Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-03-24 nr. 3088

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Andrzej Bursa.
HAMLETAS
38
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI1
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• PRIEŠ IŠSISKIRIANT DAR RŪPĖJO PAKLAUSTI3

AKTUALIJOS 
• Arne Guttormsen.
NETIKINČIŲJŲ DVASINGUMAS
8

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
VISOVĖS ILGESIO PERSMELKTAS
1
• Dalia Černiauskaitė.
KŪNO SIAUTĖJIMAI IR IŠPAŽINIMO GALIA
1
• Asta Bieliauskaitė.
KAM?
• IR TESIDŽIAUGIA TIE, KURIE JĮ PAŽINOJO1
• LĖLIUKĖ4
• MELNRAGĖS AKMENYS
• 13x13
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• Eglė Kačkutė.
REINO PERLŲ IEŠKOTOJAI
3

TEATRAS 
• KAD PAJUDĖTUME IŠ NULINIO TAŠKO2
• TEATRAS IR JAUNIMAS
• Audronė Girdzijauskaitė.
KONCERTINĖ "PERO GIUNTO" PREMJERA
• LĖLININKAI RAGINA NEPRALEISTI PROGOS

DAILĖ 
 Vida Mažrimienė.
GENDŽIO ISTORIJOS HEROJAI JAPONŲ GRAVIŪROSE
2
• Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
"BŪSENOS"

PAVELDAS 
• ŽVILGSNIS Į ADOMO BRAKO KŪRYBOS PALIKIMĄ
• DAILININKO ADOMO BRAKO 120-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ MINĖJIMO PROGRAMA1

POEZIJA 
• VIDMANTĖ JASUKAITYTĖ147

PROZA 
• Alis Balbierius.
GAIDYS
18

VERTIMAI 
• Helle Helle.
DAR KAVOS?
1

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Inga Mozūraitytė.
MUZIKA (AR NE MUZIKA?) ŠIANDIENINĖS VISUOMENĖS GYVENIME
19

DISKUSIJA 
• Jūratė Baranova.
KAIP ĮMANOMAS DIALOGAS TARP FILOSOFIJOS IR LITERATŪROS?
48

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
KELIONĖ VISBORO DISKOTEKĄ 1984-AISIAIS: PAMESTA KRONIKA
8

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Aušra Matulevičiūtė.
IŠPARDUOTA!

KRONIKA 
• TUŠTYBIŲ MUGĖ2
• LĖLININKŲ AKTUALIJOS
• "BALSO LAVINIMO TECHNIKA"3
• ATSISVEIKINAME SU KASDIENYBĖS POETU

SKELBIMAI 
• KŪRYBINĖ KINO STOVYKLA, SKIRTA KINO KRITIKAI
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA,1

DE PROFUNDIS 
• Stasys Puskunigis.
DAVATKĖLĖS IR C. MIESTELIUOSE
7

DAILĖ

GENDŽIO ISTORIJOS HEROJAI JAPONŲ GRAVIŪROSE

Vida Mažrimienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Graviūra iš parodos "Princo Gendžio legenda"

Daugybė autorių mėgino iliustruoti literatūros šedevrus. Iliustravimo klasika laikomi Vladimiro Favorskio raižiniai "Sakmei apie Igorio žygius", Gustave’o Doré – "Dieviškajai komedijai", "Gargantiua ir Pantagriueliui", "Don Kichotui"... Mykolas Elvyras Andriolis sukūrė ekspresyvias iliustracijas A. Mickevičiaus "Ponui Tadui", Viktoras Petravičius prikėlė liaudies pasaką "Gulbė karaliaus pati", o Telesforas Valius naujas išraiškas įkūnijo prūsų poemoje "Tawa Nouson". Į M. Žilinsko paveikslų galeriją Kaune iš Rygos užsienio dailės muziejaus, talkinant Norvegijos Bergeno fondui, atkeliavo unikali XIX a. graviūrų paroda "Princo Gendžio legenda". Ji supažindina žiūrovus su Japonijos gendži-ė meno kryptimi, kildinama iš viduramžių japonų rašytojos Murasaki Šikibu (978–1014) romano "Gendžio monogatari" ("Pasakojimas apie princą Gendžį") motyvų. Laikui bėgant Gendžio siužetą interpretavo vis kiti rašytojai, o siužetą iliustravo naujos dailininkų kartos. Šiandien po vienu galerijos stogu galima matyti ne tik ukijo-ė mokyklos graverių darbus, bet ir pajusti japonų literatūros klasikos aukso amžiaus dvelksmą.

Gendžio legendos kūrėjos Murasaki Šikibu tikroji pavardė nežinoma. Puikus išsilavinimas, gabumai literatūrai, tapybai, muzikai, kaligrafijai (pastarąja veikla tuomet galėjo užsiimti tik vyrai), darbas imperatoriaus rūmuose formavo didžią asmenybę. Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštyje, apžvelgdamas Murasaki Šikibu literatūros šedevrą, A. Andrijauskas rašė: "Į pasaulinės kultūros istoriją Murasaki įėjo ne tik kaip geniali milžiniško 54 skyrių ir daugiau nei 1000 puslapių romano "Gendžio monogotari", "Murasaki Šikibu dienoraščio" ir tankų autorė, bet ir kaip viena žymiausių japonų estetikos atstovių. Jos šedevras "Gendžio monogotari"– unikalus ir neprilygstamas savo estetine verte reiškinys to meto pasaulinėje literatūroje". XI a. sukurta šiuolaikiškumu stebinanti modernioji japonės proza įtraukta į literatūros studijų programas Niujorko moterų koledžuose. Spalvingi Murasaki herojų paveikslai, estetizuotos scenos, daugiaprasmiai jausmai prašosi inscenizuojami, tapomi ant šilko ar raižomi graviūrose. Nuo XIII a. šis daugiašakis menas vadinamas gendži-ė vardu.

Manyti, kad XIX a. spalvotose japonų medžio graviūrose tebevyrauja genialiosios autorės kūrinio vaizdai, būtų netiks­lu. Murasaki Šikibu siužetas, išryškinantis nuotykingus įvykius ir jausmų kulminacijas, domino ir vėlesnius jos "gildijos brolius". Samurajų kilmės Riutėjus Tanehiko (1783–1842) parašė romaną "Netikra Murasaki ir kaimietis Gendžis" (daugumą šio teksto iliustracijų matome ekspozicijoje). Mintis perkurti Gendžio istoriją autoriui kilo apie 1825 m., lankant klasikinės literatūros paskaitas. Tanehiko XI a. siužetą perkėlė į XV a. pabaigą, supaprastino dialogus, įpynė kabukio ir lėlių teatro dramaturgijos elementų. Pripažindamas pirmtakės nuopelnus, vieną romano dalį jis priskiria moters – rūmų damos Ofudzi autorystei. Romanas, pradėtas leisti 1829 m., kelis dešimtmečius buvo populiarus. Tačiau feodalų giminių konfliktas, aprašytas knygoje, pavojingai atspindėjo valdovų rūmų atmosferą, tad 1842-aisiais buvo cenzūros uždraustas. Nors skaitytojai laukė siužeto tęsinio, Riutėjus Tanehiko toliau rašyti nesiryžo. Dvi paskutinės romano dalys išleistos tik 1929 metais.

Ar šis romanas būtų įdomus šiandien? "Nesibaigiantys siužeto vingiai ir damų dūsavimai šiandien greičiau vargina, o ne traukia (...) dabartinis herojus keliomis galvomis žemesnis už aristokratą Gendžį", – rašo Donaldas Keene’as XVII-XIX a. literatūros istorijoje, pridurdamas, jog net kai kurios "iliustracijos yra negyvybingos". Dėl pastarojo teiginio galima ginčytis. Princo Gendžio istoriją XIX a. iliustravo beveik visos japonų raižybos garsenybės. 2000-aisiais Vilniuje surengtoje "100 senųjų japonų graviūrų" parodoje matėme nežinomo japonų dailininko meistriško piešinio iliustraciją Murasaki Šikibu "Pasakojimo apie princą Gendžį" motyvais iš Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabineto rinkinių. Analogiška iliustracija yra ir Šiaulių "Aušros" muziejaus rinkiniuose.

Japonų medžio graviūra klestėjo jau viduramžiais, o XVII–XIX a. pasiekė tarptautinės šlovės zenitą. Raižiniai buvo eksponuojami parodose Londone (1862), Paryžiuje (1867,1883), Sankt Peterburge (1897). Dauguma japonų raižytojų buvo susiję su ukijo-ė mokykla, klestėjusia Edo mieste.

Kauniškė ekspozicija paliudija, jog Gendži-ė istorija užbaigia vieną svarbiausių japonų iliustracinės graviūros etapų, įkūnydama ne tik estetinius miestiškosios jausenos idealus, bet ir žanrų įvairovę, ciklišką vaizdų derinį, tobulą knygų sandaros, figūrinių ir peizažinių motyvų harmoniją, linijos, technikos virtuoziškumą. Konkrečios situacijos kūriniuose virsta poetišku "Mėgavimusi sniegu", "Mėgavimusi gėlėmis", sniegui sningant rašomu meilės laišku... Visa tai perteikiama preciziška technika. Kruopščiai parenkamas popierius, dažai, tušas, dėl kurių japonas gali nukakti į Kiniją ar Korėją.

Į Kauną atkeliavusias Utagavos Tojokunio III, Utagavos Kunisados II, Utagavos Jošiiku, Utagavos Hirošigės II graviūras sąlygiškai galima skirstyti į kelias grupes: vienfigūres, keliafigūres (interjerines) ir peizažines, kuriose taip pat karaliauja figūros. Gyvenimo scenos, muzikalūs kontūrai, lankstūs siluetai, spalvų plokštumomis išgaunama perspektyva formuoja rytietišką grožį, skendintį ornamentikos, šukuosenų, vėduoklių ir kostiumų derinyje. Europiečiui menininkui šie darbai įdomūs ir komponavimo atžvilgiu: išilginėje juostoje ar susikertančiose įstrižainėse grupelėmis išdėstomi visi reikalingi veikėjai, o antrame plane lieka vietos gamtai, sūkuringam daugiafigūriam judesiui. Kompozicija yra dinamiška ir kartu statiška, simetriška ir asimetriška, uždara ir erdvinė.

Nors romane kunkuliuoja herojų aistros ir jausmai, graviūrose viešpatauja ramybė, taikiai su lemtimi susitaiko Gendžio mylimosios. Pagrindinis iliustracijų herojus, vilkintis dekoratyvų kimono, beveik nesiskiria nuo geišų... Apie tai subtiliai rašė tūkstantmečio pradžioje Murasaki Šikibu: "Apsivilkęs baltą, švelniai prie kūno prigludusį apatinį kimono, nerūpestingai užsimetęs ant jo kuklų viršutinį drabužį, atsileidęs raištelius Gendžis, snūduriuojantis pusiau gulomis, žibinto šviesoje atrodė kaip niekuomet nuostabiai...Ak, jei tai būtų moteris. Tokiam kaip jis ir geriausia iš geriausių turbūt būtų per prasta"...

Palikdamas parodą, supranti, kodėl Hirošigės graviūrose įkvėpimo ieškojo van Goghas, o Degas ir Debussy tyrinėjo Hokusajį. Japonų grafika ir šiandien daug ko gali išmokyti Europą.

 

Skaitytojų vertinimai


51475. Jovita :-( 2009-02-16 14:22
Šeip būtų galima ir kazžka pridėti ir bereikalingus dalykus išmesti. tai aišku tik mano nuomonė, bet man kaip skaitančiai tai norėtūsi kažkoįdomiau:)

53129. ?2009-05-29 14:44
straipsnis normalus, taciau noreciau suzinoti, kur galima rasti ta knyga Murasaki Sikibu "Pasakojimas apie princa Gendzi"? ieskojau visur, taciau net bibliotekose nera. gal kas turinte pasidalinti informacija, buciau dekinga :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:33:13 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba