Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-03-24 nr. 3088

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Andrzej Bursa.
HAMLETAS
38
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI1
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• PRIEŠ IŠSISKIRIANT DAR RŪPĖJO PAKLAUSTI3

AKTUALIJOS 
• Arne Guttormsen.
NETIKINČIŲJŲ DVASINGUMAS
8

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
VISOVĖS ILGESIO PERSMELKTAS
1
• Dalia Černiauskaitė.
KŪNO SIAUTĖJIMAI IR IŠPAŽINIMO GALIA
1
• Asta Bieliauskaitė.
KAM?
• IR TESIDŽIAUGIA TIE, KURIE JĮ PAŽINOJO1
• LĖLIUKĖ4
• MELNRAGĖS AKMENYS
• 13x13
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• Eglė Kačkutė.
REINO PERLŲ IEŠKOTOJAI
3

TEATRAS 
• KAD PAJUDĖTUME IŠ NULINIO TAŠKO2
• TEATRAS IR JAUNIMAS
• Audronė Girdzijauskaitė.
KONCERTINĖ "PERO GIUNTO" PREMJERA
• LĖLININKAI RAGINA NEPRALEISTI PROGOS

DAILĖ 
• Vida Mažrimienė.
GENDŽIO ISTORIJOS HEROJAI JAPONŲ GRAVIŪROSE
2
• Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
"BŪSENOS"

PAVELDAS 
• ŽVILGSNIS Į ADOMO BRAKO KŪRYBOS PALIKIMĄ
• DAILININKO ADOMO BRAKO 120-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ MINĖJIMO PROGRAMA1

POEZIJA 
• VIDMANTĖ JASUKAITYTĖ147

PROZA 
• Alis Balbierius.
GAIDYS
18

VERTIMAI 
• Helle Helle.
DAR KAVOS?
1

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Inga Mozūraitytė.
MUZIKA (AR NE MUZIKA?) ŠIANDIENINĖS VISUOMENĖS GYVENIME
19

DISKUSIJA 
 Jūratė Baranova.
KAIP ĮMANOMAS DIALOGAS TARP FILOSOFIJOS IR LITERATŪROS?
48

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
KELIONĖ VISBORO DISKOTEKĄ 1984-AISIAIS: PAMESTA KRONIKA
8

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Aušra Matulevičiūtė.
IŠPARDUOTA!

KRONIKA 
• TUŠTYBIŲ MUGĖ2
• LĖLININKŲ AKTUALIJOS
• "BALSO LAVINIMO TECHNIKA"3
• ATSISVEIKINAME SU KASDIENYBĖS POETU

SKELBIMAI 
• KŪRYBINĖ KINO STOVYKLA, SKIRTA KINO KRITIKAI
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA,1

DE PROFUNDIS 
• Stasys Puskunigis.
DAVATKĖLĖS IR C. MIESTELIUOSE
7

DISKUSIJA

KAIP ĮMANOMAS DIALOGAS TARP FILOSOFIJOS IR LITERATŪROS?

Jūratė Baranova

[skaityti komentarus]

Kai filosofijos kritikas(ė) ima rašyti apie literatūrą, natūralu, kad literatams profesionalams kyla tokio rašymo legitimumo klausimas. Tam tikras nesusikalbėjimas kyla ir iš to, kad abu cechai remiasi gana skirtingomis išeities prielaidomis, remiasi skirtingais autoritetais. Vartoja skirtingas sąvokas. Skiriasi taip pat dar nuo studentiškų laikų įgytas racionalaus argumentavimo supratimas. Literatai kaltina filosofus banalybės teigimu, o filosofams literatų argumentuose – kartais per daug subjektyvumo, kai kada stokojama griežtesnės argumentavimo logikos. Susidaro tarsi neperžengiama takoskyra. Šią takoskyrą siekiama įveikti Aušros Jurgutienės tekste "Prisitaikėlė ar disidentė. 2005 metų prozos skaitymai" ("Literatūra ir menas", 2006 m. kovo 17 d.). Jurgutienės nusiteikimą dialogui esu patyrusi jau anksčiau. Kritikė, ko gero, yra labiausiai šiuolaikinėmis, naujausiomis filosofijos srovėmis besidominti(s) literatė(as) Lietuvoje. (Beje, Valdas Kukulas per Andriaus Konickio knygos "Svarbiausia nubusti"… pristatymą Rašytojų klube taip pat ragino literatus atsigręžti į filosofiją, ir pats prisipažino skaitąs A. Šliogerį, J. Baudrillardą, M Foucault). Jurgutienė nepatingėjo pastudijuoti mano "sunkiasvorės" monografijos "XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu", kurią šmaikščiai apibūdino, kaip "pervažiavimą su tanku" per XX a. filosofijos tradiciją. Iš tiesų – ten nei žodžio nebuvo apie literatūrą. Taip pat, kiek man žinoma, kritikė puoselėja sumanymą parengti lietuvių kalbos ir literatūros studentams vadovėlį, pristatantį naujausias sroves filosofijoje, kurios galėtų būti įdomios ir literatui. Kritikė savo argumentams praplėsti apžvalgoje pasitelkia M. Heideggerio, J.P. Sartre’o bei J. Derrida įžvalgas. Aš irgi esu šių filosofų gerbėja. Todėl su Aušra, kaip su dalykus išmanančia kritike, norėčiau pakalbėti filosofijos ir literatūros galimo susitikimo vertinant konkrečius literatūros kūrinius klausimu. Turėdama galvoje mano rašinius, Jurgutienė rašo: "Gana rizikingai kartais atrodo ir autorės eksperimentas, pasitelkiant filosofiją, diskutuoti dėl populiariosios literatūros kūrinių meniškumo". Ar šią pastabą reikia suprasti, kad literatas gali apeliuoti į filosofų įžvalgas, bet jokiu būdu ne priešingai? Filosofijos kritikas neturi legitimumo prabilti apie kūrinio meniškumą? Tačiau svarbiau yra kas kita. Kaip viena Derrida tyrinėtoja sakau kitai Derrida tyrinėtojai savo tezę: kvalifikavimas romano kaip filosofinio nėra jo meniškumo įvertinimas. Kodėl? Atsakau Derrida žodžiais iš jo knygos "Literatūros aktai". Literatūra neturi esmės, t.y. nėra tokio dalyko kaip literatūrinio daikto tapatumas sau. Tekstas, kuris kalbėtų tik apie literatūrą, arba literatūrinis darbas, kuris būtų autoreferentiškas, panaikintų pats save. Literatūroje, jo manymu, mus domina Būties patyrimas, ji visada balansuoja ant metafizikos ribos, ant bet ko ribos, anapus visko, įskaitant ir save. Bet kurį tekstą, – ar žurnalistinį, ar mokslinį, ar literatūrinį, – Derrida manymu, galima perskaityti arba "netranscendentiniu", arba "transcendentiniu" būdu. Kiekvienas tekstas "leidžiasi" būti perskaitytas transcendentiškai. Jei tekstas priešinasi – tai reiškia teksto mirtį. Bet kurį literatūrinį tekstą taip pat galima perskaityti transcendentiškai. Tačiau skiriasi šio leidimosi formos. Kiekvienu atveju ji bus vis kita. Aš nuo savęs pridurčiau: jei kūrinys lengvai "leidžiasi" – jis gali būti pavadintas filosofiniu tekstu ar romanu, net jei autorius tokio romano sukurti ir neketino. Net jei literatūrinius kanonus sergintys literatai abejotų literatūrine to kūrinio verte. Tiesiog filosofijos interpretatorius žaidžia pagal savas žaidimo taisykles. Ir tai nereiškia, kad kūrinys neturi arba nustoja meninės vertės, jeigu filosofijos interpretatorius jį interpretuoja. Tiesiog jam įdomu yra kas kita. Jam rūpi hermeneutinės kūrinio prasmės.

Galutinė mano tezė yra tokia: jeigu tekstas perskaitomas "transcendentiškai", toks perskaitymas niekaip neužgožia jo "netranscendentinio" perskaitymo galimybės. Literatūros kritikai gali daugybę kartų skaityti tą patį kūrinį iš savo, t.y. netranscendentinės perspektyvos. Kiekvienas tekstas, Derrida supratimu, gali būti ir vienu, ir kitu būdu skaitomas ir interpretuojamas iki begalybės. Tai ir yra vadinamoji teksto prasmės neišsemiamumo dekonstrukcijos patirtis, kurią Derrida apibūdina savo sugalvotu naujadaru différance, kuris reiškia nuolatinę skirtį. Bet jei po mano "transcendentiniu" būdu perskaityto kurio nors kūrinio interpretacijos bus parašyta šimtas kitų, nebus išsemtos visos jo perskaitymo galimybės. Nė viena interpretacija nėra tapati sau. Ji visada atveria skirtį (différance). Deja, po šiuo tekstu negaliu pasakyti, kad tai tik mano atverta literatūros ir filosofijos suartėjimo hipotezė. Mano galva toks turėtų būti nuoseklaus Derrida pasekėjo(s) atsakymas.

Esu dėkinga Aušrai Jurgutienei už galimybę iš esmės ir dalykiškai pasikalbėti.

 

Skaitytojų vertinimai


23977. Gregoras2006-03-27 10:58
Va čia Jūratės požiūrio esmė: "Net jei literatūrinius kanonus sergintys literatai abejotų literatūrine to kūrinio verte. Tiesiog filosofijos interpretatorius žaidžia pagal savas žaidimo taisykles". Ir žaidžia taip, kad net studento leisgyvį ar negyvą romaną gali perskaityti "transcendentiškai". Nes "jam įdomu yra kas kita". Gerai, bet kam to reikia? Nori filosofuoti - filosofuok. Kuo čia dėtas meno arba ne-meno kūrinys? Reikia iškamšos treniruotėms? Medžiagos aukštiems minties viražams? Turbūt. Bet kai kūrinys suprantamas taip "transcendentiškai" - vien per problematiką, jos analizę, - išleidžiamas iš akių pagrindinis literatūros matas - gyvybė: gyvas kūrinys ar ne. Ir kas gi iš to, jei "lavonėlis" interpretuojamas "transcendentiškai"? Ką - jis gali prisikelti kaip ta šaldyta Beresnevičiaus višta? Niekada, kad ir kaip filosofai stengtųsi. Kas man nepatinka tų "gyvenimo nugyvintojų" veikloje? Jie sumaišo ir apverčia literatūros kriterijus: Iškelia, giliamintiškai sureikšmina "lavonėlius", o, tarkim, "transcendentiškai" neperskaitomą tikrai gyvą gabalą nuvertina.

23986. Zorgė2006-03-27 13:29
Jūrate, neatiminėkit iš literatūrologų paskutinio duonos kąsnio. Kitaip jie taps kanibalais ir jus suės. Girdžiu už kadro besiartinantį kramsnojimą. :)

23994. vasi2006-03-27 14:38
gaila, dabar neturiu laiko šioms sampynoms panagrinėti, bet tarp Derrida-literatūros skaitytojo ir Baranovos man žioji neįveikiama praraja. Taip, anot D., literatūra neturi esmės, bet pratęsiant - "literatūriškumas susijęs su intencionaliu santykiu su tekstu, santykiu kuris... numato daugiau ar mažiau implicitinį suvokimą tų taisyklių, kurios yra konvencionalios ar institucinės-socialios bet kuriuo atveju.... Tačiau tai nereiškia, kad literatūriškumas yra tiesiog projektyvus ar subjektyvus - jis nepriklauso nuo empirinio subjektyvumo ar skaitytojo kaprizų. Teksto literatūriškumas yra įrašytas intencionaliame objekte, jo noematinėje struktūroje, o ne vien subjekto noetiniame akte. Tekste yra bruožai, kurie šaukiasi literatūrinio skaitymo ir primena konvenciją, instituciją ar literatūros istoriją". (tie patys Literatūros aktai) bet jau vėluoju į kino pavasarį, tai negražiai palieku nuogą citatą, kuri ėmė ir atrajojosi paskaičius Baranovos manifestą:)

24010. kavka2006-03-27 17:47
Gregoras Nezamza ir vel puikus.

24024. varna2006-03-27 21:55
Klausyk, Baranova, ar esi nors kartą gyvenime suformulavusi savo mintį? Toks jausmas, kad ir prašydama sviesto parduotuvėje tu neapsieini ko nors nepacitavusi. Koktu skaityti. A.J. paprasčiausiai suabejojo tavo sugebėjimu suprasti perskaitytą kliteratūros kūrinį, o ne tavo sugebėjimu kaišioti Derridą į bet kokią skylę - tinka tai ar ne. Šituo Lietuvoje jau berods niekas nebeabejoja - apžergusi Derridą greitai spygausi ant kiekvieno kampo. Įgrįsai iki gyvo kaulo.

24025. dada2006-03-27 22:11
Derri dada!

24026. zioma2006-03-27 22:15
Nieko juokingesnio uz pastaraji piliecio vahrnos spygtelejima seniai nebuvau skaites. Great stuff, brother!

24046. vs2006-03-28 12:19
kodėl dvi moteriškės nesusišneka? abi lietuvaitės, baigusios mokslus. abi, kaip sako, myli literatūrą bei kelis tuos pačius filosofus. o va viena kitos - nelabai. jūratė b. viską ką sako lyg ir tiesa. bet kodėl niekas netiki? mano versija: jūratės tekstuose yra kruopelytė pasigrožėjimo savo meile literatūrai, atskiriems rašytojams, savimi - rašančia, savimi - modernia moteriške, nesustabarėjusia filosofe, "Trečio brolio" mūza, paprastiems mirtingiems neįkandamų filosofinių tiesų aiškintoja, bei - kas dar nuostabiau - jų atradėja ir mūsų gyvų (net kartais jaunų) rašytojų tekstuose... kiek pavidalų, kiek atspindžių... va ta kruopelytė deguto visą statinę lyrinio ir filosofinio medaus kažkaip sugeba pagadinti. o kitas sėda ir parašo apie tuos pačius dalykus be didelių aliuzijų bei asociacijų, ir kažkodėl juo patiki, pasitiki... kaip pvz. nesenu jūratės sprindytės tekstu, kurį vakar prieš miegą dar kartą perskaičiau.

24055. xX2006-03-28 15:43
Pažiūrėkim į merginų pasitampymo už kasyčių kilmę kiek kitaip, inversiškai. Trivialu, nereikia nei Marx`o: ekonomika, laimei-nelaimei, tekstinę kultūrą pakabino ant savo kabliuko (arba laiko po kabluku) taip seniai, kad perku ir skaitau įaugo į sąmonę kaip vienintelis įmanomas ir dėl to tradiciškai teisingas priežastinis ryšys: perku (priežastis) ---> skaitau (pasekmė). Atvirkščias priežastinis ryšys skaitau, o tada perku - toks retas (išskyrus išdidų verslą ir 10 dienų meditacijos kursus šalia Anykščių), kad net neverta judinti. Na, taip - prieš perkant dar esi gerokai apdorojamas socialinės inžinerijos triukais: paslaptingas opinijos formavimo procesas, "istorinė" atmintis, "žvaigždžių" darymo technologijos, gandai ir saldi reklama, kurstomas ažiotažas ir verbalinė magija, etc. Ir turim tai, ką turim. Situacija yra tragikomiška. Pirkimas ir skaitymas tampa "teisinga" kelione šachmatų lenta, kur ėjimo kombinacijų nors ir labai daug, bet visos jos reglamentuotos išgalvotų taisyklių. Pagal jas žaidžia filosofės ir literatūros kritikės, kritikai ir kiti chitrikai. Skaitančiojo vs. rašančiojo patas yra neišvengiama baigtis, nesvarbu, užsirašinėjami ar ne ėjimai. Nieko gudraus, nuobodu. Nėra aistros. Nėra vyno ir kraujo, tik reveransai.
Todėl siūlau sukeisti prežastį su pasekme vietomis, t.y atstatyti natūralių sulčių procesą. Pirma skaitai, o po to susimoki. Arba nesusimoki. Tokia inversija, sakysit, neįmanoma. Taip, anksčiau buvo neįmanoma. Dabar yra kitaip. O kaip - patys žinot, ir nėra ko apsimetinėti...

24066. krankt2006-03-28 20:51
Cia man patiko - pirma skaitai, o po to susimoki. Bet turiu geresni pasiulyma: skaitytojams turetu buti mokama uz skaityma! :) Tai butu biznis...

24070. bb ivs :)2006-03-28 22:33
Jep! Jep! Jep! Jau seniai taip yra: if you are not 100% satisfied, return our product and you`ll get your money back no questions asked! Šitą merkantilinį principą spausdintam žodžiui!

24071. ivs2006-03-28 22:36
xX`ai, bet dar turi būti gana išsivystęs pilietinės atsakomybės jausmas, ar ne? Juk darmoedai pasinaudos, paskui sakys - fee. Ech... plati ir idomi tema...

24081. Korra2006-03-29 04:35
Man šioje situacijoje patinka štai kas: atėjo Baranova ir sudrumstė ramų lit.užutekio vandenį, o tai yra sveikintina, nes seniai jau lit.kritikoj buvo įsivyravęs toks štilis, kad net ir audra stiklinėj dabar suteikia vilties.

24088. geras ponas2006-03-29 11:45
bet šiaip tai jo - čia tiek derida citatų prikaišiota kaip razinkų, kad jūratė baranova pasirašydama dar ir savo Autoriteto pavardę galėjo įrašyti. daug dabartės kompiliatorių atsirado...

24091. Blogas ponas2006-03-29 12:57
O kada tų kompiliatorių nebuvo? Beveik visa liet. literatūrologija - kompiliacijų rinkiniai.

24109. varna2006-03-29 17:25
Tai tau, Korra, patinka "drumsti vandenys"? O purvini šaligatviai irgi patinka? O duobėtos gatvės? O purvini langai? O musių nutupėti lempų abažūrai dvokiančiose pakelės užeigose?

24114. hm2006-03-29 20:09
Nepatinka man Baranova, bet patinka, kad lipa ne i savo darza. Taip jau atsibodo tie baltom tvorelem aptverti rutu metu darzeliai. Sekit jums dygia pikdzole ir ravekites!

24119. vs2006-03-29 23:08
na, jeigu balos taškymas yra sveikintinas veiksmas, tai dar ilgai taškysimės, bėda, kad šito performanso žiūrovų gali nebelikt, nes šiais laikas yra ką žiūrėti

24137. Korra to varna2006-03-30 08:47
Nebūk buržujus - revoliucija literatūroje niekada neįvyks, bet, priešingai nei gyvenime, literatūroje ją skatinti visada sveika. Toks čekas Holubas rašė - "atverk duris, net jei nieko ten nebus/ bus bent skersvėjis".

24142. abr dėl "nebūk buržujus"2006-03-30 12:20
Taigi anas yra aršus (idėjinis:) buržua ir buržuazinių vertybes puoselėjančio meno kūreiva. Tokia tad jo, bučių irgi kuprevičių gerbėjo, alternatyvi o/pozicija irgi iššūkis vadinamajam lietuvių lit. avangardui, meinstrymui ir visokiems parulskizmams. :))))
varna, ješ ananasy, riabčiki žuj,/ den` tvoj poslednij/nastanet, buržuj!

24143. abr2006-03-30 12:22
pasitaisau (tai velnias, linksnių nebesuderinu): ..buržuazines vertybes puoselėjančio...

24146. varna2006-03-30 15:23
Geriau buržuazinis menas, nei proletarinė kultūra.

24161. Korra2006-03-30 18:46
Pritariu tau, varna, tikrai geriau.

24167. krankt2006-03-30 21:29
Burzuazinis menas geriau - irgi pritariu.

24169. abr2006-03-30 21:48
Kvankos, daug proletarinių meninykų pažįstat? Kartą viešėjau vieno puikaus norvegų grafiko namuose. Jis didžiuojasi proletarine kilme ir savo meną vadina proletariniu. Nes iš idėjinių paskatų nesimokė aukštojoje, nenorėjo "pereiti" į buržua klasę. Mokėsi amato iš meistrų Niujorke. Tai va. Mačiau jo darbų pačiame intelektualiausiame Norvegijos laikrašty - maoistų klassekampe.:) Tiesa, jo virtuvę puošia XVI a. vokiečių genijaus darbas, hm, už porą milijonų. Aišku, neįrėmintas, proletariškai:) pakabintas.
Norėjau pasakyt: intelektualų išsidirbinėjimai man visai mieli. Ir nors nesižaviu Baranovos kompiliacijomis, gerbiu profesorę už darbštumą. Vis dėlto daug juodo, nedėkingo darbo nudirbo, studikams ne vieną vadovėlį parašė. Varna, derėtų susilaikyt nuo aštrybių šios geranoriškos ir l. gražios moters atžvilgiu. Verčiau būk kritiškas tikrųjų šlykštukų atžvilgiu. Pvz., A.Bučio, ar kokčiai sentimentalaus durako Kuprevičiaus. Atsiversk muzikos barus, rasi Kuprevičiaus plepalus. Pakomentuok. Nedrąsu? Nori, jam užvažiuosiu tavo stiliumi?

24170. abr :)2006-03-30 21:58
Prisiminiau smagų faktą: ilgus metus Norvegijos maoistų partijai vadovavo bibliotekininkas.

24171. paskutinė abrės replika2006-03-30 22:01
Kuo čia dėti Bučys su Kuprevičium? Ogi vieninteliai, nusipelnę varnos pagarbos ir susižavėjimo.

24176. krankt2006-03-30 23:09
Na, jeigu Baranova grazi moteris, tai tyliu. Pries grazias damas balso nekeliu.

24179. varna2006-03-30 23:24
Na, jei sakai "l. graži", tai gal nebepulsiu. Gražiom moterim kvailumas atleidžiamas (oops, štai ir išlindo šovinistas iš maišo). Juokauju. Bet rimtai. Kuprevičiaus interviu Nemune man visai patiko. Net šmaikštus vietomis. Ir neverkšlena, kaip nūnai įprasta - Europos visom baisybėm nekaltina (kaip patapo madinga tipointelektualų kasdienėse inkštimo pratybose). Bučys nieko blogo man nepadarė, irgi negirdėjau skundžiantis.
O dėl diskusijų - man sunkiai sekasi diskutuoti su moterimis, nes beveik visada nusileidžiu. Vyrai ginčijasi dėl paties proceso, moterys - kad atrasti teisybę. Na kam, po velnių, ta teisybė reikalinga? :)

24180. pletkininke - abr2006-03-30 23:33
ar tai tas grafikas kuris vedes Petr.?

24183. varna2006-03-30 23:47
ne, jis vedęs Mao.

24185. hm2006-03-31 01:10
Na taip. Vyrai ir myli(si) dėl paties proceso :)

24186. praeivis2006-03-31 02:23
E.Red: Komentaras panaikintas.

24187. krankt praeiviui2006-03-31 02:27
Eik, eik is kur atejes ir neburbek cia.

24201. von Von`as2006-03-31 14:35
Atsakau: neįmanomas, kol antroji nevirsta pirmąja.

24216. Korra2006-04-01 11:22
Mao yra nulis. Maoistai Norvegijoje yra kvailiai Norvegijoje. Gal dar stalinistų partiją įkurkite, mažvaikiai?

24231. edva (iš Palangos)> Korrai2006-04-01 15:41
Nusiramink, nusiramink, prašau Tavęs;neklausysi - nustumsiu numesiu nuo Palangos tilto(tą v e i k ą man jau inkriminavo advokatė IVS iš amerikės).Prašau Tavęs, pabučiuok tuos norvegus maoistus ir daosistus, ir dar stalinistus bei mažvaikius..ir nusiramink!

24232. ooo2006-04-01 15:51
negrazi ji. didele ir hiperaktyvi

24234. edva>ooo2006-04-01 16:24
Tai ką - metam JĄ jūron?!

24249. vs2006-04-01 22:45
šiandien didelį įspūdį padarė Nenos ir Kim Wilde dueto video versija. pagalvojau: o juk galėtų ir Aušra su Jūrate kada nors taip dviese apsikabint ir padainuot. arba trio su donskiu. be pykčio. irgendwo, irgendwann... pavyzdžiui, ant Palangos tilto. kritikė ir filosofė. dvi stichijos prieš amžinai nepatenkintą jūrą

24251. edva>vs2006-04-01 22:51
Nuostabi idėja, nuostabi! Bet gal geriau dvi Jūratės ir Kastytis Donskis?

24256. abr2006-04-02 00:37
Be pyksčio, sakot. Donskis negali žiūrėt į Jūratę Baranovą. Taigi Leonidui, plačios, tačiau itin neapibrėžtos specializacijos veikėjui, kartą šovė paika mintis pamokyt mūsų istorikus istorizmo, išpopuliarinti irgi įpiršti A.Toynbi "mokymą". O per "Zenono Ivinskio skaitymus" Baranova dideliam istorikų džiaugsmui išsišaipė iš Leonido kaip Toynbi populiarintojo. Negana to, Zenonas Norkus pašmaikštavo... Leonidas suisterikavo... O bjaurybinai istorikai tą komišką vaizdelį irgi leonido ašarojimą įrašė ir publikavo kaip "diskusijas". Lūžau skaitydama, deja, nebeprisimenu "ivinskio skaitymų" metų.

24257. vs2006-04-02 00:44
lietuviškai būtų: Kąstytis Dugninis. negerk, Kąstyti, ką Jūratė pila, Baranovu pavirsi... tokia moderni lietuviška pasakaitė

24336. varna (ir vėl šaltis kausto sparnus)2006-04-02 22:27
Būsiu šlykščia išgama, bet juk reikia kažkaip pabaigti savaitę, kad paskui būtų gėda? Kaip ten bebūtų, pirmas Baranovos tikrai vyriškas poelgis (o tokių ji godoja), būtų pavardės pakeitimas. Kažkaip "nervuoja" ta jos pavardė. Na, ką čia šlykštaus dar pasakyti. Ai, paliksiu desertą pirmadieniui.

24341. AišV v pridačiu varnai2006-04-02 22:59
E.Red. : Komentaras panaikintas.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:33:12 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba