Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-12-23 nr. 3359

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ČESLOVAS MILOŠAS.
Apie angelus
24
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• Mielieji literatūros bičiuliai, skaitytojai ir rašytojai,6
• Kitas numeris išeis
sausio 6 d.

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POLEMIKA 
• AURIMAS ŠVEDAS.
Laikraštinės dabarties virsmų istorija
9
 DARIUS KUOLYS.
Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
84

LITERATŪRA 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Pro apsakymų konkurso langą
3

KNYGOS 
• ANA AUDICKA.
Tikrojo gyvenimo ilgesys
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIMA POCIŪTĖ.
Nuogu kūnu prieš sustingusią istoriją
1
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Vaikams ir suaugusiems
1

MUZIKA 
• ANDRIUS MASLEKOVAS.
Jaunųjų atlikėjų vakaras Kompozitorių namuose
3

CHRONO 
• DONALDAS STRIKULIS.
Kipras...
1
• KIPRAS PETRAUSKAS.
Iš mano atsiminimų
4

DAILĖ 
• LIJANA ŠATAVIČIŪTĖ.
Jurio Bergino paroda „Porcelianas“
3
• LIJANA ŠATAVIČIŪTĖ.
Japonijos kultūros daigai lietuviškoje dirvoje

PAVELDAS 
• JONAS TITAS.
Sakralinio meno pasijos Anykščiuose

POEZIJA 
• ANDRIUS PATIOMKINAS.
Iš „Kasdienybės kronikų“
17
• DEIMANTĖ BANDZEVIČIŪTĖ10

PROZA 
• GEDIMINAS KUKTA.
Miša
7

VERTIMAI 
• GIUSEPPE PONTIGGIA.
Leidyklos skaitytojas
6

25 PUSLAPIS 
• GEDIMINAS KUKTA.
Traukinys švyturio link
111

SKELBIMAI 
• Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas

DE PROFUNDIS
„Renkuosi moralistus, / kurie man
nežada nieko.“ Wisława Szymborska
 
• ERNESTAS PARULSKIS.
Trečias geriausias daiktas
19

kultūra.pl 
• Gerbiamieji bičiuliai,
• Įteikta Česlovo Milošo metų premija
• VYTAUTAS TOLEIKIS.
Milošas – rimtas iššūkis Lenkijos ir Lietuvos mokykloms
7
• Menininkai Europai3

Skaitytojų pasikalbėjimai 
• Aštuoniasdešimt aštuntoji savaitė872

POLEMIKA

Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai

DARIUS KUOLYS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ana Vitkovskaja. Fotograma. 2010
(Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla)


        Straipsnis parengtas pranešimo, skaityto Kultūros ministerijos surengtoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“, vykusioje Vilniuje 2011 m. rugpjūčio 25 d., pagrindu.


Apie stereotipus

Praeitį pažįstame ir suprantame remdamiesi vaizdiniais – tyrimų ir pasakojimų išryškintais simboliniais vaizdais. Vaizdinius, kurie, mūsų manymu, yra pernelyg sustabarėję, „kieti“, trukdantys bendruomenei suvokti kintančią tikrovę ir susikalbėti, paprastai esame linkę vadinti stereotipais. Tai, kas vienam atrodys istorijos supratimui būtina simbolinė forma, kitas gali laikyti visuomenei pavojingu ir griautinu stereotipu. Bet kuriuo atveju, bendruomenės gyvenimas yra telkiamas bendrų vaizdinių, taigi –­ neįsivaizduojamas be stereotipų. Tačiau stereotipai skirtingose kultūrose gali egzistuoti įvairiais būdais, atlikti įvairius vaidmenis. Laisva, polilogiška visuomenė, turinti gyvą istorinę tradiciją, stereotipų perdėtai nesureikšmins: stengsis juos lyginti, kritišku žvilgsniu vertinti, reikliai apklausinėti. Gyvoje tradicijoje tarsi sraunioje upėje stereotipai kaip dugno akmenys tampa tėkmės nugludinti – praranda aštrias, žeidžiančias briaunas. Intelektualinės laisvės stokojanti, „pavergto proto“ visuomenė paprastai netenka ir gyvos tradicijos: išdžiovintą, kanalizuotą tradiciją pakeičia viena ar kita vieninga ideologija ir jos suskaldyta bei perdėliota praeities mozaika. Šiuo atveju istoriniai stereotipai ne tik lieka tėkmės nesušvelninti, bet dar būna bendruomenės akmentašių užaštrinti, kad geriau tiktų savo meto ideologinėms kovoms.

Koks tradicijos ir istorinių stereotipų santykis šiandienos Lietuvoje? Regis, ganėtinai prieštaringas. Intelektualiai laisvėjanti Lietuvos visuomenė dar tik mėgina atrasti ryšį su plačia, sudėtinga, polilogiška krašto tradicija, dar tik stengiasi suvokti jos visumą. Toks tradicijos susigrąžinimo kelias nėra lengvas: jis reikalauja intelektualinio darbo, kūrybinių atminties pastangų. Daug paprasčiau, susidūrus su subyrėjusia savo krašto istorine mozaika, stvertis vienos ar kitos ryškesnės šukės ir spausti ją delnuose iki kraujo. Neretai šiandienos Lietuvoje bei jos kaimynystėje taip ir elgiamasi. Toks elgesys pastaruoju metu ima apibrėžti lietuvių ir lenkų santykius. Senus stereotipus visuomenėje ima gaivinti bei stiprinti tiek politikų laikysenos, tiek vieši tekstai. Juose iškyla XX amžiaus pradžioje gyvavę „klastingo, nepatikimo lenko“ ir „užsispyrusio, tik jėga parklupdomo lietuvio“ vaizdiniai, jie jungiami su pavergiančia, asmens laisvę neigiančia nacionalistine retorika. Taip šiuolaikinė Lietuvos visuomenė palaipsniui sugrąžinama į senas nacionalizmų grumtynes. Mėginant jas pristabdyti, visų pirma derėtų išsiaiškinti priešingas pozicijas, atidžiau panagrinėti kovojančius naratyvus.


Apie pasakojimus

Kontekstui pasitelksiu du 1988-aisiais išgirstus pasakojimus. Įsiminė tais metais Rašytojų sąjungos rūmuose vykęs Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto instruktoriaus Justo Vinco Paleckio susitikimas su tarybine inteligentija. Iš diplomatinės tarnybos Vakaruose neseniai grįžęs pareigūnas stebėjosi, kad Lietuvoje pasigirsta raginimų „išvesti tarybinę kariuomenę“, ir, neslėpdamas patriotinio jaudulio, klausė: „Ar žinote, kas įvyktų tai padarius?“ Nužvelgęs tylinčius inteligentus, buvęs tarybinis diplomatas atsakė pats: „Jau kitą dieną Vilniuje būtų Lenkijos kariuomenė.“ Antrą pasakojimą anuomet išgirdau iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, poeto Marcelijaus Martinaičio: jis ėjęs vėlų vakarą raminti savo sodo kaimynų – greta Vilniaus gyvenusių lenkakalbių kaimiečių, kurie, „patikimų šaltinių įspėti“, užsirėmę duris laukė „lietuvių sąjūdistų“ pogromo.

Dalis lietuvių politikų ir akademikų šiandien tęsia pasakojimą apie Lietuvos valstybei grėsmingus lenkų siekius. Nuo jų esą Lietuvos negalinti apsaugoti net priklausomybė NATO, nes imperinius lenkų kėslus remiančios pačios JAV: Militariškai esame nuginkluoti ir atiduoti Lenkijai.1 Anot šio pasakojimo, Lietuvos lenkai, šiandien reikalaujantys platesnių teisių, dalyvauja istoriniame Lenkijos žygyje dėl Vilniaus. Jie, kaip ir prieš šimtmetį jų seneliai ir protėviai, siekia Vilniaus kraštą atplėšti nuo Lietuvos: Generolas Želigovskis pradėjo kardu Vilniaus krašto pavergimą, dabartiniai lenkintojai nori jo darbą užbaigti raidėmis; [...] Reikalavimas rašyti lenkiškomis raidėmis aplenkintas lietuviškas Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardes yra nekorektiškas, siekiantis polonizacinių tikslų – galutinai nutautinti buvusią okupuotą Lietuvos dalį.2 Lenkų kultūros Lietuvos piliečiai, norintys lenkiškomis raidėmis rašyti savo lietuviškos kilmės pavardes, gali būti traktuojami kaip svetimi,3 – įspėja lietuvių politikai. Šiame lietuviškame pasakojime slypi ir nuspėjama nuoroda, kaip įveikti Lenkijos grėsmę – palaipsniui atlietuvinti istorijos negandų sulenkintus Vilniaus krašto gyventojus. Tokią pasakojimo potekstę supranta ir lenkų kultūros Lietuvos žmonės. Jie ima žvelgti į šalies valdžią kaip į grėsmingą jėgą, nuo kurios būtina ginti savo lenkiškąją tapatybę, o į kaimyninę Lenkiją – kaip į patikimą jų savasties saugotoją. Tačiau ir Lenkijos jiems siūlomas pasakojimas daugeliu atžvilgių yra pavergiantis, asmens savarankiškumą neigiantis, ideologinio paklusnumo griežtai reikalaujantis.

Lenkiškų stereotipų kupiną naratyvą rašinyje Iš brolystės neliko nė ženklo prieš metus paskelbė Lenkijos žurnalistė Maja Narbutt. 1991-ųjų sausį būdama Lietuvos parlamente, ji su pasigėrėjimu aprašė lietuvių kovą už laisvę. Prabėgus dvidešimtmečiui, M. Narbutt išvydusi tikrąjį užsispyrusių lietuvių veidą: Iki šiol santykiuose su Lietuva neslėpėme sentimentų –­ kalbėjome apie bendrą gražią istoriją ir Abiejų Tautų Respubliką. Bet ten, kur mes matėme spindesį, lietuvių politikai matė šešėlį. Paaiškėjo, kad lietuvių patriotizmo paradigma remiasi antilenkiškumu. Ir taip esą dėl to, kad Lietuvą iki šiol kontroliuojančios Rusijos specialiosios tarnybos. Prieš lenkus esanti nukreipta visa Lietuvos švietimo sistema: ji siekianti paversti lenkų vaikus pavlikais morozovais – tėvų ir savo tautos išdavikais. Tokio lietuvių veikimo pavyzdys – lietuviškos Šalčininkų gimnazijos mokinės (kurios mama – lietuvė lituanistė) rašinys apie „Vilniaus išvadavimą iš lenkų okupacijos“. Pasak M. Narbutt, gimnazistė, turinti lenkišką vardą ir pavardę, tapusi savųjų išdavike, nes nepritarusi Lucjano Żeligowskio žygiui į Vilnių.4 Taigi XXI amžiaus Lietuvoje gyvenantis ir lenkišką pavardę turintis žmogus negali abejoti prieš šimtmetį Juozapo Pilsudskio priimtų sprendimų teisingumu. Jis tampa tautiniu degeneratu, jei viešai išsako Oskarui Milašiui, Mykolui Römeriui ar Józefui Mackiewi­cziui būdingas nuomones. Įsidėmėtina ir kita M. Narbutt pasakojimo nuostata: lenkų ir lietuvių brolystė galima tik tuomet, kai lietuviai bendrą gražią istoriją vertina taip pat kaip lenkai, kai mato praeities spindesį ten, kur jį mato Lenkijos sūnūs ir dukros. Jei lietuviai vietoj spindesio regi šešėlius, vadinasi, juos, kaip tikėta ir XIX amžiuje, bus paveikusios Rusijos slaptosios tarnybos.

Akivaizdu, kad remdamasis M. Narbutt išdėstyta logine seka, koks nors uolus lietuvių kalbininkas galėtų jai pačiai priminti lietuvišką kilmę iš Narbutų ir papriekaištauti, kad „lietuvišką pavardę turinti žurnalistė“ tokiu rašiniu išduodanti savo protėvius ir Lietuvą. Taigi kovojantys tautiniai lenkų ir lietuvių pasakojimai paradoksaliai suauga į vieną uždarą ratą, reikalaudami, kad dabarties žmogus nemėgintų šio rato peržengti, bet stotų vienon ar kiton jo pusėn. Tokią uždaro rato kompoziciją šiuo metu konstruoja ir aukščiausiųjų Lenkijos bei Lietuvos pareigūnų retorika. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė balsiai abejoja lenkų kultūros krašto gyventojų lojalumu.5 Lenkijos Prezidentas Bronisławas Komorowskis viešai piktinasi užsispyrusia „lietuviška ožka“, kuri prie jokio vežimo pati gera valia neinanti.6 Taip kaimynų valstybės lyderis atkartoja vaizdinį, kurį lenkai buvo priskyrę lietuviams dar prieš šimtmetį: 1907-aisiais studiją apie lietuvių tautinį atgimimą išleidęs Mykolas Römeris lenkiškoje Vilniaus spaudoje sulaukė priekaišto, jog jis tarsi palinkęs medis leidęsis, kad kiekviena lietuviška ožka ant jo liptų.7


Apie išeitis

Ar esama išeičių iš priešingų tautinių ideologijų sankirtos? Vieną jų prieš 2011-ųjų Velykas viešu laišku pasiūlė grupelė Lietuvos intelektualų. Pasisakydama už krikščionišką lietuvių ir lenkų meilę, ji paragino tautiečius keisti požiūrį į krašto praeitį, atsisakyti „ydingos“ istorijos interpretacijos: Šovinistinė istorijos versija, žvelgianti į bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją kaip į „prarastuosius amžius“ iškreipia valstybės praeities viziją, atmeta ir apšmeižia bendrą abiejų tautų dvasinį, politinį ir kultūros paveldą.8 Taigi siekdami atkurti draugiškus Lietuvos ir Lenkijos santykius, išsklaidyti pastaruoju metu lenkams kilusį nepasitikėjimą istoriniais sąjungininkais, lietuviai, laiško autorių teigimu, turėtų įvykdyti M. Narbutt iškeltą sąlygą: pradėti aiškinti ir suvokti savo praeitį taip, kad regėtų spindesį ten, kur jį kviečia matyti Lenkijos visuomenėje vyraujantis istorinis pasakojimas.

Galima sutikti su nuomone, kad šiandienos Lietuvoje išlikę lietuvių ir lenkų bendros praeities neigiami vertinimai turi būti analizuojami, kritiškai peržiūrimi. Tačiau sunku pritarti teiginiui, kad santūrus ar neigiamas dalies lietuvių žvilgsnis į abiejų tautų santykių istoriją esąs šovinistinis – tautine neapykanta pagrįstas. Kuriuos lietuvius turėtume tokiais „šovinistais“ laikyti? Lietuvos karūnos prieš Lenkijos politikų valią siekusį Vytautą? Albertą Goštautą, XVI amžiaus pradžioje rėmusį lenkams nepalankaus Lietuvos istorinio pasakojimo kūrimą? Mikalojų Radvilą Juodąjį, kaltinusį Lenkijos politikus dėl siekio primesti Lietuvai nelygiateisę uniją? Simoną Daukantą, abejojusį Liublino unijos nauda kraštui? „Litvomanus“ Joną Basanavičių ir Vincą Kudirką? Lietuvių valstiečius savanorius, ginklu gynusius atkurtąją Lietuvos Respubliką ne tik nuo bolševikų, bet ir nuo brolių lenkų? Mykolą Römerį, pasmerkusį Juozapą Pilsudskį dėl Vilniaus užėmimo? Akademiką Zigmą Zinkevičių, tyrinėjantį Rytų Lietuvos gyventojų pavardžių kilmę? Ar septynių Lietuvos intelektualų nurodyta išeitis nėra siūlymas „ištaisyti“ Lietuvos istoriją pagal dar vienos ideologijos reikalavimus? Ar, užuot atsivėrus krašto tradicijai, nėra kviečiama vieną ideologinį pasakojimą pakeisti kitu? Maskvos naratyvą Varšuvos naratyvu? Iš subirusios Lietuvos praeities mozaikos išsirinkti tik kaimynams patinkančias, jiems spindinčias šukes ir mokyti savo visuomenę jomis grožėtis? Pastangų šitaip elgtis akademiniame ir viešajame Lietuvos gyvenime jau esama. Ar toks elgesys nėra konjunktūriškas? Ar gali lietuviai kartu su broliais lenkais nuoširdžiai džiaugtis Liublino unijos spindesiu, kai Liubline Lietuva prarado ne tik pusę savo teritorijos, bet ir dalį suverenumo. Įdomu, ar Lenkija iškilmingai švęstų abiejų tautų uniją, jei ji būtų sudaryta prie Lietuvos prijungus Mozūriją bei Pamarį ir įteisinusi tik Vilniuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio šaukiamus bendros Respublikos seimus?

Vargu ar vieną selektyvų istorinį pasakojimą pakeitę kitu selektyviu atrasime patikimą pamatą įvairiakalbių Lietuvos žmonių pilietiniam sambūviui, bičiuliškam Lietuvos ir Lenkijos sugyvenimui. Juk kaimynams besilankstantis, savo praeities viešai išsižadantis lietuvis niekada nebus patikimas partneris. Kodėl kiti turėtų pasitikėti tautine bendruomene, kuri pati savimi nepasitiki ir, stokodama sąmoningos tapatybės bei tvirtesnio moralinio stuburo, tik stengiasi vaidinti aplinkiniams patinkančius vaidmenis?

Taigi lietuviams išsakytas raginimas dėl draugystės su lenkais atsisakyti dalies savo praeities ir savarankiško istorinio pasakojimo neatrodo teikiantis išeitį.


Apie tradiciją

Vienas patikimiausių būdų laisvai bendruomenei kurtis yra gyvybingos tradicijos susigrąžinimas. Šiandien lieka aktuali Vytauto Kavolio, taip pat ir Česlovo Milošo, pabrėžta būtinybė šių dienų žmogui ir bendruomenei „įsišaknyti istorijoje“, „susikurti savo priklausomybės istorijai sąmonę“.9 Tęsti savarankišką Lietuvos pasakojimą – tai ne tik pažinti ir suprasti, ko siekė, ką gynė, dėl ko tarėsi ir ginčijosi žmonės, laikę Lietuvą savo tėvyne, bet ir įsileisti jų balsus į dabartinius krašto reikalų ir ateities svarstymus, atsižvelgti į tai, kas jiems buvo svarbu. Tęsti Lietuvos pasakojimą – ne tik stengtis aprėpti krašto praeities kultūrinę, politinę įvairovę, bet ir įžvelgti, kas tą įvairovę jungė į sudėtingą ir daugiabalsę visumą –­ į Lietuvos kultūrą, į Lietuvos valstybę, pastebėti, kokios praeities simbolinės formos ir šiandien galėtų telkti skirtingų kultūrų lietuvius į vieną bendruomenę.

Platesnis šiandienos žvilgsnis turėtų padėti Lietuvos tradicijai, istoriniam lietuvių pasakojimui priskirti įvairių kalbų ir religijų tekstus bei jų autorius. Brangindami lietuviškai rašiusį Simoną Daukantą, greta jo turėtume – Adomą Mickevičių, kuris priklausomybę Lietuvos tautai pabrėžė net būdamas emigracijoje. 1841-aisiais Mickevičius iš Paryžiaus broliui Pranciškui rašė: Gal tapsiu profesoriumi be natūralizacijos, nes man vis dėlto gaila liautis oficialiai, valstybine prasme lietuviu buvus [mi jakoś żal przestać być Litwinem urzędownie] ir nemiela pavirsti prancūzu.10 Šalia Jono Basanavičiaus dera matyti ir Mykolą Römerį. Šalia Vytauto Kavolio, Marijos Gimbutienės – jų pažinotą Česlovą Milošą. Matyti visą, su šio išsakyta skaudžia išpažintimi: Nekenčiu Vilniaus. Daugiau niekada čia neatvažiuosiu. Čia visi manęs klausinėja, kas aš esu – lietuvis ar lenkas. O aš esu ir lietuvis, ir lenkas. O iš tiesų esu paskutinis LDK pilietis.11 Šie Milošo žodžiai kelia esminį klausimą: koks bus Vilniaus naratyvas – pavergiantis, lietuvių tapatumų ir pažiūrų įvairovę neigiantis ar asmens laisvę puoselėjantis, įvairovę saugantis, skirtingų patirčių dialogą skatinantis? Tai Lietuvos tradicijos ir dabarties santykio su tradicija klausimas. Mat šiandieninis gyvenimas, atvertas senajai Lietuvos tradicijai, girdintis pirmosios Lietuvos Respublikos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Respublikos – pasakojimą, taptų laisvesnis, sąmoningesnis ir savarankiškesnis. Gyvas tradicijos jausmas padėtų sumažinti pokolonijinio krašto nepasitikėjimą savimi, savo laisve ir savo rytdiena, jo savinieką ir nesavarankumą. Ryšys su polilogišku praeities pasakojimu suteiktų daugiau laisvės ir polilogiškumo dabarties gyvenimui. Juk, pasak dabarties istorikų, praeitį kaip laisvo žmogaus kūrinį, kaip alternatyvų erdvę aiškinantis istorinis pasakojimas stiprina visuomenės laisvę. Ir priešingai: praeitį kaip griežtų dėsnių tvarkomą tikrovę vaizduojantis naratyvas dabartį veikia totalitariai ir laisvę mažina.12

Tvirčiausia senojo respublikoniško Lietuvos pasakojimo atrama buvo Statutas, keletą amžių telkęs skirtingų kultūrų žmones į vieną Lietuvos tautą. Jis įtvirtino meilę ir ištikimybę savai Respublikai kaip esminius visuomenės gyvenimo principus. Anot Statuto, svetimos tautos žmogus galėjo tapti savas ir Lietuvoje įsikurti tik už savo nuopelnus toje respublikoje ir tik prisiekęs būti ištikimas ir geranoriškas [vernym i zyčlivym] tai valstybei, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.13 Taigi – geranoriškas. Perspausdinamą Statutą visada lydėjo Leono Sapiegos pratarmės, kurios siejo teisyną su respublikoniška laisvės samprata, su Cicerono gintu laisvos respublikos – laisvų žmonių bendruomenės – idealu. Pasak L. Sapiegos, lietuviai esantys iš visų tautų laisviausi, nes valdžią ir laisvę savo rankose turi ir patys įstatymais kuriasi tvarką savo krašte.14

Ar ištikimybė laisvei ir savo Respublikai negalėtų ir šiandien sieti skirtingų Lietuvos žmonių į vieną bendruomenę? Ar kelias, kurį primena krašto tradicija, negalėtų jungti į solidarią Lietuvos tautą lietuvių, gudų, lenkų, rusų, žydų ir kitų kultūrų žmonių? Jungti kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldėtojus? Dar 1989-aisiais Paryžiaus „Kultūroje“ Milošas rašė: Sunku suprasti, kodėl turėtų šito turto [LDK palikimo] atsisakyti lenkiškai kalbantys Lietuvos gyventojai. [...] Taigi užuot žiūrėję į save kaip į vargšus brolius, atskirtus nuo lenkų tautos ir mėginančius ištverti nepalankioje aplinkoje, turi teisę susigrąžinti šeimininkų, esančių savo žemėse, išdidumą ir net žvelgti į tuos, kurie gyvena prie Vyslos, su tam tikru pranašumo jausmu. Tačiau su sąlyga, kad liausis buvę konservatyvia ir menkai kūrybinga grupe, kad augins žmones, pažįstančius savo palikimą, kuris nėra Lenkijos, bet istorinės Lietuvos palikimas.15 Apie 1990-uosius Miłoszas išvertė į lenkų kalbą Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, matyt, vildamasis, kad lenkiškai Lietuvos himną giedos lenkų kultūros piliečiai, taip liudydami savo ištikimybę tiek gimtajai kalbai, tiek Lietuvai.16 Taip jis greičiausiai ketino prisidėti prie paties siūlyto Lietuvos ateities projekto. 1992-aisiais teigė: Kaip pagrindiniai čiabuviai, visai ne emigrantai ar kolonistai, lenkalietuviai [Polako-Litwini] (taip kaip yra švedsuomiai) privalo susikurti lojalių naujosios valstybės piliečių veiklos programą.17

Suprantama, kad Lietuvos valstybės politika turi būti palanki tokioms lenkų, gudų, rusų programoms rastis. Krašto istorinėms tradicijoms ištikimi Lietuvos politikai turėtų skelbti ir ginti nuostatą, kad lenkiškoji, gudiškoji, žydiškoji ir kitos vietinės kultūros yra brangintina Lietuvos palikimo dalis, kad šiuo palikimu visada bus rūpinamasi. Tokios nuostatos laisva Respublika negali išsižadėti net ir tuomet, kai dalis vienos ar kitos kultūros žmonių atsisako glaudžiau sieti savo ir savo vaikų likimus su šio krašto politine bendruomene, kai jie atmeta Milošo siūlytą bendro Lietuvos pasakojimo galimybę. Dabartinių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (Akcja Wyborcza Polaków na Litwie) lyderių teigimu, Lietuvos piliečio tapatybė nesuderinama su Lietuvos lenko tapatybe. Šios partijos vadovas Waldemaras Tomaszewskis, paklaustas, kodėl Lietuvos lenkai negalėtų mokyklose poros dalykų mokytis valstybine kalba, aiškino: Jūsų valia – jei norite, tai mokykitės. Nors ir anglų istorijos tegul jūsų vaikai mokosi. Gal įstos laimingai į Kembridžą, taps Didžiosios Britanijos piliečiu.18 Taigi visiems šalies piliečiams dėstomi bendri lietuvių kalbos ir literatūros, Lietuvos istorijos kursai esą paverstų Lietuvos lenkus neformaliais Lietuvos piliečiais, per stipriai juos susietų su Lietuvos valstybe ir kultūra, o tai jiems nepriimtina. Sekdami Stasiu Šalkauskiu, turime sutikti, kad ir tokia asmens laikysena laisvoje valstybėje privalo būti toleruojama.19 Daug keblesnis ir iki šiol neatsakytas klausimas: kaip krašto politinei bendruomenei elgtis tuo atveju, kai politinį bendrabūvį neigia ne pavieniai asmenys, bet partija, kalbanti visos kultūrinės bendrijos vardu ir nelinkusi toleruoti šioje bendrijoje kitų nuomonių, kitų pilietinių laikysenų? Regis, Respublika, kad neprarastų savo esmės, visada turėtų nuosekliai ginti asmens sąžinės laisvę, kiekvieno teisę nepatiriant ideologinės ar politinės prievartos apsispręsti, tačiau sykiu ir priminti piliečio pareigą laikytis įstatymų. Laisva Respublika, kad išliktų, bet kuriuo atveju stengsis būti atvira savo praeities visumai, mėgins tęsti savarankišką, laisvai egzistencijai pagrindus teikiantį krašto pasakojimą. Ji sieks, kad šis pasakojimas anksčiau ar vėliau solidarumo ryšiais susietų ir bendroje tėvynės istorijoje įšaknytų daugumą Lietuvos žmonių, kad visuomenėje gyvuojantys istoriniai stereotipai būtų tradicijos tėkmės nugludinti.


____________________________________
1 Rimantas Varanauskas. „Ozolas įspėja apie Lenkijos keliamus pavojus Lietuvai“, in: www.alfa.lt, 2011 04 13.
2 Zigmas Zinkevičius. „Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis“, in: www.voruta.lt, 2011 07 24.
3 V. Landsbergis: jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būti traktuojami kaip svetimi, www.DELFI.lt, 2011 09 03.
4 Maja Narbutt. „Po braterstwie nie został ślad“, in: Rzeczpospolita, 2010 10 26.
5 D. Grybauskaitė: mėginama nesilaikyti nuostatos, kad mažumos turi būti lojalios valstybei, www.DELFI.lt, 2011 09 13.
6 Bronislawas Komorowskis: „lietuviška ožka“ pas jokį vežimą neateis, www.DELFI.lt, 2011 09 08.
7 „Mykolo Römerio autobiografija“, in: Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 13, Mykolas Römeris, Vilnius: Saulabrolis, 1996, p. 215.
8 Intelektualai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: gyvenome, gyvename ir gyvensime kartu, www.lrytas.lt, 2011 04 11. Atvirą laišką pasirašė Antanas Gailius, Danutė Gailienė, Irena Vaišvilaitė, Alvydas Jokubaitis, Paulius V. Subačius, kun. Julius Sasnauskas, Rimvydas Petrauskas.
9 Vytautas Kavolis. „Nužemintųjų generacija. Egzilio pasaulėjautos eskizai“, Cleveland, 1968, p. 58.
10 Adam Mickiewicz. „Dzieła“, t. XV, Listy, d. II, parengė Stanisław Pigoń, Warszawa, „Czytelnik“, 1955, p. 391.
11 Šie Č. Milošo žodžiai buvo ištarti Vilniuje 2000 metais pokalbyje su Irena Veisaite, kuri maloniai leido straipsnio autoriui juos paskelbti.
12 Jörn Rüsen. „Istorika. Istorikos darbų rinktinė“, Vilnius, 2007, p. 456–457.
13 Statut Vjalikaga Knjastva Litouskaga 1588, Minsk, 1989, p. 118–119.
14 Ibidem, p. 47–48.
15 Czesław Miłosz. „O konflikcie polsko-litewskim“, in: Kultura, Paryż, 1989, Maj, p. 9.
16 Viktorija Daujotytė, Mindaugas Kvietkauskas. „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai“, Vilnius, 2011, p. 106–111.
17 „Litwa i Polska. Ankieta Znaku“, in: Znak, Kraków, 1992, Nr. 442 (3).
18 V. Tomaševskis: Tai jūs turite šitame krašte integruotis, www.lrytas.lt, 2011 04 06.
19 Stasys Šalkauskis. „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“, in: Stasys Šalkauskis. „Raštai“, Vilnius, 1995, t. IV, p. 322–323.


 

Skaitytojų vertinimai


76634. vaitas2011-12-25 20:38
Didokas ir gan sudėtingas dalykas. Skaitai – kartais sutinki, kartais norisi pasiginčyti, bet įveikęs turi prisipažinti, jog čia išdėstyta respublikoniška pozicija. Ką padarysi – visi piliečiai lygūs.

76639. britva2011-12-25 21:30
"Daug keblesnis ir iki šiol neatsakytas klausimas: kaip krašto politinei bendruomenei elgtis tuo atveju, kai politinį bendrabūvį neigia ne pavieniai asmenys, bet partija, kalbanti visos kultūrinės bendrijos vardu ir nelinkusi toleruoti šioje bendrijoje kitų nuomonių, kitų pilietinių laikysenų? Regis, Respublika, kad neprarastų savo esmės, visada turėtų nuosekliai ginti asmens sąžinės laisvę, kiekvieno teisę nepatiriant ideologinės ar politinės prievartos apsispręsti, tačiau sykiu ir priminti piliečio pareigą laikytis įstatymų."---- man asmeniškai gaila gudų, ukrainiečių, kurie neturi savo mokyklų ir priversti lankyti lenkiškas mokyklas, tuo pačiu, tarsi su mūsų vyriausybės pritarimu, yra absorbuojami tų, kurie vadina save lenkais. Tad kokia čia asmens sąžinės laisvė, jei žmogus praranda ryšį su savo šaknimis

76640. muse2011-12-25 21:47
puikua straipsnis, nors tu ką:) tik reiktų į šią problemą pažvelgti dar plačiau. po Liublino unijos lenkams pateko ir Vakarų Ukraina, Vakarų Gudija. Ir čia vyko intensyvus lenkinimas ir čia keliamos tos pačios problemos kaip su Vilniaus kraštu. Chmelnickio sukilimas argi neparodė kaip ukrainiečiai džiaugėsi lenkų viešpatavimu. Baigėsi jis kitų viepačių įsigalėjimu. Senos manipuliacijos kartojasi.

76641. britva2011-12-25 21:53
tai, kad Tomaševskis aktyviausiai gynė Uspaskicho reikalus EP irgi daug tiesos turėtų atskleisti., apie tai, kas suinteresuotas kaitinti šį "karštą tašką". įtariu, kad Uspaskichas nėra Putino Rusijos atstovas, nors į Lietuvą ir atėjo su Gazprom. ir berods turėjo būti Gasprom tarpininku. Bet tuomet dar buvo Jelcino laikai. Vadinasi laikai neoliberalų, kurie siekia nuversti Putiną.

76642. beje,2011-12-25 21:56
dar paksogeito skandalo metu skaičiau Council on Foreign Relations, kad "nacionalistas" Paksas verčiamas galimai tam, kad atvertų kelią labiau internacionalistinei Darbo partijai.

76644. muse2011-12-25 22:03
lenkai be lietuvių jaučiasi nepilnaverčiai. na ką jie turėtų jei ne lietuviškas kraujas? dabar jie pirmininkauja ES, bet jų kultūrą atstovauja lietuvis Česlovas Milašius ir žydas, kurį jie išvijo Boumanas. viskas. o buvusieki genijai, išskyrus gal kraševskį, kone visi lietuviškos kilmės ir kraujo. štai dėl ko jiems taip brangūs nutautinti Vilniaus krašto žmonės, kurie nenorėjo po karo vykt į Lenkiją už jokius pinigus.

76712. Geras2011-12-26 17:28
tekstas. Daugiau tokių.

76756. briedis (kartais ir patetika tenka prisiminti, o tiksliau priminti komentatoriams)2011-12-27 10:36
sviesiausi musu proteviai saves negailejo "uz musu ir jusu laisve". o mes imsim dalintis ta laisve kaip kruopas? su bezmenais kalkuliatoriais ir logaritminemis liniuotemis matuosim? as atsisakau, durniai kokiu dazna, (cia ne kuoliui, o komentatoriams )- laisve- ne bulviu maisas.

76759. komentatoriai - briedžiui2011-12-27 12:14
tikrai? tad ką čia veikia Laisvos Rinkos Institutas? su Transpierance Internacional? jei ne bulvių maišą dalinasi? think again, briedi,

76760. kitas 2011-12-27 12:16
taip lenkai čia tik pretekstas. Priežastys slypi kitur.

76785. maneitis2011-12-27 14:48
Str. reziumė - Darius gludina stereotipus. Lietuvis skundžiasi, jog lenkai siekia sovietinę ideologiją pakeisti Varšuvos naratyvu. - Tu teisus – sako Darius. Lenkijos Prezidentas viešai pasipiktinęs skundžiasi užsispyrusia „lietuviška ožka“, kuri prie jokio vežimo pati gera valia neinanti. – Jis teisus, - sako Darius. Bet taip negali būti, pasipiktino žemaitis. – Tu irgi teisus – pritarė Darius.

76811. briedis2011-12-27 20:33
jei norit, galima pasiulyti ir "brandos egzamino" "diskursa". ir cia pvz. kataliku (o ir kitos) baznycios visa galva auksciau uz pamokintinus mokslincius. jos nesako, kad dievas pasauli sukure kai tare zodi lenkiskai (arba lietuviskai). jos kalba apie pagarba asmeniui. beje, -anoniminiams komentatoriams- jos dantu neuzkalbineja. pasistenkit ir jus. ir nesiimkit saviveiklines buhalterijos- kas ten ka labiau nuskriaudes , o kas zymiai teisesnis, ir kieno ten poetai didesni ir mazesni kam priklauso. taskas.

76815. anonimas - briedžiui 2011-12-27 21:39
ką norėjai pasakyti?

76816. briedis anonimui 2011-12-27 21:48
nesijaudink- ne tau norejau pasakyti ta, ka isgirdai.

76817. britva2011-12-27 21:49
jei Dievas ir nebūtinai kalba tik lenkiškai, briedi, bet bažnyčios tarnai tapukary lenkino pavardes krikšto metu intensyviausiai. o dabar belieka, kaip šuneliams koją pakėlus, atsižymėti "savas" teritorijas..

76819. jee..je2011-12-27 21:56
karštųjų taškų kūrenimas yra "baimės kultūros" dalis. Rekomenduoju pažiūrėti 2004 m. per BBC2 rodytą Adam Curtis filmą The Power of Nightmares. Apie neokonsrvatorių idėjų panašumą su islamo fundamentalistais ir jų nenusisekusius konfliktų kėlimo bandymus.

76821. briedis britvai2011-12-27 22:01
o dabar paziurek blaiviai ka parases- taip iseina, kad baznycios(lyg baznycia butu tik lietuviska- lenkiska, kur lietuviska nuskriaustos seses kampe tupi apsiverkus) tarnai diena nakti is kailio neresi kaip cia dar ka i savo tautini kampa prisivilioti. primityvu ir leksta. butent tuo dabar ir uzsiima pigiausio kalibro politikieriai.(baznycia sitos skyletu vyzu politikos nevykdo).

76826. briedis2011-12-27 22:17
na, jus cia, ismintingieji kurmiai, skaiciuokit , o as eisiu savo priedermiu vykdyt.

76838. briedžiui2011-12-28 01:38
atrodo, kad nesuprantam vienas kito. man nesinori kartotis, nes šią temą jau buvom "išmėsinėję" anksčiau. kalbu apie tarpukario Vilnijos lenkų kunigų pavardžių lenkinimą įrašant į krikšto knygas. ir būtent tuo pretekstu vėliau (dabar) kalamus sulenkintus gatvių pavadinimus. ar dar kas neaišku?

76853. briedis 38tam (nu kiek jums cia aiskint, kad su numeriais netgi virtualus bendravimas absurdas)2011-12-28 10:34
nesuprantam, nes apie visiskai skirtingus dalykus snekam. sakot, kad mesinejot ta tema. galiu pasakyti, kad prastai, nes ne mesinejot, o zaidet to paties tomasevskio primesta zaidima (nes lenku kunigu kriksto metrikos irasai joks ne pretekstas, kaip ir lietuvos metriku rasto kalba). as tik norejau demesi atkreipti, kad lenku puse (ne politineje, o kulturineje arenoje) siulo ne abieju pusiu zeligovskiu karinga aritmetika, o visai kitokias orientacijas. buvo gi tu sviesuliu ir ne vienas. tai gal i juos ir ziureti siulau, o ne i abieju pusiu sandelininku pretenzijas.

76855. girdas2011-12-28 10:56
Dėl „užsispyrusios lietuviškos ožkos“ vaizdinio lenkai nėra originalūs, tik atkartoja XIX a. pr. Dionizo Poškos šmaikščią epitafiją Baubliui; „Čion kitąkart pagonys pjovė ožkas, o dabar gyvena Dionizas Poška". Tai buvo viešai paskelbti lietuvių tautinio atgimimo žodžiai kaip iššūkis polonizacijai, dėl ko kai ką ir tebejaudina.

76859. briedis (is pagarbos poskai), arba atsakymas ponui girdui2011-12-28 11:28
Ant kieno aš vežimo ir arklių važiuoju, Pagal jo norą visad giesmelę dainuoju: Kaipo dūdorius birbin, taip kazoką šoku, Trumpai sakant, gudiškai rašyti nemoku; O kada ir mokėčiau, tai to dirbt nenoriu, Nes bajorui ant ponų pikts žodis nedoru. Atstanke: teisiai kalbant, taip rašyt neliuosu. Tegul gi viešpats dievas susimyl ant jūsų!" del to(kaip sako zemaiciai) jaudina ne maziau, nei polonizacija...

76860. faustas2011-12-28 11:46
Siūlau į šį klausimą pažvelgt iš globalaus taško. O pažvelgus kas vyksta kitose nacionalinėse valstybėse, galime aiškiai įsitikinti, kad etniniai konfliktai ne "kyla", bet keliami ir keliami tikslingai, iš anksto suplanavus. Tam dirba ne viena internacionali nevyriausybinė organizacija, finansuojama privačių fondų, bei įstatymu įteisinta "nevyriausybinių org. parama. Viena galingiausių, iš tokių global think-tank`ų, savo veiklą grindžiančių "žaidimų teorijom" yra RAND Corporation tinklas, konkrečiai užsiimantis karo žaidimais, nors savo veiklą dangsto "sveikatos draudimais" ir "nacionaliniu saugumu". 32 žydų ekonomistai, "Nobeliui atminti" (ne Nobelio) laureatai dirba šio thin-tank`o tikslams. Taip ir žaidžiama - imperijos trupinamos skatinant nacionalinius jausmus, "išlaisvinant" nacionalines valstybes, po to nacionalinės valstybės trupinamos skatinant etninius jausmus, "mažumų" teises... ir viskas vardan "didesnio gėrio", "integracijos", kuris aiškiai tarnauja tik mažai saujelei globalistų, kurie savo valią primeta daugumai ir tai įvardina kaip "demokratijos skleidimą":)

76866. girdas2011-12-28 12:30
Faustai, faustai – kaip ir briedis gudraujat. Gūžtis, pasaulio viešpačiai, tautos, kurios kvailinančioje globalizacijoje praranda etninius jausmus – iš pasaulio žemėlapio dingsta.

76874. girdui nuo muse2011-12-28 13:11
ir kurioj gi vietoj fastas gudrauja? nesuprantu, nors tu ką.. .

76878. g. p.2011-12-28 13:39
Norėčiau paklausti, kodėl tie "susirūpinę" visuomenės veikėjai tyli, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose de facto nebeveikia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir dalis įstatymų? O kosmopolitiniai radikalai jau teisia Justiną Marcinkevičių už jo meilę savai tautai ir už tai, kad šią "nuodėmę" drįso viešai išpažinti:"Šiandien esame labai atviri viso pasaulio įtakoms. Ar lietuvybė – lietuvių kalba, tautosaka, tradicijos – atsilaikys? ". "Tai, ką Jūs pavadinote įtakomis, aš pavadinčiau imperializmu: jis puola, spaudžia mūsų kalbą, nacionalines tradicijas, mes nuolankiai paklūstame, mes jau lyg ir gėdijamės savo istorijos, papročių ir tradicijų, lietuviškumo… Kad tik greičiau atsikračius tų nelemtų tautinių savybių ir patirčių, kad tik greičiau tapus tais "Vakarais", mėgdžiojančiais, bet – "Vakarais". Justinas Marcinkevičius

76910. kan g.p. 2011-12-28 17:22
Vakar per Polonija ,kazkokiame reportaze, atlapa sirdimi lenke deklaravo, jog " mes esame lenkai , cia musu Tevyne, musu brangi Lenkija". Dukrai sakau, -jau kuris laikas, ( o gal ir niekada) mes nedristame sitokio sakinio pasakyti. Visada buvome " nacionalistai" ir dabar sito zodzio bijome.

76912. et 2011-12-28 17:24
Krikščioniui yra svarbiau dvasinės ir tikėjimo vertybės nei tautybė ar odos spalva.Bet neapsirikim. Biblijoje, Apreiškime Jonui 3:16, yra įdomi ir baisi nuoroda į Dievo teismą: „Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, aš išspjausiu tave iš savo burnos.“ Dauguma Lietuvos piliečių visuomenėje stengiasi būti abejingai „drungni“. Tokios laikysenos formavimą lėmė rūsčios istorinės priežastys. Regis, dabar jau galėtume pasigėrėti visų rūšių negausiais „naujaisiais karštaisiais“, bet visi jie, neokairieji, neodešinieji ar neoliberalai, kaip susitarę, pasirenka labiausiai nuspėjamą ir patį paprasčiausią, visiems gyvūnams būdingą gynybinės veiklos instinktą – piktą kitokių atmetimą. Tai ne tiek agresorių, kiek aukų laikysena. Jie šaukia, kad patriotai neva atmeta `kitokius", bet iš tikrųjų tai jie atmeta kitaip, nei globalistai, mąstančius patriotus... ir visas šis ribų naikinimas yra tik kažkieno valios kitiems primetimas...

76914. briedis - g.p.2011-12-28 17:29
jus emet ir padaret is marcinkeviciaus patriotizmo simulianta. ne pries "vakarus", ar kazkokius kosmopolitinius radikalus, o pries "pamegdziotus vakarus" jis ten pakalbejo. yra labai ir labai didelis skirtumas. tikruose vakaruose vietos patriotizmui iki soties. ironiska, bet ta pati marcinkeviciu gan stipriai savo metu pamegdzioto patriotizmo artistai apkedeno.

76915. et 2011-12-28 17:36
Niekšybė, Dievo ir žmogaus nekentimas t.y. nuodėmė, nuo seno dangstosi jautriomis idėjomis. Niekšybei labai patogu slėptis už pavadinimų − tolerancija, "mažumų teisės", demokratija, politkorektiškumas... Puikiai po šiais žodžiais slepiasi paprasti žemiški interesai, „viešieji“ pirkimai, neribota spekuliacija, o juodoji nafta, kuri turi išties stebuklingą savybę pačią kruviniausią niekšybę išbalinti iki sniego baltumo nekaltybės. Tokia mistinė niekšybės paslaptis. .... Niekšybės galima rasti ir tarp vadinamųjų naujosios kairės judėjimų, kurių atstovai tvirtina, kad Sausio 13-ąją lietuviai šaudė vieni į kitus. Nors anuomet buvo filmuojama ir savo parodymus dokumentavo tūkstančiai liudininkų. Ką tokie kairieji pasakytų apie Medininkų žudynes? Arba ko verti provokuojantys intelektualūs „grynosios“ ir „naujosios“ kairės apologetų straipsniai, kuriuose tiesiog šlykštimasi pirmaisiais džiugiais Sąjūdžio mitingais. Ir kas pagaliau pavojingiau Lietuvai, − ar nacionalistų (kuriuos niekšybė bando sutapatinti su "naciais") eitynės, ar radikalios neokairės ideologijos?

76919. faustas2011-12-28 18:49
Pasižiūrim, ką Samuel Huntington su Fukuyama kalba šia tema:...The moment of euphoria at the end of the Cold War generated an illusion of harmony, which was soon revealed to be exactly that. The world became different in the early 1990s, but not necessarily more peaceful. Change was inevitable; progress was not... The illusion of harmony at the end of that Cold War was soon dissipated by the multiplication of ethnic conflicts and "ethnic cleansing," the breakdown of law and order, the emergence of new patterns of alliance and conflict among states, the resurgence of neo-communist and neo-fascist movements, intensification of religious fundamentalism, the end of the "diplomacy of smiles" and "policy of yes" in Russia`s relations with the West, the inability of the United Nations and the United States to suppress bloody local conflicts, and the increasing assertiveness of a rising China. In the five years after the Berlin wall came down, the word "genocide" was heard far more often than in any five years of the Cold War. The one harmonious world paradigm is clearly far too divorced from reality to be a useful guide to the post–Cold War world. Two Worlds: Us and Them. While one-world expectations appear at the end of major conflicts, the tendency to think in terms of two worlds recurs through-out human history. People are always tempted to divide people into us and them, the in-group and the other, our civilization and those barbarians.wiki

76920. britva 2011-12-28 19:08
na, nereikia pamiršti kad Fukujama su huntingtonu buvo Harvardo auklėtiniai, o Fukujama dar ir neokonservatizmo iniciatorius. Nors vėliau griežtaii nusisuko nuo Bušą palaikančios Kissindžerio-Rumfildo Cheinio, Perl`o ir kitų gangsterių (prdn:) komanijos ir ėmė remti Obamą. Visgi Harvardas daro savo ir jo "pranašystės", mano kuklia nuomone", yra praskleisti socialinės inžinerijos projektai. Todėl ir laikau neokonus, neoliberalus, neokairiuosius ir neotrockistus dirbančius ranka rankon ir dirbančius prieš bet kurią NACIONALINĘ valstybę, įskaitant JAV, kurios jie vos nesužlugdė. Tai buvo naudinga Rusijai ir Kinijai. Kai neokonai pralaimėjo, jie metė savo pajėgas į Rytų Europą. Neotrockistams Putinas, mano kuklia nuomone irgi neparankus. Nors ir galima dėl to ginčytis. Daug JAV neokonų turi šaknis Lenkijoj. Lenkijos pirmininkavimas ES galimai bus išnaudotas tikslingai. ....Fukuyama Europos modelį su tautų tarpusavio priklausomybe per bendrus įstatymus (ne tautų priverstinį sumaišymą, paverčiant emigrantų šalimis kaip JAV) laiko idealu kitoms bendrijoms. Tačiau tyčia keliami chaosai Afrikoj ir Azijoj gali Europos kultūrą sunaikinti nauju Tautų kraustymosi laikotarpiu.

76921. faustas2011-12-28 19:35
mūsų leidykloms parekomenduočiau išversti labai įdomų ir dabar plačiai cituojamą autorių - Stephen Holmes. Ypač šias jo knygas - The Anatomy Of Antiliberalism, Cape: America`s Reckless Response To Terror; ;;;The State After Communism: Governance In The New Russia;;;Passions And Constraint: On The Theory Of Liberal Democracy.... manau būtų labai demokratiška, jei publikai būtų prieinamos ne tik ALF aprobuotos politinės knygos.

76928. britvai2011-12-28 20:42
Putinas velniškai nepatogus globalistams. Jis nešneka ir nesidera. O globalistams verkiant reikia judėt, laikas spaudžia kaip niekad.

76929. lotynas2011-12-28 20:43
Nors čia ne vieta, bet pastarieji komentarai primena, jog Romos kurija vartoja artimą lietuviams lotynų kalbą, kuria istorikas Dlugošas rašė, jog Lithuani /.../ ibi primum oppidum Wilno, quod et in hanc diem caput genti est, /.../ condidere._Lietuviai /.../ ten įkūrė pirmąjį miestą Vilnių, kuris ir šiandien yra svarbiausias to krašto miestas.

76952. Puslenkis2011-12-29 10:01
Pasakykime AČIŪ lenkų politikams. Jų priešiškumas Lietuvai - tai tas pats - kaip žydų keikimas. Konsiliduojasi protas ir jausmai. Sukruto intelektualai, istorikai, rašytojai...Pagaliau prasidėjo TIKRA kalba apie santykius- be melo ir seilėjimosi. Tegul masto ir kalba LIETUVA SU ATRIŠTOM AKIM...Tik taip galime pasakyti teisybę.

76954. Lietlenkis2011-12-29 10:21
Gera užuomina, puslenki. Aš esu lietlenkis, lyg ir jogailietis. Štai čia ir nesusikalbėjimo priežastis, tas prakeiktas unoras. Jei kyla muštynės tarp brolių ar pusbrolių - labai baisu.Tokias mačiau kadaise kaime. Daužėsi be pasigailėjimo. Taip ir čia. Kaip toj liaudies dažnutėj: JIS BEGALO UNORAVAS, NES PER SUBINĘ JAM RAVAS

76974. samogitas2011-12-29 15:16
je je, ravas ir yra tai, kas skiria lietlenkį nuo puslenkio:) :) :)

76977. samogitas2011-12-29 15:32
teisingai, puslenki, turėti bendrą priešą, sako, sveika, ta prasme, kad tai vienija tautą. matomai ir žydų rabinai palaikydavo savo tautos vienybę dirbtinai skatindami nekęsti gojų. matomai tai jiems ir padėjo išsilaikyti kaip tautai 2 000 metų. Žinoma, chazarams- aškenazams tūkstantmečiu mažiau... visgi siūlyčiau istorikams labiau atkreipti dėmesį ir į chazarų įtaką Lietuvos Didžiojoje karalystėje. Įdomi būtų tema. Kuri kažkodėl nutylima kone visų tautų istorijose.

76996. vakaras2011-12-29 17:05
Kadangi " draku" nemegstu, tai ir rasyti, is viso, nieko nenoriu...Labai daug pasalunisku, pavydziu komentaru. Parodykite veida, bailiai, tada paziuresim.

77045. Žilvinas :-) 2011-12-30 01:41
Labai patiko.

77053. Puslietas2011-12-30 13:01
Čia kalbama - lyg ir juokais, ir rimtai. O mintys - gilios, svarbios, neišvystytos, nutylimos, skaudamos... Su lenkais reikia kalbėti AKIS Į AKĮ - atvirai.Kas buvo - tai buvo. Dabar viską vertinkime blaiviai, bet draugiškai, giminiškai ...išgėrę VYBOROVOS ir LIETUVIŠKOS. Jeigu PASIPŪTĘS lenkas - tai lyg ir nieko, bet kai lietuvis vaizduoja šikantį KATINĄ ant BEDUGNĖS KRANTO - tai gana juokinga. Šaunulis D. KUOLYS: IR PROTINGAS, IR PATRIOTAS.

77054. britva 2011-12-30 13:08
šiandien Landsbergis, per Dapkaus laidą įspėjo: Jedinnaja lyga jau leidžia provokacinius straipsnius su plakatais ir kvietimais mušti rusus ir nutildyti jų sirgalius. vaizduojamas boksininkas su kruvinom pirštinėm ir nukautuotas - nutildytas rusas, tysantis ant grindų. Anksčiau vis sukau galvą, kodėl būtent mafija perka sporto klubus? Lengva migruoti po pasaulį ar plauti pinigus? Pasirodo, kad labai nesunku ir laikyti didžiules mases už vadelių. Toks nekaltutis ir laimingas atrodė Romanovo veidas kai sirgaliai nušvilpinėjo Kubilių... jis jautėsi padėties šeimininku. Antonovas gi, nusipirkęs klubą Anglijoj, greičiausiai jaučiasi ten pakankamai saugus, nes teisėsaugoj pilna savų. ......Beje, dar Landsbegis pranešė, kad Lenkijos mažumos taip pat sukilo ir reikalauja sau teisių, bent jau tokių, kokias turi lenkų mažumos Lietuvoje. Kaip supratau, Landsbergis mano, kad lenkų media su antilietuviškais politikais, tokiais kaip Sikorskis, prisirėkavo savo nenaudai. Bet aš manau, kad greičiausiai Fausto komentaro idėja yra teisingiausia. Tarptautinės mafijos korupcijos gijos veda ne tik į teisėsaugą, palaikant/išlaikant ten savus teisėjus, bet ir į globalius think-tankus, padedančius ideologiškai praskinti kelią mafijinėms struktūroms... Na, kad ir Lietuvojj Laisvos rinkos institutas, priimdamas "paramą"- kyšius iš monopolistų, praktiškai tik padeda naikinti laisvą rinką išstumdamas iš jos vidutinius verslininkus. O dar kartą atidžiai peržiūrėjęs Krikštatėvį, supratau, kad tarptautinės mafijos įtaka mūsų teisėtvarkoj ir "valstybininkų" opozicijoj yra labai didelė. Snoro sužlugdymas buvo pats įžūliausias mafijos desantas prieš vyriausybę. Tikėkimės, kad Ūkio banko vadovas nenueis jo pėdomis? Bet kas žino? Juk jis į Škotijos sportą irgi nemažai investavo. Škotai ne šiaip sau tikrina jo lėšų skaidrumą. Jei mūsų vyriausybė imsis kontroliuoti stipriau bankus, gali pasikartoti Snoro atvejis. Be to, Romanovas turi banką ir Buvusios Jugoslavijos teritorijoj. Nepamenu tik ar Juodkalnijoj ar kur kitur.

77056. britvai2011-12-30 13:31
palik ramybėj tabus. Šiuolaikinio politiko vaidmuo XXI a. yra ne laimėti karą su "demonais", o išsisukti su kuo mažesniais nuostoliais ir kuo mažiau kariauti. Tai yra labai gerbiama šiais laikais. Estija tai sugeba geriau. Sakykim, Estijoje vadovauja puikus strategas estų sūnus Landsbergis. Jei skaitai krikštatėvį - turėtum suprast kas norėta pasakyti. Jei ne. Esi neišpasakytai "tobula" bukybė.

77067. labai moteriška nuomonė2011-12-30 17:40
Dėkui lenkams už tai kad vėl vienija Lietuvą aplink Lansdsbergį.Puikus Landsbergio interviu Delfyje: "Landsbergis Torunėje. Na, irgi manau, kad ir Snorą ir "lenkų klausimą", ir netgi pedofilijos bylą galima susieti į vieną tvarkingą visumą. Argi nesusidaro įspūdis, kad Lietuva (ir ne tik) susiskirstė į sveiko proto ir nesveiko proto piliečius. Nesveiko proto piliečiai po to kai Leninas atėmė valdžią iš inteligentų po Demokratinės Rusijos revoliucijos ir įsteigė "bomžų" vyreiausybę, tiek įsitvirtino, jog iki šiol valdžios protingiems jokiais būdais nenori perleisti. Tik nesveikas, ateistinis, protas gali palaikyti vaikų tvirkintojus... nes bet kokiomis priemonėmis siekia dominavimo ir moralė tokiems tiktai nereikalinga kliūtis... Kokiais metodais daromas kompromatas teisėjams ar politinius sprendimus priimantiems politikams tam, kad jie vykdytų tarptautinės mafijos nurodymus, išties gražiai atskleidė F. Capolla "Krikštatievyje" ir gana detaliai. Mafijos braižas, pasirodo, visur vienodas. O ir Furmonavičius galimai žuvo, nes buvo surinkęs kompromatą, tikrą ar išprovokuotą, apie aukštų pareigūnų pedofiliją teisėsaugoj, jei tikėti agentu-informatoriumi Kęstučiu Vilkausku. ,,, Pats nesveikiausias iš nesveiko proto pareiškimų - tai kad Venskienė pati žudė ir savo brolį, ir kitus. Nieko kvailiau nesugalvosi. Todėl matosi, kad Kedžio pusę palaiko protingi, sveiko mąstymo žmonės, o priešingą pusę - godūs ir kvaili melagiai, bet užtai trokštantys dominuoti, lipti kitiems ant galvų ir likti nenubaustais, nes turimas užnugaris teisėsaugoj, turėtų šias korumpuotas mafijines struktūras apginti. .... Kodėl niekas nekelia klausimo - kas Stankūnaitę už mūsų pinigus maitina ir vis "saugo" ? nuo ko? Nejau mergaitei bus saugiau pas nesaugią ir todėl saugomą motiną? jei motina nesaugi, tai kaip mergaitei ten bus saugu? Tik pakvaišusi galva gali piimti tokį nutarimą. Kvaila ir korumpuota galva. Ką į tai galėtų atsakyti Žiobienė ir Kėdainių didysis teisingumo saugotojas? globojamas Uspaskicho? Tomaševskio? kuris taip inirtingai gynė Uspaskicką EP? ir juos palaikančių tokių kaip Vinokuras ar Bielinis? Graži internacionalinė draugija, ar ne? :) Ir visiems jiems nepatinka mūsų vyriausybė. Kurgi patiks? Švarina teisėsaugą, šalina stogus.

77157. jona - moteriškai nuomonei :-( 2012-01-01 08:12
Nusišnekėjai, moteriške, čystai... Bent jau ten, kur kalbėjai apie aiškiai šizofrenija susirgusio žmogaus užvirtą košę. O, šiaip tai visiems linkiu gerų dvyliktųjų. Būkite sveiki tiek kūnu, tiek dvasia...

77159. I.R. :-) 2012-01-01 08:20
Sudėtinga tema. Būtina, kad ją analizuotų visi. Ačiū už straipsnį, kuris saktina mąstyti ir ieškoti išeities. Labai atidėlioti proceso negalima, nes tai nebūtų mūsų naudai.

77166. papildysiu labai moterišką nuomonę2012-01-01 12:02
Supratau štai ką: naftos kompanijos su joms tarnaujančiu Tarptautiniu Valiutos Fondu kelia etninius konfliktus, bet žmonėms paaiškinama, kad kovojama "už nepriklausomybę", kaip Pietų Sudane, o faktiškai tik dėl to, kad ten dideli naftos telkiniai. Ir dabar juos ekspluatuoja komunistinė Kinija? ar tik Kinijoj registruotos kompanijos, nes būtų keistas toks Kondolezos Rice rūpestis šia Commonweltch šalimi. O per Šiaurės Sudaną turi eiti naftos vamzdžiai iki Raudonosios jūros uostų, vadinasi pelnu tenka dalintis. ..... Čėčėnijoj žmonės miršta, nes čečėnai nori dalį Gazpromo pelno už vamzdžius, einančius per jų teritoriją. Lukošenka verčiamas,"vardan demokratijos", nes neperleidžia vamzdžių kontrolės Rusijos Gazpromui. O kokie čia Vakarų interesai? Ar jie padeda Putinui? TVF, neskolindamas Baltarusijai jos pačios į TVF investuotų pinigų, irgi padeda Rusijai? Pociūnas žuvo, nes sužinojo kam iš tikrųjų yra "demokratijos skleidimo" pinigai skirti ? ..... Dabar tai "kad Lietuva turėjo Mažeikių Naftą ", bet pardavė Lenkams, aiškėja tikrosios priežastys KODĖL LENKAI KELIA ETNINĮ KONFLIKTĄ SU LIETUVA? ir kodėl taip netikėtai mirė Lubys, statantis terminalą. Juk lenkai senai pretenduoja į Butingę. Lietuva turi savo naftos, bet ją pardavė. Ką išlošė? Tomaševskis labai aktyviai Europos Parlamente gynė buvusį Gaspromo darbuotoją Uspaskichą. Kodėl? Gal dabartinė Lenkijos vyriausybė, grubiai pašalinus Kačinskį su jį palaikančiu elitu, tapo Rusijos Commonwelth? Kai nevaldomai siautėja milžiniškos biznio kompanijos, Vyriausybėms bepaliekamas mokesčių banomato vaidmuo. Klausimas kodėl neatsiranda drąsių žurnalistų, kurie žmonėms, ypač lenkakalbiams, paaiškintų tikrasias Lenkijos - Lietuvos konflikto kūrimo priežastis?

77184. kan jonai2012-01-01 14:34
Nenusisnekejo moteriskoji nuomone, paskaitykite komentarus dar karta.

77197. britva - 2012-01-01 16:32
gal kas skaitėte Sakalo straipsnį delfyje? senas komunistas atskleidžia visą komunistinį-ateistinį sąmokslą - teisėsauga privalo likti nepriklausoma, uždara institucija, pavaldi tik pavadinimą pakeitusiems komunistams ir dirbti jų naudai. Ir tik tada valstybė vadinsis `teisine valstybe" kai ją valdys teisininkai, kurie galės interpretuoti įstatymo raides, tarsi Bibliją, sava nuožiūra. Jei toks teisėjas pasakė, kad mergaitė turi būti grąžinta motinai, tai šventa. primena laikus, kai stora rusų teisėja nuteisė poetą Brodskį už veltėdžiavimą dabams į Archangelsko sritį, tai irgi buvo šventa teisinės valstybės valia.

77199. britvai2012-01-01 17:06
Brodskis yra Yeilinis bičas. Tobiš, Venclovėlis, Bleiras, and so more.

77200. lit+lenk2012-01-01 17:20
Pirma, liūdnoka, nes ko gero gabiausias šios epochos mąstytojas D.Kuolys vis neranda savo temos. Jam vis knieti "vadovauti" būti "prezidentinėse erdvėse". Užtenka proto būti ir SAVIMI.Antra, Kuo toliau, tuo lenkai tampa juokingesni, panašūs į Mešką, gaudančią Blusą savo pačios kailyje.Mat šlėkta yra ir bus šlėkta. Jam svarbu savo kamziūlė. Lietuva, nors ir kitokioje BOKSO lengvesnio svorio kategorijoje vis tiktai yra ČEMPIONĖ istorijos ringe.

77222. opinija 2012-01-01 21:59
gaila, kad iš visų Lietuvos inteligentų drąsus ir tyras kovotojas už tikrą demokratiją beliko tik Darius Kuolys, kalbantis nuostabiai gražia lietuvių kalba, kurios gali klausyt kaip muzikos iš jo lūpų. Kur visi kiti? O ir Dariaus jau nebesiseka išgirsti. Išvarė jį iš Nacionalinės televizijos, priglaudė, berods, Lubio baltijos tv. Dabar Lubio nebėr, tai gal ir Baltija pasikeis ir Lietuvos žinios.

77226. opinijai2012-01-01 22:20
buvai emigracijoj, nematei koks Darius Kuolys išverstakūris buvo. Ir šiaip. Jei tuo metu prakalbtum taip kaip dabar, būtų latvių g. šuo, raudonskūris homosovieticas, runkelys, budulis. Ir, kaip krankt sako, šiais laikais nereikia žudyt žmogaus. Tiesiog būtum dabar besimaitinanti Kariotiškių šiukšlyno bomžas. Ir kalbėtum kaip Eločka - 300 žodyno žodžiais. Dėkok dievui, kad Dariaus Kuolio žydėjimo laikais nebuvai Lietuvoje.

77228. ir apskritai opinija2012-01-01 22:30
juk nekvaila moteris esi, o jūs emigrantės tik vienos kalbate laisvai ir sąžiningai. Ką galvoji, kad likę Lietuvoje buvo mažesnio IQ? Negi nesupranti, kad tiek mie, tiek terra tiek kiti yra taip išdurninti tuo metu buvo, kad beliko tik ežero lygios homosovietiniai nariuotakojai. Kiti atsargiai tyli, bijo ir t.t. nes žino kokie minties ir kultūros gigantai buvo nuamrinti ir padaryti pajuokos objektai. Nugirdyk kokią mie. Papasakos tamstai tokių dalykų. Be to pažiūrėk į šatėnų archyvus - ten liko tavo minčių likučių, kuriuos visagalė Kuolio cenzūra nepatvarkė. O kur tie rašantys? Nėra. Jų - nebeliko. Tiesiog ištirpo, opinija. Gal būt ateis laikas, kad ir tu ištirpsi. Abr tiksliai pasakė - trinam intelektualus iš šatėnų archyvo tik tam, kad juos išgelbėt. Bet ar išgelbėjo?

77241. briedis dvejopai2012-01-02 10:12
pirmiausia, tai noreciau pasikartoti- ne "lietuviu ir lenku", o pigaus tomasevskio&kampanija siuloma produkta tenka ziautaroti. skanaus.bufetavi mastytojai savo taukuotomis rankomis patiekalu visada pateiks. kas dar?- anonimui- ponuli ar ponicka ar apskritai belytis padare.- pirmas homosovieticus pozymis- kodel kitas su dzinsais, o as su satrijos siuvyklos kelnemis?

77242. briedis2012-01-02 10:15
pasitikslint reikia- ne satrijos, o vilkaviskio siuvimo fabriko.

77248. Bravo2012-01-02 11:36
Geras D. Kuolio straipsnis Lietuvoj išryškina: 1. Debilizmo lygį. 2. Kiek yra senmergių, 3. Dorovės nuosmukį, 4. Tautinės sąmonės vėžines metistazes.

77252. opinija - anonimui2012-01-02 13:40
kaip pats gerai pastebėjot, emigracija padėjo man atsikratyti baimių. Tai vienas iš teigiamų emigracijos bruožų. Išvykom mes su savo baimėmis, su kuriomis jūs gyvenate iki šiol. Sovietinė kontrolės dvasia buvo gana giliai įskiepyta. Emigravom dar tada kai Lietuva nebuvo ES sudėtyje. Atvykom į Londoną kaip turistai ir ... užmiršome laiku išvykti. Darbo leidimus pirkom iš apsukrių lietuvių. Darbo su jais ieškoti oficialiose agentūrose ar darbo biržoj nedrįsom. Eidavom į tas, kurios neturėdavo jokių iškabų, o sužinodavom apie jas tik iš vienintelės reklamos - iš lūpų į ausį. Baimė sekiojo iš paskos, bijojom, kad mus sugaus, kad grąžins Į Lietuvą. Bijojom kam nors pasiskųsti jei kas neteisingai su mumis elgėsi darbe ar išvarydavo mergaites vidurnaktį iš namų, jei nepaklusdavo "lendlordo", t.y. lietuvio ar kito emigranto, apgaulės būdu gavusio "politinį prieglobstį", kuris pernuomodavo gauto socialinio namo kambarius merginoms ir reikalaudavo, pvz., kad jos būtų jų girlfriendiemis. Dvi latviukės pasakojo man kaip jas, vidurnaktį išvytas, priglaudė airiai viename pub`e, ir laikė tol kol susirado kur gyventi. ... Stogas nuvažiuodavo ne vienam. Pati mačiau kaip vienas lietuvis ėjo gatve mostaguodamas rankomis, barėsi matomai su kažkokiu įsivaizduojamu priešu. Anglų migracijos tarnyba, per lietuvių katalikų bažnyčią, ieškojo psichologės, mokančios anglų kalbą, kad galėtų kažkaip susikalbėti su tokiais vargšais. Kunigas Tverijonas radfo jiems psichologijos magistrę, vokelius klijuojančią kažkur užmiestyje. Jai pasisekė. O vienas vyrukas, atėjo į bažnyčią Dievo pagalbos, po to kai pakliuvęs į bėdą - netekęs darbo, stogo ir pinigų, pats pasiryžo prisiduot policijai, tikėdamasis, kad jam nupirks bilietą ir taip sugrąžins į Lietuvą. Kur tau. Policininkai pažiūrėjo į kompiuterį ir ramiai pasakė: jūs į šalį įvažiavot legaliai, (nesvarbu, kad užmiršo išvažiuoti), mūsų visuomenei jūs niekuo nepakenkėt, tad gyvenkite sau kiek jums patinka ir toliau. Nuo jo pasakojimo mums visiems gerokai palengvėjo. Tik tada supratome, kad esame laisvoje šalyje ir kad savo baimes atsivežėme su savimi. O Lietuvai įstojus į ES jau galutinai atsitiesėme, nebebijojome jau naudotis savo teisėmis ir ieškoti kilnesnių darbų. Taip man atsirado galimybė patekti į aukštos kultūros aplinką... . Tikiu, kaip sakot, kad prie ankstesnės valdžios buvo daugiau kontrolės, o tuo pačiu irbaimės. Bušui paskelbus karą prieš terorizmą, buvo pasinaudota proga apjungti visas slaptasias tarnybas. Įskaitant Rusijos ir Lietuvos VSD, žinoma. Man įstrigo viena JAV saugumo vado pavardė. Tai rabino sūnus Chiortoff. Berods jį paskyrė po 9\11 įvykių. Tai labai simboliška pavardė, jei ką. Kaip ir Wolfų, Wolfovičių, Wolfansonų dominavimas centriniuose bankuose, ganant aveles:) Buvome tik per plauką nuo visiškos satanizmo pergalės Pasaulyje. Ačiū Dievui, amerikiečiai pasirinko kitą kelią ir visas pasaulis lengviau atsikvėpė. Matosi, kad dabar jie metė pajėgas į Europą, ypač Rytų. Bando atsiimti pozicijas arba tiesiog sugriauti. Baimė ir melas yra jų įrankiai. Kuo daugiau kas nors jų bijo, tuo labiau jie stiprėja. Baimės Dievas nesukūrė, todėl ji tėra iliuzija. Laikas jos atsikratyti kartu su visom kitom tamsybėm. Jei net Dievas neina prieš mūsų laisvą valią, tai kas prieš ją turi teisę eiti? Jie žino, kad tokios teisės neturi, todėl baugina.

77253. Ežeras2012-01-02 13:43
Tikrai, p. Darius yra vienas iš nedaugėlio mūsų šviesuolių, mokantis reikšti mintis lietuviškai, + drąsus intelektuolas, +...tiesiog- asmenybė.
Betgi už Lietuvoje įdiegtą elitarinį švietimo modelį(gimnazijas),- niekada neatleisiu.
:)...

77259. muse 2012-01-02 14:16
kuo ežerui užkliuvo gomnazijos man neaišku, nors tu ką..

77261. nekreipk, muse, į ežerą dėmesio2012-01-02 14:27
opinija labai tiksliai apibrėžė ežero šarikovinį kovingumą ir grafomaniją. Pažiūrėk šatėnų archyvus. Sovietinis demgogas šiltoje valstybinėje vietoje. Labai mėgstantis moralizuot "antikomunistinėm" temom pats iki kaulų smegenų komunistas. Čia tokia jų kohorta - kontora v deistvije. Toto, pasi, ežeras, nebas. Kiekvienas savo komunizmą, baimę, paranoją, šizofreniją ir kitas invalidumo formas rodo ištisai.

Šiurpoka kitkas, muse. Kad tokios partagenosinės žiurkės prieina prie pinigų dalybų. Va čia jau tikrai - katastrofa. o tai kad jie čiau pabezda savo nuomonę, nieko kreiptino dėmesin nėra.

77263. uodas2012-01-02 14:47
Ežeras iš provincijos, tokiems gimnazijų nereikia, svarbu visos kiaulės yra lygios, o tokie ežerai bus vistiek dar "lygesni už ` lygius".

77266. britva 2012-01-02 15:42
Štai gerb. Darius K. rašo: "Tvirčiausia senojo respublikoniško Lietuvos pasakojimo atrama buvo Statutas, keletą amžių telkęs skirtingų kultūrų žmones į vieną Lietuvos tautą. Jis įtvirtino meilę ir ištikimybę savai Respublikai kaip esminius visuomenės gyvenimo principus. Anot Statuto, svetimos tautos žmogus galėjo tapti savas ir Lietuvoje įsikurti tik už savo nuopelnus toje respublikoje ir tik prisiekęs būti ištikimas ir geranoriškas [vernym i zyčlivym] tai valstybei, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.13 Taigi – geranoriškas. "----- --- Jau senai man kirbėjo mintis, kad Lietuvos statutas turėtų gulėti ant kiekvieno seimo nario stalo ir sufleruoti jam prieš priimant kokius nors sprendimus. Ir ne tik ant seimo nario, bet ir ant KIEKVIENO TEISININKO. Nes šis teisynas yra pagrįstas PAPROTINE TEISE kaip ir Anglijos visa teisė. Šis teisynas buvo kuriamas šimtmečius ir nuolat tikslinamas kol tapo kone tobulu Statutu. Neaiškiais klausimais, tokiais kaip pvz. dabar iškyla dėl Kedytės, būdavo kviečiami seni išminčiai ir klausiama jų nuomonės. Taip išsiaiškinama iki smulkmenų, netgi tokių, kad nuskynus obuolį nuo šakos, išsikišusios už tvoros, yra vagystė, o nukritusį už tvoros, jau ne vagystė:) Juokinga, bet kartais mažos smulkmenos kaimynams sukelia dideles rietenas. O mūsų teismai kol kas neįsileidžia jokių liaudies tarėjų, jokių prisiekusiųjų, kurių bendra išmintis galėtų nulemti sprendimą ir kuriuos būtų sunkiau papirkinėti. Argi neatsirastų savanorių, pakankamai protingų pensininkų, kurie gsa;lėtų dirbti prisiekusiųjų teisme? kodėl iki šiol mes to neturime? net sovietmečiu nebuvo išdrįsta atsisakyti liaudies tarėjų. arba aš kažko nesuprantu.

77268. Ežeras - 77259.2012-01-02 15:59
Gimnazijos neužkliuvo, užkliuvoelitinės gimnazijos. Pažeistas lygių galimybių principas(tuo pačiu Konstitucija ir Švietimo įstatymas).

77273. kaipgi kaipgi2012-01-02 16:08
ežeras Konstitucija mojuoja. Jei Konstitucija dirbtų, ežeras sėdėtų kalėjime už šmeižtą ir įžedinėjimus. Toks elitinis tas ežeras. Užkonstitucinis toks. Muse jaučiu irgi panaši asaba. Šnekasi tarpusavy, lyg niekur nieko.

77274. o britvas irgi durnas2012-01-02 16:11
toks irgi elitiniu jaučiasi. Nagrinėja savo jačeikos komunisto v zakone Kuolio medžiagą. Tarytum ką nors pakeis tai.

77279. muse 2012-01-02 16:53
ar Čiurlionkę irgi laikote "elitine gimnazija"? ten ne kiekvienas gali patekti. ypač sunku tiems, kurie klausos neturi, jei ką:)

77284. uodas2012-01-02 17:07
Provincijoje elitinės čiurlonkės nėra, neaktualus ežerui jaunųjų muzikantų ir balerūnų ruošimas, svarbiau duobes gatvėse užtrombuoti už ES pinigus, ir tai pavagia visokie deputatai provincijose ES pinigus, benderiai lietuviški.

77298. uodui2012-01-02 19:11
nezysk, niekas Lietuvoj nevagia kaip nevogė ir sovietmečiu, aišku?

77299. vagia2012-01-02 19:22
Ir dar kaip. Baisiau kad nekuria. Sovietbučiai už 300 000 lt. Siaubas

77300. Ežeras2012-01-02 19:24
Ne, nelaikome. Tikėjomės supratimo, kad kalbama ne apie specializuotas gimnazijas (Čiurl-IONK-es, pvz.)

77308. nevagia2012-01-02 21:07
sovietmečiu viskas buvo bendra, todėl pasiimdavo. taip įpato ir toliau - pasiima. :)

77311. na taip2012-01-02 21:43
rezultatai kalba patys už save. Iš špygos kompiuterio neišlipdysi. Dabar vagystės kitaip vadinamos. Benderis ežeras turi visą kolekciją pavadinimų. O realiai, pagal nusistovėjusią vagysčių formuluotę - mano "bendro" sovietinio buto niekas neapvogė, o štai dabartinio jau 10 000 pabrangusio apiplėštas buvau du kartus. Nesvarbu kokia katė - juoda ar balta - svarbu, kad gaudytų peles. Dabartinė santvarka yra ne katė, o invalidas, "nevagiančių" benderių valdomas.

77334. wolwerstas :-) 2012-01-03 03:12
kam reikia mokyti lenkus lietuviskai rasyt. pakaktu sustiprinti patikra valdininku rasybos gebejimu (aisku lietuviskos) visoje lietuvoje. tegu susimoka arba i londona... Prisiminkime, kas pries 20 metu nebalsavo uz lietuvos nepriklausomybe, susilaike, ne rusai net, idiotai...

77341. muse - na taip2012-01-03 09:42
dabar tai vadinasi "įsisavino lėšas" , jei ką:)

77342. muse - wolwerstui2012-01-03 09:46
teisingas pasiūlymas. bet pastebėjau, kad Tomaševskį labiausiai jaudina istorija... iš lietuviškų vadovėlių ir iš lietuviško požiūrio taško. Didi istorija gali nuteikti paieškoti savo lietuviškų šaknų... Ir Tomaševskis liktų be ganomų avelių, jei ką)

77364. Baslelis2012-01-03 14:57
Gerb. Dariau, būtų įdomu ir svarbu, jeigu Pats iš visų atsiliepimų IŠSUNKTUM ESMĘ ir parašytum SAVO nuomonę. Gal prasitęstų neblohga diskusija?

77458. jee..je2012-01-04 18:54
turin laiko iki 6 dienos. tad galim sau laisvai diskutuoti

77459. jee..je2012-01-04 18:56
pritariu basleliui. gaila, kad autoriai nedalyvauja, nors jiems tai niekas nedraudžia. Bernadinuose tik kunigas Aliulis dalyvaudavo. Būdavo visai įdomu.

77493. Bosas2012-01-05 09:48
Skaičiau ir galvojau: -Būtų gerai, kad kažkas surinktų SVARBIAUSIUS straipsnius,pasisakymus, istorinių dokumentų ištraukas Lietuvos-Lenkijos BYLOJE ir operatyviai išleistų knygą. Būtų be galo populiari ir reikalinga. KAS TAI PADARYS? gal RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS LEIDYKLA?

77532. Puslys2012-01-05 16:41
Valio+ lenkiškai su W ir kt. Pritariu Bosui. Žiūrėk tu man - galvą turi - ne tik elnius augina. Gal ir finansuos?

77533. +=+2012-01-05 16:45
???????+?????+?????

77588. et 2012-01-06 16:26
Pasisekė lenkams - turi lietuvių kilmės genijų Česlovą Milošą ir žydų kilmės genijų Z. Baumaną. Ir abu išvarė. Pranašu nebūsi savam kaime. Labai geras Baumano straipsnis Delfyje.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 3 iš 3 
2:13:04 Jan 9, 2012   
Dec 25 Jan 24
Sąrašas   Archyvas   Pagalba