Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-03-24 nr. 3088

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Andrzej Bursa.
HAMLETAS
38
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI1
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• PRIEŠ IŠSISKIRIANT DAR RŪPĖJO PAKLAUSTI3

AKTUALIJOS 
• Arne Guttormsen.
NETIKINČIŲJŲ DVASINGUMAS
8

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
VISOVĖS ILGESIO PERSMELKTAS
1
• Dalia Černiauskaitė.
KŪNO SIAUTĖJIMAI IR IŠPAŽINIMO GALIA
1
• Asta Bieliauskaitė.
KAM?
• IR TESIDŽIAUGIA TIE, KURIE JĮ PAŽINOJO1
• LĖLIUKĖ4
• MELNRAGĖS AKMENYS
• 13x13
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• Eglė Kačkutė.
REINO PERLŲ IEŠKOTOJAI
3

TEATRAS 
• KAD PAJUDĖTUME IŠ NULINIO TAŠKO2
• TEATRAS IR JAUNIMAS
• Audronė Girdzijauskaitė.
KONCERTINĖ "PERO GIUNTO" PREMJERA
• LĖLININKAI RAGINA NEPRALEISTI PROGOS

DAILĖ 
• Vida Mažrimienė.
GENDŽIO ISTORIJOS HEROJAI JAPONŲ GRAVIŪROSE
2
• Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
"BŪSENOS"

PAVELDAS 
• ŽVILGSNIS Į ADOMO BRAKO KŪRYBOS PALIKIMĄ
• DAILININKO ADOMO BRAKO 120-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ MINĖJIMO PROGRAMA1

POEZIJA 
• VIDMANTĖ JASUKAITYTĖ147

PROZA 
• Alis Balbierius.
GAIDYS
18

VERTIMAI 
• Helle Helle.
DAR KAVOS?
1

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
 Inga Mozūraitytė.
MUZIKA (AR NE MUZIKA?) ŠIANDIENINĖS VISUOMENĖS GYVENIME
19

DISKUSIJA 
• Jūratė Baranova.
KAIP ĮMANOMAS DIALOGAS TARP FILOSOFIJOS IR LITERATŪROS?
48

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
KELIONĖ VISBORO DISKOTEKĄ 1984-AISIAIS: PAMESTA KRONIKA
8

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Aušra Matulevičiūtė.
IŠPARDUOTA!

KRONIKA 
• TUŠTYBIŲ MUGĖ2
• LĖLININKŲ AKTUALIJOS
• "BALSO LAVINIMO TECHNIKA"3
• ATSISVEIKINAME SU KASDIENYBĖS POETU

SKELBIMAI 
• KŪRYBINĖ KINO STOVYKLA, SKIRTA KINO KRITIKAI
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA,1

DE PROFUNDIS 
• Stasys Puskunigis.
DAVATKĖLĖS IR C. MIESTELIUOSE
7

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS

MUZIKA (AR NE MUZIKA?) ŠIANDIENINĖS VISUOMENĖS GYVENIME

Inga Mozūraitytė

[skaityti komentarus]

Menas yra laikomas tam tikra kalba ir komunikacijos priemone, kuriai suprasti bei vartoti reikia bent minimalios meninės ir estetinės kompetencijos. Meno kūriniai atveria savitą ir turtingą prasmių bei vertybių pasaulį, kurio pažinimas yra toks pat reikšmingas, kaip ir mokslinis, matematinis, religinis. Asmeniui gebant stebėti, išgyventi ir suvokti meno kūrinius, tenkinamas jo meninio pažinimo interesas, didinamas sąmoningumas, išplečiamos objektyviojo ir ypač subjektyviojo pasaulio pažinimo ribos. Tik, deja, ne kiekvienas mūsų dabartinės visuomenės narys taip galvoja. Juo labiau, ne kiekvienas "darantis" meną yra menininkas. Kyla klausimas, kodėl taip yra?

Kiekvienam save gerbiančiam menininkui – muzikos, literatūros, teatro ar dailės – yra suprantama, kad įvairios meno šakos ugdo įvairias intelekto rūšis, kaip antai: muzikinį, erdvinį, kinestezinį, socialinį, be to, meninėje veikloje ugdomi suvokimo, kritinio mąstymo, problemų sprendimo bei kiti protiniai gebėjimai, turtinama emocinė patirtis, ugdoma jausmų raiškos kultūra, skatinamas asmenybės individualumo ir savarankiškumo atsiskleidimas.

Ką muzika duoda žmogui? Kiekvienas iš mūsų tegul pats atsako į šį klausimą. O štai ką galvoja apie muziką įžymūs žmonės:

"<...> muzika, kai ji tobula, sukelia širdyje tokią pat būseną, tarsi tu gėrėtumeis mylima būtybe, tai yra teikia, be abejo, didžiausią laimę" (Stendalis);

"Muzika man dažnai kelia gilias mintis. Klausydamasis jos, aš patiriu didžiulį norą kurti" (E. Delakrua).

Be muzikos, manau, nebūtų sukurta tiek daug puikių literatūros ir dailės meno kūrinių. Beje, muzikos, literatūros ir dailės sinkretiškumą jau gana seniai įrodė viso pasaulio menininkai ir filosofai, todėl detaliau apie tai neberašysiu. Galima tik pasvarstyti apie šių dienų menų sintezę. Ar tokia vis dar egzistuoja? Manau, kad jau nebe...

Kalbant apie šiandienos muzikinį Lietuvos gyvenimą, manau, ryškiai išsiskiria trejetas tendencijų – vieni kuria muziką, ko gero, tik sau, kiti bando muzikuoti sau ir savo draugams bendraminčiams, o trečiųjų muzika yra skirta plačiajai visuomenei.

Pirmajai grupei galima priskirti tuos muzikantus menininkus, kurių sukurti muzikos kūriniai (jei taip būtų galima juos pavadinti), skamba tik kažkur pogrindžiuose, o kartais net "išlenda" į viešumą, pavyzdžiui, į Vilniaus senamiesčio glūdumose esančias kavines, mini klubus ir panašiai. Šie muzikantai save vadina šiuolaikinio novatoriško meno atstovais. Menkai suprantančiam muziką šiandieninės visuomenės meno vartotojui gana sunku suvokti tokį "meną", todėl arba atmeta šį muzikavimą, arba priima pastarąjį kaip bandymą išreikšti save, nesivadovaujant jokiomis normomis bei nuo seno įsigyvenusiomis muzikinėmis tradicijomis.

Tuo tarpu antroji grupė muzikantų menininkų nuo normų toli nenukrypsta. Šiai grupei priskirčiau tuos, kurie kuria muziką, vadovaudamiesi tam tikromis taisyklėmis. Tokie muzikantai menininkai dažniausiai "išeina" specialius muzikos komponavimo mokslus, priešingai nei pirmoji grupė menininkų. Tokie šiuolaikiniai kompozitoriai viešumoje pasirodo jau kur kas dažniau, negu minėtieji pirmosios grupės atstovai. Pavyzdžiu čia galėtų būti kad ir "Gaidos" ar "Vilniaus dienų" muzikos festivaliai. Tik nepamirškime tokių faktų, jog bilietų kainos į tokius koncertus tikrai ne kiekvienam prieinamos, ir toli gražu ne kiekvienam šie festivaliai įdomūs... Tokius koncertus lanko tik tam tikras ratas žmonių – dažniausiai taip pat bendraminčių muzikų profesionalų. Svarbu dar ir tai, kad ne kiekvienam mūsų visuomenės nariui tokia muzika yra suprantama. Nesuprantama ne dėl to, kad per daug šiuolaikinio skambesio, bet greičiausiai todėl, kad ją atlieka klasikinės muzikos instrumentai. Daugumai lietuvaičių klasikinės muzikos skambesys yra visiškai nesuprantamas ir menkai pažintas. Pasak žymių mąstytojų, klausydami geros klasikinės muzikos, dažnai "nuplaukiame" vaikystės takais, prisimename tolimus įvykius, mūsų brangiausius ar artimiausius žmones. Nuo tų prisiminimų pasąmonėje tarsi tampame geresni, švelnesni ir panašiai. Kiekvienas gimstame su garsu ir iš garso. Argi ne garsas žemės sukūrime buvo pirmas? Užaugome su motinos dainuojama lopšine... Tiesa, nedaug dabartinių motinų moka dainuoti lopšines. O kaip jums atrodo, kodėl?

Neseniai atlikus tyrimą tarp mokyklinio amžiaus jaunimo (14–18 metų), sužinojau, kad klasikinė muzika jų nedomina visiškai. Dauguma jų niekada nebuvo jokiame klasikinės muzikos koncerte, nepažįsta klasikinės muzikos instrumentų, nepažįsta natų ir taip toliau. O svarbiausia, kad šie jaunuoliai visiškai ir nenori pažinti tokios muzikos! Vėlgi kyla klausimas, kodėl taip yra? Ar nepakankamas vyresniųjų ugdymas tinkama linkme? O gal ne tas vertybes diegiame žiniasklaidos dėka? Tai ko gi norėti ar laukti iš tokios augančios visuomenės? Šiuolaikinės klasikinės muzikos festivaliai, manau, tikrai ne jiems.

Kalbant apie žiniasklaidą, šiuo metu daugiausia dėmesio yra skiriama įvairiam kičui. Iškeliamos tikrai ne tos vertybės, kokios turėtų būti keliamos. Pasižiūrėkime, kokia muzika brunkama dabartiniam jaunimui, ir ypač gyvenančiam mažuose miesteliuose, tokiuose, kur klasikinės simfonijos ar šiaip geros – vertos dėmesio – muzikos niekur paklausyti nenueisi, nes paprasčiausiai jos klausytis ten niekas ir nenorės. O ką mes darome dėl to, kad gera muzika būtų pamėgta? O gi nieko! Spauda ir televizija mirga nuo nevertų dėmesio "menininkų" fotografijų ir kasdieninio pastarųjų gyvenimo aprašymų. Muzikinis lietuvaičių skonis ugdomas "pigiu popsu". Kuo mažiau instrumentarijaus, kuo mažiau profesionalumo, kuo mažiau prasmingų dainų tekstų, kuo mažiau gražaus balso tembro, tuo yra geriau! Taip išsiskiria trečioji mano paminėta Lietuvos muzikinio meno kryptis-tendencija. Tokiai muzikai kurti ir atlikti reikia tik pakankamai pinigų arba "brolių šaunuolių" palaiminimo, ir kiekvienas norintis gali tapti Lietuvos estrados žvaigžde. O kur gi profesionalumas? Kur tinkamas muzikinis skonis? Vėlgi, manau, verta priminti, kad tinkamo muzikinio skonio ugdymo svarba itin padidėja kuriant kompetentingą ir kūrybingą žinių visuomenę, kurios egzistavimas susijęs su nenutrūkstama neverbalinių ir verbalinių kultūros ženklų, jų sistemų suvokimo, interpretavimo ir kūrybinių sprendimų priėmimo tėkme. Joje itin reikalingi tampa savęs ir kitų pažinimo bei savikontrolės įgūdžiai, gebėjimai prisitaikyti ir gerbti kitokį (dažnai skirtingą) mąstymo, darbo ir gyvenimo būdą, platus saviraiškos (taip pat ir meninės bei estetinės) būdų spektras. Muzikinis ugdymas turi ir instrumentinę, ir savaiminę vertę. Jis plėtoja bendruosius gebėjimus (asmeninius, socialinius ir kt.), puoselėja humanistinėmis vertybėmis grindžiamą asmens dvasinį pasaulį. Antra vertus, suteikia bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, reikalingą įvairiose gyvenimo srityse, ugdo meninius ir estetinius gebėjimus, padedančius išreikšti save, kurti, komunikuoti, įprasminti savo gyvenimą kūrybiniu indėliu į bendruomenės, šalies ir pasaulio meno kultūrą. Kyla dar vienas klausimas: "Kokį kūrybinį indėlį "įdėsime" šįkart?"

Manau, skoninga ir visų pirma muzikali muzika gali padėti sukurti net geresnę visuomenę. Tad palinkėkime šiandienos menininkams muzikantams kurti ir dainuoti tokią muziką, kuri ką nors duoda ir kažkam įkvepia... Šiuolaikinio kompozitoriaus Šarūno Nako žodžiais tariant: "Muzika dažniausiai gimsta iš meilės, džiaugsmo, pasigėrėjimo ir nuostabos, o svarbiausias jos tikslas – teikti malonumą. Kaip ir visais laikais, taip ir šiandien".

 

Skaitytojų vertinimai


23958. bent jau2006-03-26 22:34
"kūrybiniu indėliu į bendruomenės, šalies ir pasaulio meno kultūrą" kol kas lietuvoje tai nelabai imanoma , nes kontekstai visur labai skirtingi :) "muzikali muzika" - irgi neblogas issireiskimas :) bet visumoje tai bent jau bandymas kazka analizuoti t.y. teigiama

24016. tsuki2006-03-27 19:41
Geras straipsnis.

24027. e :-( 2006-03-27 22:40
blogas straipsnis

24029. e2006-03-28 02:36
ir uzjauciu autore del siauro ir sustabarejusio poziurio i muzika. turbut 12 metu muzikos mokykloje ir dar 4 ar kiek konservatorijoje kasdien skambino fortepijonu po 8 valandas, tai neturejo laiko susipazinti su milziniskai placiu pasaulio muzikos spektru. ivairios ir labai geros muzikos, nepriklausancios nei klasikines nei akademines muzikos kategorijoms, tikrai daug pasauly, kaip ir jos atlikeju bei muzikantu. palinkeciau autorei islipti viena diena is savo boksto ir apsidairyti po pasauli.

24060. ponas b2006-03-28 19:30
si autore mano pazistama...ir kaip ponas e mano ji numano zymiai daugiau nei Jus komentavot...

24065. zaliukas :-) 2006-03-28 20:51
Saunu, kad yra dar taip mastanciu zmoniu!!!

24067. as2006-03-28 20:52
be komentaru liuks!

24085. violetti :-) 2006-03-29 09:20
Ačiū, Ingule, šauniai parašyta! Džiaugiuosi, kad tau taip rūpi globalinės problemos :) Nors kažkam tai rūpi...O visiems nepatenkintiems komentatoriams siūlau oponuot ir aprašyt savo suvokimą! Būt smagu paskaityt. Gražios bei dainingos dienos!

24087. ponia2006-03-29 11:44
Geras straipsnis, man patiko. Linkiu, kad iš tikrųjų susimąstytų musų visuomenė!

24102. Bastetė2006-03-29 15:09
Straipsnis man patiko. Sutinku su mintimi, kad mokykloje yra skiriamas per mažas dėmesys muzikinio skonio formavimui. Mano kvaila galva, būtent mokyklos ir mokytojų problema, kad jie neišmoko vaikų skirti muziką, poeziją nuo kičo - tai jų pareiga ugdyti kritišką ir mąstančią asmenybę. Aš baigiau vidurinę mokyklą provincijoje, rajono centre. Būtent joje mus ir supažindino su Mocarto, Bethoveno, Vivaldžio ir kitų kompozitorių kūryba. Nesakyčiau, kad daug bendraklasių susidomėjo šia muzika, bet keli vis dėlto atsiradome. Nereikia kategorizuoti, kad jaunimui klasikinė muzika iš viso neįdomi. Tam tikrose subkultūrose, pavyzdžiui metalistų ar gotų, klasikinei muzikai yra skiriamas nemenkas dėmesys. Natūralu, kad išprusęs tokios muzikos klausytojas labai vertina klasikinius kūrinius, muzikantai semiasi idėjų klasikinėje muzikoje. Kita problema - mokykloje pateikiama tik dvejopa muzika - liaudies ir klasika. Pažintis su populiariaja muzika baigiasi The Beatles. Apie roką, regį, metalą, gotiką ir kitus muzikos stilius - nė žodžio. Tai ką belieka rinktis? Tai, kas pasiekiama ranka - kičą, vadinamą popsu.

24106. >Bastetė2006-03-29 16:02
"roką, regį, metalą, gotiką ir kitus muzikos stilius " tai yra trumpai 9 klases programoje - taigi shiaudas yra:) vadoveliai pasene moraliai ir nemoraliai :).nezinau kada tu baigei mokykla , bet labai abejoju ar taip jau vivaldis promoutintas buvo :) vivaldis paplito salyginai neseniai . del Mocarto, Bethoveno neabejoju :) apie jokio skonio formavima mokykloje aplamai neina jokios kalbos!

24153. straipsnio autorė2006-03-30 16:01
Man malonu sulaukti tiek komentarų - blogi jie ar geri, vistiek malonu. Reiškia, esu pastebėta. Noriu tik trumpai pakomentuoti: Gerbiamas "e", mano požiūris tikrai nėra sustabarėjęs ir domiuosi pakankamai daug pasaulio muzika, tik esmė ta, kad mano straipsnis rašytas tik apie muziką Lietuvoje!!! O visiems kitiems dėkui už malonius pastebėjimus...

24164. jis2006-03-30 19:14
Jo, man irgi patiko išsireškimas "muzikali muzika". Ir Lietuvoj kogero to muzikalumo truksta. O šiaip straipsnis visai nieko

24184. varna2006-03-31 00:11
...Vilniaus senamiesčio glūdumose esančias kavines... Puikus sakinys. Bet ne apie tai kalba. Autorė pretenduoja į šiuolaikinės Lietuvos muzikinio gyvenimo apžvalgą, bet gaunasi šnipštas. Trys menininkų muzikantų grupės: na tie, kur tūno lindynėse ir glūdumose...(?). Antri, kurie "nuo normų nenukrypsta" ir "kuria vadovaudamiesi tam tikromis taisyklėmis " (tai čia tie "gerieji", reikia suprasti?). Treti - na aišku, kičininkai. VISKAS? Ir čia straipsnis apie muziką Lietuvoje? Kokiose glūdumose autorė gyvena? Taip, perfrazuojant pirmą autorės klausimą (į kurį atsakymo taip ir neradau), pasakyčiau: ne kiekvienas "darantis" straipsnius turi ką pasakyti.

45098. Enrika :-) 2008-02-09 20:48
Tikrai saunus straipsnis!!!Man jis labai padejo parasyti rasini apie klasikine muzika ir jaunima... :) tikrai labai dziaugiuosi kad yra tokiu zmoniu kurie pagalvoja apie jaunima ir klasikine muzika... :)

45939. ~>Absoliutizmas<~ :-) 2008-03-27 23:00
Man labai patiko tavo straipsnis bet galejaj kiek paprasciau parasyti ji sunkoka skaityti Ypac jaunimui kajp daugelis is musu neklauso klasikines muzikos taip pamirso ir knygas ... xD respect + 12 uz straipsni .. ;]]]

45978. Martynas :-) 2008-03-30 13:45
tikra tiesa labai sauniai parasyta liuks!!!

46741. as :-) 2008-05-06 00:08
man patiko, kad bandoma vertinti siandienine muzika Lietuvoje. Su daug kuo sutinku, taciau del kai ko papriestarauciau. Na, bet cia tik mano nuomone. Sekmes

52467. migle :-) 2009-04-14 19:43
prasminga manu...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:33:11 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba