Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2012-01-13 nr. 3362

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• ANTANAS OBCARSKAS
• BRONĖ NEVERDAUSKIENĖ,
MONIKA ŽALTAUSKAISTĖ GRAŠIENĖ
• TADAS GINDRĖNAS

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• WISŁAWA SZYMBORSKA.
Babelio bokšte

REDAKCIJOS SKILTIS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
„Litmenio“ oazė
2
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

PUBLICISTIKA 
• Tauro g. 10-11

ESĖ 
• STASYS STACEVIČIUS.
Malkos ir Jonukas

KNYGOS 
• ANA AUDICKA.
Sielos žaidimai ir pokalbiai su angelais
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DAILĖ 
• AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ.
Tapybos horizontai Panevėžyje

PAVELDAS 
• DALIA TARANDAITĖ.
Radvilų rūmų muziejuje – XVI–XIX a. Europos dailės paroda

TEATRAS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Išsivalymas

KINAS 
• A. O. SCOTT.
Tviskantis, alpstantis ir besikankinantis bežodis „Artistas“
• Kino kronika

MUZIKA 
• Iš meilės žydintiems garsams1

POEZIJA 
• Internetinis haiku konkursas1

PROZA 
• GENOVAITĖ BONČKUTĖ.
Dogvilis 2

VERTIMAI 
 PAULIS CELANAS.
Priešinė šviesa

25 PUSLAPIS 
• JURGA TUMASONYTĖ.
Žieminiai atradimai

AKTYVIOS JUNGTYS 
• HANNES DÜKLER.
Fotografai ir Fabienne
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
Medinė publika
• Siaubo metas

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• EGLĖ JUOCEVIČIŪTĖ.
Tadas Gindrėnas atsisuka į Renesansą

IN MEMORIAM 
• ALBERTAS LAURINČIUKAS
1928 01 01 – 2012 01 08
3

SKELBIMAI 
• Menininkų, norinčių dalyvauti kultūros mainų programoje Strasbūre, atranka1
• Savaitinio žurnalo „Literatūra ir menas“ reklamos įkainiai 2012 metais

DE PROFUNDIS
„Mes neturime teisės nei galios teisti,
reikia pasitikėti. Kuo?“ Eugene Ionesco
 
• WOODY ALLEN.
Aukščiau už įstatymą, žemiau už čiužinį

KITOKIA GRAFIKA 
• Aport

Skaitytojų paplepėsiai 
• Devyniasdešimt pirmoji savaitė

VERTIMAI

Priešinė šviesa

PAULIS CELANAS

[skaityti komentarus]

iliustracija



* * *

Širdis buvo kieta ir dunksojo tamsoje kaip išminties akmuo.


* * *

Stojo pavasaris ir medžiai skrido pas savo paukščius.


* * *

Bergždžiai kalbama apie teisingumą, kol didžiausias karinis laivas nesudužo į skenduolio kaktą.


* * *

Sukultas ąsotis iki šulinio keliauja tol, kol šis išsenka.


* * *

Yra keturi metų laikai, penkto nė kvapo, kuriuo vienas iš jų ryžtųsi būti.


* * *

Ji taip jį mylėjo, jog būtų galėjusi nustumti jo karsto dangtį –­ be didelio vargo būtų gėle, kurią ji ant šio padeda.


* * *

Taip ilgai truko jos apkabinimas, jog meilė jam išvėso.


* * *

Buvo atėjusi teismo diena, o idant būtų rasta didžiausia iš niekšybių, kryžius buvo prikaltas prie Kristaus.


* * *

Užkaskit gėlę, o ant jos kapo guldykit žmones.


* * *

Valanda iššoko iš laikrodžio, atsistojo priešais ir liepė eiti teisingai.


* * *

Kai krauju aptekusią maištininko galvą karvedys padėjo prie savo viešpačio kojų, šis baisiausiai įširdo. „Kaip tu išdrįsai sosto salę užtvindyti kraujo dvoku“, – šaukė jis. Karvedys išsigando.
Antai prasivėrė nukirsdintojo burna ir papasakojo istoriją apie alyvas.
„Per vėlu“, – kalbėjo ministrai.
Vėlesnis metraštininkas šią nuomonę patvirtino.


* * *

Kai pakaruoklius nurišo nuo kartuvių, jų akys dar buvo neišvirtusios. Budelis skubriai jas užspaudė. Stovėjusieji aplink tai pastebėjo ir iš gėdos nudelbė žvilgsnius.
Kartuves tuokart atstojo medis, o kadangi niekas kaip reikiant nematė, neįmanoma nustatyti, ar jos išvis buvo.


* * *

Ant svarstyklių jis svėrė dorybes ir ydas, kaltes ir nekaltybes, blogąsias ir gerąsias savybes, nes prieš suvesdamas su savimi sąskaitas norėjo pasitikrinti. Tačiau svarstyklių lėkštės kybojo vienodame aukštyje.
Kadangi jis atsakymo troško bet kokia kaina, užsimerkė ir aplink svarstykles be perstojo suko ratus – tai į vieną, tai į kitą pusę. Tai darė tol, kol visai nebesusigaudė, katra lėkštė ta, kurioje viena ar kita našta. Tuomet, norėdamas save nuteisti, nusprendė viena iš lėkščių pasikliauti aklai.
Kai šis atsimerkė, viena lėkštė nusviro žemyn, tačiau nebuvo įmanoma atpažinti: nuodėmių ar nekaltumo.
Dėl to jis baisiausiai įpyko, nė nemanė tame įžvelgti šiokios tokios naudos – visai nenujausdamas, kad, galimas daiktas, patirs neteisybę, ir taip atėmė iš savęs galimybę atsispirti sumanymui.


* * *

Neapsirik: daugiau šviesos atseikėja ne šis paskutinis žibintas –­ gilėja aplink tvyranti tamsa.


* * *

„Viskas teka“: taip pat ir ši mintis, ir ji ne viską sustabdo?


* * *

Ji atsuko veidrodžiui nugarą, mat išsigando veidrodžio tuštybės.


* * *

Jis aiškino žemės traukos dėsnį, įrodymas sekė įrodymą, tačiau – kaip žirniai į sieną. Antai jis pašoko į orą ir dėsnį aiškino plevendamas ore – dabar jie juo patikėjo, tačiau niekas nesistebėjo, kai jis atgalios nebenusileido.



Iš vokiečių kalbos vertė GYTIS NORVILAS
Versta iš: Paul Celan. Gesammelte Werke. 3 Bd. – Frankfurt am Main: Suhrkamp, 1986.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 1 
20:36:07 Jan 15, 2012   
8 AM 8 AM
Sąrašas   Archyvas   Pagalba