia įstatymas pirmiausia kyla iš žmonių ir yra skirtas žmonėms. Juridinis humanizmas nukerta ryšius su religiniais įstatymo šaltiniais. Įstatymus priima žmonių išrinktieji, remdamiesi visuotiniais interesais bei protu, – teigia Ferry.

Dienraščio "Vårt Land" darbuotojas su filosofu susitiko kitą dieną po paskaitos.

– Kiek svarbus valstybės ir bažnyčios perskyrimas?

– Šis klausimas svarbus politiniu, bet ne filosofiniu atžvilgiu. Valstybės ir bažnyčios atsidalinimas yra dvasininkų algų bei politikos klausimas. Juridiniu požiūriu svarbiau, kad įstatymai yra sukurti žmonių, o ne Dievo.

– Ką manai apie įstatymą, teigiantį, kad valstybė remiasi krikščioniškomis ir humanistinėmis vertybėmis?

– Kad įstatymas neteigtų, jog valstybė remiasi religinėmis vertybėmis, pageidaučiau ne todėl, kad tai būtų netiesa; mūsų vertybės daugiausia yra suformuotos krikščionybės, dėl to nekyla jokių abejonių, tačiau jei kas nors panašaus teigiama valstybės vardu, argi žydai ir musulmonai nėra apeinami? Valstybė privalo būti neutrali.

Ferry nesutinka, kad Europos Sąjunga ant savo pinigų išspausdintų šūkį "Pasitikime Dievu", koks yra išspausdintas ant Amerikos dolerių.

– Nei Dievas, nei kas nors panašaus negalėtų būti taip pateikta. Čia turėtų būti tai, kas atitinka visų žmonių interesus, – teigia Ferry.

Priklausymas. Sekuliarizmas taip pat remiasi idėja, kad, nepaisant to, kuriai bendruomenei žmonės nuspręstų priklausyti, jie turi teises ir nusipelno būti gerbiami.

– Vyras ar moteris, religija, kalba ar tautybė nieko nereiškia, tai tiesiog faktai, apibūdinantys konkretų žmogų. Tačiau čia susikerta dvi stiprios filosofinės tradicijos – Romantizmas ir Švietimas. Romantikai pažymi, kad, žmogus teisių įgauna tik kaip kurios nors bendruomenės narys. Romantizmo kontrrevoliucionieriai tvirtina, kad netekęs savo tautinių šaknų, žmogus netenka ir visų privilegijų. Švietimo, gimusio Prancūzijoje, ideologai teigia, jog žmogus savaime yra privilegijuotas, bendruomenės jam nereikalingos, – sako Ferry.

Nuo pat šių idėjų atsiradimo XVII a. daugelyje valstybių kilo diskusija, kas žmogų daro ypatingą. Norėta išsiaiškinti, kodėl žmogus, o ne triušiai ar medžiai, nusipelno teisių. Kas nors iš žmonių privalo pagrįsti tokį pranašumą. Graikų filosofai žmonėms neleido nieko panašaus.

Laisvė. Rousseau traktato "Apie žmonių nelygybę" įžanginiame žodyje rašo apie tai, kas skiria žmogų ir gyvulį.

Skirtumas, kuriuo remiantis įmanoma kalbėti apie žmoniškumą, nėra nei žmogaus protas, nei gebėjimas jausti, o pajėgumas tobulėti: "Žvėrys nėra laisvi, juos valdo jų instinktai. Jie yra tarsi užkoduoti ir to kodo natūraliai supančioti. Žmonės – priešingai. Mes esame tiek menkai užprogramuoti, kad galime sau leisti padauginti ir nuo to mirštame. Juk mirštame tiek nuo gėrimo, tiek nuo rūkymo. Kai prigimtis nutyla, prabyla mūsų valia".

– Mūsų miestai nuolat keičiasi. Tačiau pažvelkime į avilį arba skruzdėlyną – jie visą laiką yra tokie patys. Gyvūnai neturi istorijos.

Žmogus yra būtybė, kuri gali stoti prieš gamtą. Mes esame laisvi – mūsų elgesys nėra užprogramuotas. Taip pat turime istoriją, tad galime siekti tobulybės. Tai turi didžiulę įtaką visos Europos politiniam gyvenimui. Vienas ryškiausių pavyzdžių – faktas, jog diskriminacija lyties pagrindu tampa negalima. Rasizmas tuo labiau. Galima tarti, kad žydai ir juodieji turi savo tik jiems būdingą natūrą. Bet iš tiesų taip nėra, – teigia Ferry.

Agnostikas. Filosofas teigia, kad yra netikintis ir agnostikas.

– Tačiau krikščionybė man visai patinka. Iš esmės ji, visiškai priešingai nei graikų filosofija, teigia, kad kiekvienas žmogus turi moralinės vertės galimybę, ir tai visai nepriklauso nuo asmeninių talentų, kaip manyta aristokratiškuosiuose Atėnuose. Ir Jėzus klausdavo ne kokį talentą tu turi, o kaip tu jį panaudoji. Todėl visi yra lygūs. Ši esminė mintis yra visų humanitarinių judėjimų pagrindas, tas pats galioja ir "Attac" organizacijai. Jos nariai nė neįtaria, kokią stiprią įtaką jiems padarė krikščioniškos vertybės.

– Sekuliarios pasaulėžiūros atstovų manymu, religija savo vaidmenį jau atliko. Kaip atrodo tau?

– Jaunystėje maniau, kad religija priklauso praeičiai. Dabar taip nemanau. Beveik visi ateistai bei materialistai tiki, kad religija išnyks. Jų nuomone, žmogui pakanka moralės, todėl religija nereikalinga. Aš tuo nesu tikras. Nors pats nesu tikintis, tačiau manau, jog negalime nenagrinėti klausimų, kuriuos iškelia religija.

Visos mūsų šiuolaikinės vertybės yra susijusios su asmens verte. Kito laisvės gerbimas, teisė siekti sėkmės ir saviraiškos – tai žmogaus teisės, ir jos nieko bendra neturi su religija.

Svarbiausia Naujojo Testamento istorija, anot Ferry, yra pasakojimas, kaip Jėzus prikėlė Lozorių iš mirties. Jis sako, jog Jėzaus meilė lėmė, kad Lozorius vėl būtų gyvas.

– Visi religijos klausimai susiję su mirtimi. Gali puikiausiai išmanyti, kas tai yra moralė, tačiau vis tiek mirsi. Kad galėtume imtis tokių klausimų, reikia kalbėti visai apie ką kita. Netikinčiam reikia ieškoti visai kitokio dvasingumo. Šiuolaikinėje valstybėje neišnyks nei tokie klausimai, nei religija.

Mirtis nėra vien gyvenimo pabaiga, ja baigiasi ir tai, kas buvo žmogaus gyvenime. Ją galima traktuoti ir kaip atostogų pabaigą, ir kaip išsiskyrimą.

Knygoje "Žmogus, kaip Dievas" šią problemą Ferry aiškina taip: "Kai užklumpa sunki liga, kai visu savo absurdiškumu ištinka mirtis, nepajėgiame susilaikyti nepaklausę "Kodėl?". Bet, neturėdami iliuzijų, pasauliečiai humanistai į šį klausimą atsakyti nepajėgia. Daugiau nebedisponuojame absoliučiu ir tikrai dievišku subjektu, kuris ankstesniais laikais užbaigdavo begalinę klausimų bei dalinių atsakymų eilę".

– Neužtenka vien tik gyventi, turint žmogaus teises. Vienintelis svarbus klausimas: ar galime rasti ką nors, kas netikintiesiems būtų panašu į religiją? – klausia Ferry.

Filosofo nuomone, tai galėtų būti dvasingumas. Jis sieja tai su žmogaus sudievinimu, šeimos – tėvo, motinos ir vaikų – įsigalėjimu bei šiuolaikine meile. Politinė istorija aiškiai teigia, kad žmogaus teisės, šiuolaikinis mokslas ir šiuolaikinis įstatymas yra svarbiausios sekuliarizmo atramos. Taip aiškinamas žmogaus išsilaisvinimas iš tradicijos ir religijos saitų.

Motyvacija. Ferry mano, kad tokiai istorijos raidai reikalinga stipri motyvacija. Jei esame sekuliarūs, tai ne dėl to, kad žavėtumėmės 1789 m. deklaruotomis žmogaus teisėmis, o todėl, kad kasdieniniame šeimos gyvenime esame emociškai išsilaisvinę iš tradicijų. Individo galimybė pačiam rinktis, su kuo tuoktis, kokį darbą dirbti ir už savo darbą reikalauti didesnio atlyginimo yra sekuliarizmo branduolys, – sako Ferry.

– Šį individo išsilaisvinimą istorikai yra nepakankamai įvertinę. Istorija nėra vien tik formalios, abstrakčios vertybės. Tvirtai tikiu, kad be stiprios motyvacijos nebūtų apskritai jokio istorijos vystymosi, – kitame interviu kalbėjo Ferry.

Jis teigia, kad modernios pamatinės vertybės nėra nei kas nors originalu, nei modernu: "Vis dėlto nauja yra tai, – sakoma jo knygoje "Žmogus, kaip Dievas", – kad šios vertybės kyla iš žmonių, jos nėra apreikštos iš aukščiau.

Ferry tvirtina, kad itin svarbi yra raiškos laisvė.

– Ką manai apie Mahometo karikatūrų publikavimą?

– Nematau jokios priežasties, kodėl religijų nebūtų galima kritikuoti. Krikščionybė ir popiežius Europoje kasdien kritikuojami. Jei galime laisvai kritikuoti Bažnyčią, turėtume laisvai kritikuoti ir bet kurią kitą religiją. Šiandien tuo labiau turi būti leidžiama daryti tai, ką Voltaire’as ir Diderot darė XVIII amžiuje. Tačiau kritika privalo būti garbinga; negalima leisti, kad žmonės būtų raginami žudyti", – teigia Ferry.

Iš norvegų kalbos vertė KĘSTUTIS PULOKAS

___________________

Versta iš "Vårt Land" (2006.II.7)

 

Skaitytojų vertinimai


23969. AAAA2006-03-27 04:11
Gyvūnai neturi istorijos. GAL IR TAIP. ARBA JU ISTORIJA LETAAAAAA LETAAAAAAAAA

23970. krankt2006-03-27 04:29
Kaip neturi? Va, dinozaurai isnyko kaip kokie prusai, ar tai ne istorija? Baltos meskos turi paraleliu su lietuviais ir t.t.

23997. varna2006-03-27 15:01
Žmogus yra būtybė, kuri gali stoti prieš gamtą. Ji ta ir daro visą laiką. Taip pat turime istoriją, tad galime siekti tobulybės. Taip, ir pasiekę tobulybę tapsime kaip skruzdelės. Kam tobulybei istorija?

23999. varna p.s.2006-03-27 15:14
Nesu tikintis žmogus (aišku, niekada nevėlu tokiu tapti), bet Ferry atsakymai man primena vieno inžinieriaus pasakojimą per Discovery kanalą apie tai, kaip jie projektavo ir statė povandeninį laivą. Buvo pradėta nuo šumerų piešinių, kuriuose kareiviai tūno po vandeniu įsikandę šiaudus, per kuriuos kvėpuoja. Paskui sekė kiti paveiskliukai, paminėtas Da Vinčis ir bla bla bla. Ir viskas tam, kad pagrįsti savo genialių sumanymų svarbą istorijos šviesoje. Rezultatas - atominis monstras su n atominių užtaisų. Apie Dievą niekas nekalbėjo. Siekiam tobulybės?

24033. krankt > varna2006-03-28 04:27
Pauksciuli, (nuo zodzio biciuli), graziai cia parasei ir pazadinai man mintyjima. :) Ir kodel tas zmogus vis stoja pries Gamta, tarsi ji butu koks priesas? Juk zmogus isejo is Gamtos isciu. Geriau kariautu su savo paties sukurtomis chimeromis... O del atominio monstro neverta sielotis, nes iki jo vieni kitus labai smagiai pjoveme. Dabar kiek prisibijome vieni kitu, nes be baimes nesugebame nieko issiaiskinti.

24078. Korra2006-03-29 04:16
Kur jis išėjo, tas žmogus?

24112. krankt > Korra2006-03-29 19:13
Tas zmogus isejo i savo paties susikurta pragara. :)

24133. Korra2006-03-30 08:29
Vo...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:33:17 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba