Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Iki prenumeratos pabaigos liko tik viena savaitė!
VII tarptautinis Augusto Dombrovskio konkursas
Gedmintė Samsonaitė: Italijos suvienijimo metinėms
Nacionalinio simfoninio orkestro koncertas
Pokalbis su kompozitoriumi Faustu Latėnu
Pokalbis su aktoriais Ainiu Storpirščiu ir Marium Repšiu Mariaus Ivaškevičiaus dramos „Išvarymas“ premjeros proga
Rūtos Oginskaitės knyga „Jausmų repeticijos. Metai su aktoriumi Vladu Bagdonu“
Kristina Stančienė: Dvasingumo paieškos
Parodai „Jurga Ivanauskaitė (1961–2007). Sankryžos“ pasibaigus
Lijana Šatavičiūtė: Tylos estetika
Danutės Jonkaitytės paroda „Esu“ VDA galerijoje „Artifex“
Aistė Račaitytė: Gero kino vakarai
Įspūdžiai iš Tarptautinio Talino kino festivalio „Juodosios naktys“
Krėsle prie televizoriaus
Živilė Pipinytė: Visai nekaltas malonumas(4)
Nauji filmai – „Važiuok“
1939 03 28 – 2011 12 13
Gruodžio 16 - 22
Gruodžio 16–22 d.
Gruodžio 16–25
Gruodžio 16–25
7 MD: Parodos
Gruodžio 16–25
Paroda „Vilniaus sakralinė auksakalystė“ Bažnytinio paveldo muziejuje

Rita Pauliukevičiūtė

Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje nuolatinę ekspoziciją pratęsė nauja paroda, surinkusi Vilniaus auksakalių sakralinius dirbinius nuo XVI a. iki XX a. pradžios. Eksponatai atkeliavo iš Vilniaus, Kaišiadorių, Kauno, Panevėžio ir Vilkaviškio vyskupijų bažnyčių bei Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinio ir Trakų istorijos muziejų.

 

2002–2005 m. Vilniaus arkivyskupija atliko milžinišką, be galo svarbų ir reikalingą darbą – inventorizavo visas savo bažnyčiose esančias meno vertybes. Būtent tada ir atsiskleidė, kiek vietinių meistrų dirbinių yra išsaugota ir dažnai tebenaudojama tiesiogiai pagal jų paskirtį liturgijoje. Jau tada, dar prieš įkuriant muziejų, kilo mintis, kad pradėtus įvairius teorinius tyrėjų darbus galėtų vainikuoti paroda, kur vienoje vietoje pamatytume visą Vilniaus auksakalystės istoriją, stilių kaitą, savitumus, neišvengiamas įtakas, kad ne vien nuotraukose galima būtų lyginti ir daryti išvadas. Taip pat norėjosi didesniam žmonių būriui parodyti, koks nepaprastas Dievui šlovinti skirtas grožis slepiasi nematomas tolimiausių pakraščių bažnyčių zakristijose. Dauguma kūrinių eksponuojami pirmą kartą, o pasibaigus parodai sugrįš į bažnyčias būti tuo, kam jie ir buvo sukurti.

 

Naujoji paroda neatsiejamai susijusi su nuolatine Bažnytinio paveldo muziejaus ekspozicija, kur ir reikėtų pradėti pažintį su vilnietiškos auksakalystės istorija. Vilniaus katedros lobyno kolekcijoje rodomi svarbiausi ir seniausi Vilniaus meistrų dirbiniai: šv. Stanislovo rankos relikvijorius (apie 1500–1503), krištolinis kryžiaus pavidalo šv. Eustachijaus relikvijorius (iki 1539), didžioji Goštautų monstrancija (1535), Šventojo Kryžiaus ir Kristaus erškėčių vainiko dyglio relikvijorius (XVI a. vid.), katedros kantoriaus lazda (1563) ir keletas kitų. Muziejuje savo vietą yra radęs vienas Lietuvoje seniausių, XV–XVI a. sandūroje sukurtas Trakų bažnyčios pacifikalas ir seniausias Trakų Dievo Motinos paveikslo aptaisas su galybe votų. Beveik visose muziejaus ekspozicijos vitrinose atrasime Vilniaus auksakalių kurtų liturginių indų. Taigi Bažnytinio paveldo muziejaus ekspozicija pati savaime yra gana išsamus, nuo parodos neatsiejamas Vilniaus auksakalystės istorijos pristatymas.

 

Naujoji paroda pradedama XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios monstrancijomis, kuriose pastebimas vadinamasis gotikos stiliaus sugrįžimas, sujungtas su vėlyvajam renesansui būdingais motyvais. Kaip galima spręsti iš išlikusių pavyzdžių, Lietuvoje šis monstrancijos tipas buvo labai prigijęs ir vėl gausiai kartojamas XX a. pradžioje. Vėlyvojo renesanso ir ankstyvojo baroko Vilniaus auksakalystę atspindi grupė liturginių taurių, sukurtų XVII a. I ketvirtyje, iš kurių ypač išsiskiria unikalus Trakų kašteliono Jurgio Radvilos evangelikų reformatų bažnyčiai dovanotas indas. Didelę grupę sudaro ankstyvojo baroko taurės su šešiakampe pėda, tokią Vilniaus meistrai itin mėgo. Viena šių taurių iš Naujojo Daugėliškio bažnyčios pažymėta Vilniaus miesto kontroliniu ženklu – Gedimino stulpais. Tai ypač retas dirbinys, turint omenyje, kad šiuo XVI a. pabaigoje – XVII a. naudotu, pirmuoju tikrai žinomu Vilniaus miesto ženklu pažymėtų kūrinių išlikę vos keletas. Ši taurė yra vienintelis Lietuvoje esantis Gedimino stulpais paženklintas dirbinys.

 

Gedimino stulpais ženklintas ir išskirtinis, ypatingo dėmesio vertas parodos eksponatas, vienintelis atkeliavęs iš svečios šalies, – Krokuvos dominikonams priklausantis Šventojo Kryžiaus relikvijorius, kurį 1637 m. nukalė Vilniaus auksakalys Hornas Rentelis, o užsakė LDK unitų metropolitas Rapolas Korsakas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos ir Cecilijos Renatos sutuoktuvių proga. Šis relikvijorius yra išlaikęs savo tiesioginę paskirtį, tebenaudojamas liturgijoje, todėl nuo 2012 m. vasario mėnesio, prasidėjus gavėnios laikotarpiui, kai ypatingai gerbiamas šventasis kryžiaus medis, jis grįžta į Krokuvos vienuolyną. Š...


Laisvoji tribūna
Kam prenumeruoti, kai galima pasiskaityti internete? Tikra tiesa – visus straipsnius, naudingą informaciją ir net daugiau nei spausdintame savaitraštyje, galima nemokamai skaityti internetinėje laikraščio versijoje. Tą patį penktadienį. Tad iš tiesų – kam prenumeruoti?
Tapkite mūsų rėmėjais:
Ankstesni 7MD numeriai
Žurnalas "KINAS"
Archyvas

2011-11-21
Živilė Pipinytė: Sveikas kinas


2011-11-18
Živilė Pipinytė: Faustui ankšta


2011-11-16
Živilė Pipinytė: Ar buvo „Antis“?


2011-11-25 - 2012-01-15
Raimundo Malašausko projektas „Fotofinišas” Vilniuje
2011-12-15 - 2012-01-07
Paroda Vilniuje: Kazimiera Zimblytė (Kazė). Piešiniai ir monotipijos
2011-12-15 - 2012-01-07
Paroda Vilniuje: KSENIJA JAROŠEVAITĖ
Populiaru







Rodoma versija 1 iš 8 
14:38:01 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba