Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-03-24 nr. 3088

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Andrzej Bursa.
HAMLETAS
38
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI1
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• PRIEŠ IŠSISKIRIANT DAR RŪPĖJO PAKLAUSTI3

AKTUALIJOS 
• Arne Guttormsen.
NETIKINČIŲJŲ DVASINGUMAS
8

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
VISOVĖS ILGESIO PERSMELKTAS
1
• Dalia Černiauskaitė.
KŪNO SIAUTĖJIMAI IR IŠPAŽINIMO GALIA
1
• Asta Bieliauskaitė.
KAM?
• IR TESIDŽIAUGIA TIE, KURIE JĮ PAŽINOJO1
• LĖLIUKĖ4
• MELNRAGĖS AKMENYS
• 13x13
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• Eglė Kačkutė.
REINO PERLŲ IEŠKOTOJAI
3

TEATRAS 
• KAD PAJUDĖTUME IŠ NULINIO TAŠKO2
• TEATRAS IR JAUNIMAS
• Audronė Girdzijauskaitė.
KONCERTINĖ "PERO GIUNTO" PREMJERA
• LĖLININKAI RAGINA NEPRALEISTI PROGOS

DAILĖ 
• Vida Mažrimienė.
GENDŽIO ISTORIJOS HEROJAI JAPONŲ GRAVIŪROSE
2
• Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
"BŪSENOS"

PAVELDAS 
 ŽVILGSNIS Į ADOMO BRAKO KŪRYBOS PALIKIMĄ
• DAILININKO ADOMO BRAKO 120-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ MINĖJIMO PROGRAMA1

POEZIJA 
• VIDMANTĖ JASUKAITYTĖ147

PROZA 
• Alis Balbierius.
GAIDYS
18

VERTIMAI 
• Helle Helle.
DAR KAVOS?
1

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Inga Mozūraitytė.
MUZIKA (AR NE MUZIKA?) ŠIANDIENINĖS VISUOMENĖS GYVENIME
19

DISKUSIJA 
• Jūratė Baranova.
KAIP ĮMANOMAS DIALOGAS TARP FILOSOFIJOS IR LITERATŪROS?
48

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
KELIONĖ VISBORO DISKOTEKĄ 1984-AISIAIS: PAMESTA KRONIKA
8

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Aušra Matulevičiūtė.
IŠPARDUOTA!

KRONIKA 
• TUŠTYBIŲ MUGĖ2
• LĖLININKŲ AKTUALIJOS
• "BALSO LAVINIMO TECHNIKA"3
• ATSISVEIKINAME SU KASDIENYBĖS POETU

SKELBIMAI 
• KŪRYBINĖ KINO STOVYKLA, SKIRTA KINO KRITIKAI
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA,1

DE PROFUNDIS 
• Stasys Puskunigis.
DAVATKĖLĖS IR C. MIESTELIUOSE
7

PAVELDAS

ŽVILGSNIS Į ADOMO BRAKO KŪRYBOS PALIKIMĄ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Adomas Brakas. Autoportretas. 1937

Klaipėdoje balandžio 5–7 d. bus minimos dailininko Adomo Brako, vienintelio profesionalaus lietuvio dailininko, nuolat gyvenusio prieškario Klaipėdoje, 120-osios gimimo metinės. Vaikų dailės mokyklai bus suteiktas A. Brako vardas, mokslinėje konferencijoje bus pirmą kartą nagrinėjama įvairialypė jo veikla, o Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) rengiamoje parodoje visuomenė pirmą kartą pamatys išlikusius originalius jo kūrinius, esančius Lietuvos muziejuose ir archyvuose. Apie įžymių XX a. pradžios Mažosios Lietuvos kultūros ir dailės veikėją A. Braką pasakoja dalininko jubiliejaus programą parengusi menotyrininkė KRISTINA JOKUBAVIČIENĖ, Prano Domšaičio galerijos vadovė.

Daugelis prieškario Klaipėdos kultūrai nusipelniusių žmonių, kurių veikla darė įtaką miesto gyvenimui, šiandien yra užmiršti. Tai patvirtina ir A. Brako atvejis. Nuo 1945 m. Klaipėdoje jis nebuvo nė karto oficialiai paminėtas, mieste iki šiol nebuvo jam skirtų atminimo ženklų. Netinkama partiniams ideologams A. Brako biografija, tremtis nulėmė, kad sovietiniais laikais jis buvo tarp neminėtinų asmenų. Šimtąsias A. Brako gimimo metines 1986-aisiais pažymėjo tik Martyno Mažvydo klubas Vilniuje.

Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė prisimena: "1986 m. tuometinėje Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijoje susibūrė iniciatyvinė grupė, kuri parengė A. Brako 100-ųjų gimimo metinių minėjimo scenarijų. Tokiam minėjimui reikėjo gauti LKP miesto komiteto leidimą. Negavus politinio pritarimo, gerą iniciatyvą teko atidėti. 1996 metais, artėjant A. Brako

110-osioms gimimo metinėms, kartu su LDS Klaipėdos skyriumi buvo ieškoma A. Brako įamžinimo formų. Vieni siūlė prie tuometinio "Kapitolijaus" kino teatro pastato, kur prieškariu gyveno dailininkas, pritvirtinti memorialinę lentą, kiti – ieškoti netradicinių įamžinimo formų, tačiau idėjoms įgyvendinti tuo metu pritrūko pastangų ir valios".

2006 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Vaikų dailės mokyklai suteiktas A. Brako vardas. Tai prasmingas dailininko ir subtilaus bei jautraus pedagogo atminimo įamžinimas. A. Brako veiklą, kuri buvo įvairialypė – dailininkas, pedagogas, publicistas, Mažosios Lietuvos kultūrinio gyvenimo organizatorius ir aktyvus jo dalyvis, – taikliai nusakė Vydūnas: "Kur Mažojoje Lietuvoje paskutiniomis 20 mt. buvo Lietuvių daroma, kas galėjo būt menama su pasigėrėjimu, čia buvo ir Adamas Braks. (...) Įgijęs teisėtai visų pasitikėjimą, buvo reikalaujamas visokiems žygiams ir darbams" ("Mažosios Lietuvos lietuvių šventė su giesmėmis, kalbomis ir dainomis", Klaipėda, 1927, p. 34). A. Brakas minimas greta Vydūno, Jokūbo Stiklioriaus, Viliaus Gaigalaičio, Martyno Jankaus, Jurgio Mikšo, Enzio Jagomasto ir kitų krašto šviesuolių.

A. Brakas gimė 1886 m. balandžio 5 d. Jankaičių kaime (tarp Kalotės ir Kretingalės, Klaipėdos aps.). 1900-aisiais pradėjo mokytis Tilžės gimnazijoje. Tilžėje A. Brakas pirmą kartą sutiko Vydūną, kurio asmuo ir idėjos pakreipė visą jo gyvenimą.

Nuo mažų dienų A. Brakas jautė potraukį prie dailės ir muzikos. Juozo Gabrio (1880–1951), rašytojo ir leidėjo, paskatintas bei finansiškai jo remiamas, 1908–1910 m. mokėsi Nacionalinėje aukštojoje dailiųjų menų mokykloje Paryžiuje. Pirmieji kūrybiniai darbai buvo dar studijų metais sukurti viršeliai Vydūno veikalams, iliustracijos Vinco Kudirkos raštų šešiatomiui (1909), Juozo Gabrio "Geografijos vadovėliui" (1910). Viršeliai ir ypač V. Kudirkos raštų bei Vydūno "Vadovo lietuvių kalbai pramokti" (1912) iliustracijos išgarsino jauną dailininką.

1914-aisiais A. Brakas apsigyveno Klaipėdoje. Pirmojo pasaulinio karo metu jis tarnavo felčeriu Makedonijoje, kurios gamta, kalnai padarė jam didelį įspūdį – iš karo dailininkas parsivežė kelis storokus eskizų sąsiuvinius. 1922–1939 m. A. Brakas mokytojavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje, dėstė piešimą, buvo mokinių mylimas pedagogas, rūpinosi jų estetiniu auklėjimu, rengė mokinių kūrybos parodėles.

Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą A. Brakas įsitraukė į politinį krašto gyvenimą. 1920–1923 m. jis buvo Prūsų lietuvių susivienijimo Tautos tarybos pirmininkas, 1922 m. dalyvavo ambasadorių konferencijoje Paryžiuje, kur svarstytas Klaipėdos krašto klausimas.

A. Brakas žavėjosi Vydūno idėjomis, sekė juo ir kartu dirbo "Santaroje", krašto lietuvių jaunimo organizacijų draugijoje, kurios tikslas buvo kovoti su svetimos kultūros įtakomis lietuvių jaunimui. Dailininkas savo veiklos uždavinį nusakė taip: "Kad lietuvis su džiaugsmu prisipažintų esąs lietuvis".

Kartu su bendraminčiais jis įsteigė Klaipėdos krašto giedotojų draugiją "Aida" (1919), švietimo ir kultūros draugiją "Aukuras" (1922), buvo vienas iš Klaipėdos krašto muziejaus, Muzikos mokyklos iniciatorių, Valstybės teatro Klaipėdoje repertuaro komisijos narys. "Aidos" draugijai A. Brakas vadovavo iki 1939 metų. Jis režisavo per šimtą spektaklių (iš jų – keturiolika Vydūno dramų), kūrė jiems dekoracijas. Skleisdamas lietuvybę, A. Brakas važinėjo po kraštą, rengė tradicines šventes Rambyne, Juodkrantėje, sakė kalbas, pasižymėjo kaip oratorius. Nuoširdus ir tolerantiškas, svajotojas ir idealistas, jis buvo visų mėgstamas, mylimas ir laukiamas. A.Brako veiklą rėmė ir visaip jam talkino žmona Marija Brakienė, jų svetingi namai Klaipėdoje buvo svarbi lietuvininkų susibūrimo vieta.

Svarbiausias A. Brako kūrybos baras buvo knygų grafika. Jis iliustravo ir grožinės literatūros leidinius, ir iliustravimo specifiką turinčią mokomąją literatūrą. Daugiausia dailininkas apipavidalino Vydūno leidinių, pjesių, knygų, kūrė jų viršelius, atsklandas, užsklandas, vinjetes, iliustracijas. Jis piešė Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų portretus knygoms ir periodikos leidiniams, sukūrė atvirukų, afišų, plakatų, draugijų emblemų. Kartu su mokytoju Martynu Kairiu parašė ir iliustravo pirmąjį Klaipėdos krašto lietuvių elementorių "Skaitymo-rašymo knygelė" (1921). Paskutinis didelis jo knygų grafikos darbas buvo viršeliai ir iliustracijos Jono Remeikos trilogijai, skirtai Lietuvos praeičiai: "Ką kalneliai pasakoja. Padavimai iš Klaipėdos krašto piliakalnių praeities" (1938), "Lietuvos praeities vaizdai" (1939) ir "Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai" (1940). Bendroje XX a. pradžios lietuvių dailės panoramoje A. Brakas iškyla kaip aktualių Klaipėdos kraštui leidinių iliustratorius. Jo kūriniai, turintys simbolikos ir stilizacijos elementų, atskleidžia krašto savitumą ir dvasią.

Pagal dailininko projektą buvo pastatytas paminklas 1923 m. sukilėliams Klaipėdos miesto kapinėse (1925). A. Brakas tyrinėjo lietuvių liaudies architektūrą ir piešė lietuviškų medinių namų dekoro elementus, ornamentiką, laikė juos svarbiu tautinio savitumo požymiu. Pagal jo projektus Pagėgiuose pastatytoje Kristijono Donelaičio progimnazijoje (1930–1932; kartu su architektu K. Maskvitaičiu) tautinės architektūros idėjos išreikštos iškalbingomis detalėmis. Straipsniuose ir paskaitose A. Brakas populiarino lietuvių liaudies ir profesionaliąją dailę, skaityti paskaitų kvietė kultūrininkus, menininkus, mokslininkus.

Hitlerininkams okupavus Klaipėdos kraštą, už veiklą prieš germanizavimo politiką A. Brakas buvo suimtas. Priverstas palikti Klaipėdą, 1939 m. dailininkas persikėlė į Kauną, dirbo "Saulės" gimnazijoje piešimo mokytoju. Prasidėjus sovietų okupacijai, ankstyvą 1941 m. birželio 14-osios rytą jis buvo suimtas ir kartu su sūnumi Tautvydu ištremtas į Altajaus kraštą, Kamenio miestą. Dirbo teatro dekoratoriumi Kamenyje, vėliau Bijsko valstybiniame teatre. 1947-aisiais A. Brakas už "antitarybinę agitaciją" buvo nuteistas 10 metų kalėti. Nusilpęs ir apakęs, jis 1952 m. kovo 3 d. mirė Barnaulo kalėjime. Kapo vieta nežinoma.

Tremtyje A. Brakas piešė nedidelio formato piešinius pieštuku, rašalu, rečiau akvarele ant prasto popieriaus, kartono. Jis projektavo antkapius mirusiems lietuvių tremtiniams, komponavo ženklus. Piešiniuose varijuojami ankstesnių kūrinių motyvai, gausu likimo draugų portretų. Iš tremties jis rašė žmonai laiškus. Kaip ir piešiniuose, laiškuose atsispindi dailininko gyvenimo siekiai, pasaulėjauta, atsiskleidžia tragiškas likimas žmogaus ir menininko, nepraradusio tikėjimo gėriu.

Plati veikla, rūpinimasis Klaipėdos krašto lietuvių padėtim, politinės peripetijos, kultūrinio darbo poreikis neleido A. Brakui atsidėti vien dailei. 1927 m. Vydūnas rašė: "(...) Net buvo pasistengta įtraukti jį į politiką. To jis kratės. (...) Mat Adamas Braks visuomet pasiryžęs tautinęms ir visiems geriems reikalams tarnauti, ir paprastai jam per daug buvo užkraujama. Todėl reikia jam linkėti rinkties tik svarbiausių darbų, sekant tikrąjį savo pašaukimą ir savo supratimą apie žmogaus gyvenimo uždavinius" ("Mažosios Lietuvos lietuvių šventė su giesmėmis, kalbomis ir dainomis", Klaipėda, 1937, p. 34.).

Lemtis nepagailėjo dailininko kūrinių. Jie išblaškyti po pasaulį: nuo Sibiro iki JAV, daugelis jų prarasta. Tai, kas pateko į archyvus, muziejus, yra žinoma ir saugoma. Dalis kūrinių yra sąžiningų kolekcininkų rankose, daug kas buvo surinkta bent kopijų pavidalu, kūrybos likučiai su meile išsaugoti artimųjų.

A. Brako kūryba spinduliuoja ypatinga tėvynės meile. Idealizmas, romantizuota tautos praeities vizija, projektuojama į ateitį, atskleidžia istoriškai svarbų krašto kultūrinės raidos etapą.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:33:16 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba