Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-10-03 nr. 2970

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Lutz Seiler.
SEKMADIENIAIS GALVOJU APIE DIEVĄ
13

PIRMASIS 
• Lutz Seiler.
SEKMADIENIAIS GALVOJU APIE DIEVĄ
6
• TRUMPAI2
• KITAME NUMERYJE5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI1
• KONCERTAI4
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

ĮVYKIAI 
• Gintaras Beresnevičius.
ERZACINĖS CIVILIZACIJOS AUŠRA
2
• Remigijus Misiūnas.
TRYLIKTOJI KNYGOTYRININKŲ KONFERENCIJA

KONTAKTAI 
• Sonata Paliulytė.
SLOVĖNIŠKOS DIONISIJOS IR LIETUVIAI TARPTAUTINIAME POEZIJOS FESTIVALYJE

POEZIJA 
• Ramūnas Kasparavičius.
ATMINTY LIKĘ ESKIZAI
18

POETINIO DRUSKININKŲ RUDENS SVEČIAI 
• IRYNA BAGDANOVIČ
• ALESIS PAŠKEVIČIUS
• MICHASIUS SKOBLA

PROZA 
• Juozas Marcinkevičius.
MIRTIES BOKŠTAI
6

LITERATŪRA 
• Elina Naujokaitienė.
NAUJA MODERNIZMO DVASIA: JURGIO BALTRUŠAIČIO "LELIJA IR PJAUTUVAS"
13

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
DANTIMIS PLĖŠYTI DŽIAUGSMO GABALAI
5
• RAGANYČIŲ BURTAI392
• POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 20031
• KAIP SUPRASTI MEDIJAS: ŽMOGAUS TĘSINIAI3
• NAUJOS KNYGOS9

DAILĖ 
• Jokūbas Ambrozaitis.
TARPUKARIO LIETUVOS TRIUMFO ARKA
6
• Dalia Navikaitė su filosofe Audrone Žukauskaite ir skulptorium Vytautu Žaltausku kalbasi apie parodą "Wilno-Nueva York" (ŠMC).
KOMUNIKACIJA MENO IR KOMUNIKACIJOS TEMA:
3
• Vida Mažrimienė.
BŪK ORIGINALUS ARBA ŽŪK...
7
• Vytenis Rimkus.
DAILĖS KELIAIS
3

MUZIKA 
• Eglė Grigaliūnaitė.
ŽMOGUS SU KINO KAMERA IR "CINEMATIC ORCHESTRA"
2
 Eglė Gudžinskaitė.
"VILNIUS JAZZ" MOZAIKA
4

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
ŠIURKŠČIAI IR KARČIAI
15
• LIETUVOS KINO OPERATORIŲ ASOCIACIJA PRISISTATO1
• Rasa Paukštytė.
"VILBURAS NORI NUSIŽUDYTI"
3

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Algis Uždavinys.
LAISVĖ MYLĖTI IR KURTI
2
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKĄ6
• AČIŪ VYTAUTUI PETKEVIČIUI UŽ GARBĘ, TIK…5
• GAJŪS VERTIMŲ PUSLAPIAI2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Scholastas Minezingeris.
APIE TAI, KAS YRA GRAŽI KALBA,
14
• LIUDAS STATKEVIČIUS13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
PSICHODELINĖS EROS ATSPINDŽIAI, INDIŠKOS SPALVOS IR GRYNAI ANGLIŠKI VAKARĖLIAI
9

KRONIKA 
• KEISTUOLIŲ SEZONE - RETROSPEKTYVOS IR KLASIKA13
• LRS
• Gintaras Kušlys.
VASAROS "PLENERŲ MARATONO" PARODA
1
• LIETUVIŠKOS SPAUDOS LOTYNIŠKAIS RAŠMENIMIS ATGAVIMO 100-mečio MINĖJIMO
• Algio Švažo atminimui.
PAUOSUPĖJ OŠIA ĄŽUOLAS
2
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
• "VARPŲ" JUBILIEJUS PAMINĖTAS KAUNE1

DE PROFUNDIS 
• Dmitrijus Prigovas.
KABALISTINĖS STUDIJOS
1
• Dmitrijus Prigovas.
KUNIGAI IR TIKINTIEJI
3
• Ramūnas Kasparavičius.
SMĖLYNŲ PUŠIS
2
• Edvardas Vaitkus.
PALŪŽĘS GEGUŽIS
1
• TAUTOLOGIJOS JĖGA18

MUZIKA

"VILNIUS JAZZ" MOZAIKA

Eglė Gudžinskaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Džiazavimo fenomenas man kartais primena mozaikos dėliojimą iš įvairių pievoje, pajūryje, tiesiog kieme ar greta šaligatvio surinktų akmenukų. Jie visi panašūs, bet kartu ir kiekvienas vis kitoks. Todėl panašumas leidžia tikėtis, kad, sudėti į vieną krūvą, jie derės tarpusavyje, tačiau skirtingumas šią naivią fantaziją lengvai gali paversti niekais… Reikia dar kažin ko, kad pilkų akmenėlių krūva pavirstų spalvinga mozaika. Panašus tikėtinų prielaidų ir atsitiktinių momentų sambūvis atsiranda į sceną sulipus keliems džiazo muzikantams, pasiryžusiems improvizuoti ta pačia tema ir kartu rasti individualią erdvę demonstruojant savo išskirtinius sugebėjimus. Dar sudėtingiau, matyt, džiazo festivalių organizatoriams, kuriems tenka tapti savotiškais būsimos "mozaikos" aiškiaregiais, tuo labiau jei ir į patį festivalio kūrimą pažvelgtume kaip į ypatingo kruopštumo reikalaujantį akmenukų dėliojimą. Dėl mažiausios klaidelės, neatitikimo paveikslėlis ar ornamentas gali tiesiog subyrėti, ir atėjusiems jo pažiūrėti (paklausyti) telieka tuščias nusivylimas.

Arba atvirkščiai - stebiesi, kaip vykusiai įmanoma netikėtai iškritusius "mozaikos" fragmentus pakeisti kitais, kurie, žinoma, neatkuria buvusio vaizdo, bet jį perkuria savaip. Būtent taip atsitiko šių metų "Vilnius Jazz" festivalyje (rugsėjo 18-21 d.), beveik paskutinę akimirką dėl įvairių aplinkybių neatvažiavus net dviem muzikantams. Tad jau pirmąjį vakarą japonų saksofonininkas, klarnetininkas ir kompozitorius Kadzutokis Umedzu į "Vilnius Jazz" sceną Rusų dramos teatre užlipo be Masahiko Satoho, bet užtai su Vladimiru Tarasovu. "Japonijos Čekasinu" (!) kažkurio džiazo kritiko pakrikštytas Umedzu ir tikrasis Tarasovas - įdomi muzikantų pora ir, reikia pripažinti, savo mąstymu išties artimi vienas kitam (vis dėlto pravardė daugiau ar mažiau turi tiesos, tik įdomu, ar žymiojo GTČ nario parinkimas japonui į partnerius buvo tiesiog sutapimas, ar sąmoninga organizatorių provokacija…). Japonas - tikras virtuozas, iš susižavėjimo netgi galima būtų suklykti: "Genijus!" Beveik nenukrypdamas iš free jazz ir jam artimų sferų, bet pasitelkęs neįtikėtinai stiprią intuiciją, Umedzu neleidžia muzikinėms linijoms pakrikti ir iš "laisvo" džiazo tapti "anarchiškam". Stulbinančią fantaziją lydi ir ne mažiau kerintis garsas. Kaip vis dėlto svarbu, kad net ir eksperimentai (pvz., su garsu) būtų susiję bendra vidine logika, kad juose girdėtum ne vien meistriškai atliktas technines subtilybes, bet ir sulimpančią muzikinę visumą ("mozaiką"). Mūsiškis Tarasovas, kaip minėta, muzikiniu mąstymu buvo lygiavertis japono partneris, tačiau, reikia pripažinti, ir efektyvumu, ir efektingumu blanko, o tai lyg ir pats pajutęs, vis bandydavo vaikiškai partnerį nustelbti dinamišku aktyviu "pasisklaidymu". Truputį per aštrūs kampai, kuriems nušliuoti tiesiog nebuvo laiko?

iliustracija
Umedzu
iliustracija
Saadet Türköz

Beveik be priekaištų nuskambėjo antrasis ekspromitinis šių metų "Vilnius Jazz" festivalio derinys. Kazachų-turkų dainininkei Saadet Türköz irgi teko nepalankiai susiklosčius aplinkybėms persiorientuot prie visai naujo partnerio, per kelias dienas organizatorių iš Vokietijos prisikviestu trombonininku Nilsu Wogramu (jau buvusiu "Vilnius Jazz" 1998 metais). Pastarasis tiesiog kėlė susižavėjimą nesavanaudišku ir intuityviu muzikavimu, turint omeny, kad ryškiai foklorizuoto Saadet Türköz stiliaus logika nėra lengvai perprantama tradicinio džiazo atstovams.

Labiausiai matoma festivalio "mozaikos" vieta, šeštadienio vakaras, aišku, buvo skirta pagrindinėms renginio žvaigždėms. Myra Melford su savo nauja įžymybių kompanija - kvartetu "Be Bread" (be Myros Melford, čia groja trimitininkas Cuong Vu, bosistas Stomu Takeišis ir būgnininkas Elliotas Humberto Kavee) - į "Vilnius Jazz" festivalį sugrįžo pademonstruoti tikro amerikietiško džiazo (kaip solistė ji jau viešėjo 1994 m.). Neneigiant jos talento, techninio meistriškumo, milžiniškos patirties muzikuojant su kitais džiazo scenos lyderiais, reikia pasakyti, kad, kitaip nei japono ar kazachės atveju, čia viskas buvo nuspėjama, žinoma ir netgi, rodos, girdėta, kad dar neįpusėjus koncertui pasidarė nuobodu. Viskam diriguojančią aštraus, kietoko garso pianistę ir kompozitorę Myrą Melford taikliai apibūdina žurnale "Coda" cituojamas sakinys: "Myra Melford yra šokėja, romantikė ir kartu nesutramdoma laukinė, daužanti iš fortepijono visus velnius ir tai daranti nuostabiai". Tik "Vilnius Jazz" koncerte "pašėlusią" muzikantės prigimtį, retkarčiais švystelėdavusią neįprastais melodijos, harmonijos posūkiais, rodos, nustelbė šaltas profesionalumas. Atskirai paminėti visgi vertėtų kitus kvarteto narius, ypač itin ryškų ir kūrybingą virtuozą trimitininką Cuong Vu bei eksperimentuoti nevengiantį ne tik būgnininką, bet ir kompozitorių Elliotą Humberto Kavee. Galbūt dėl jų, nutilus fortepijonui, ansamblio skambesys kartkartėm įgaudavo ir visai netikėtų sunkiojo roko arba eksperimentinės muzikos atspalvių.

iliustracija
Myra Melford

Vis dėlto prie naujų neįprasto skambesio erdvių nepaliaujamai ieškančio europietiško džiazo pripratusiai ausiai amerikiečiai skambėjo lyg ir senamadiškai, tarsi būtų atkeliavę ne šiaip iš JAV, bet ir iš kito laikmečio. Rodos, į Vilnių buvo atvežta mažiausiai prieš porą dešimtmečių užkonservuota muzika. Kitaip tariant - tikra klasika…

iliustracija
Fredrikas Nordströmas

Aprašytus amerikiečius, tik dar ir be lašo ekspresijos, labai priminė diena vėliau girdėtas Fredriko Nordströmo kvintetas iš Švedijos. Šis ansamblis atstovavo tiesiog iki kaulų įsismelkusios tradicijos besilaikančių džiazo grupių tipui, kur perkusija ir bosas kuria foną ir ritminį pagrindą, vibrofono funkcija - harmonija, o visas muzikinis veiksmas priklauso vien nuo virtuozų saksofonininko ir trimitininko (Fredriko Nordströmo ir Magnuso Broo). Prieš atlikdamas bisui skirtą kompoziciją Björk dainos "The Modern Things" tema, Nordströmas prisipažino, kad tai jo dainininkė favoritė, tačiau jei jis dar būtų iš jos "pasiskolinęs" bent truputį per kraštus trykštančios fantazijos ir degimo muzikavimu, gal nebūtų reikėję konstatuoti, kad švedų pasirodymas festivalyje, deja, buvo vienas prasčiausių.

Tradicinė italų ansamblio "Musica Reservata" su šveicarų trimitininku Michaeliu Gassmannu sudėtis (trimitas, gitara, kontrabosas ir perkusija) iš pažiūros nežadėjo nieko unikalaus. Tačiau tylus, ne visai aiškių kontūrų ir kone mistiškas, tarsi pro rūką besiskverbiantis skambesys pakerėjo nuo pat pirmojo garso. Prie "mistikos", matyt, prisidėjo ir netipiški harmoniniai sąskambiai, netikėtos muzikinės reminiscencijos, kvazifolkloriniai elementai (čia reiktų įtarti jau 10 metų Indijos kultūrą tyrinėjančio gitaristo Vincenzo Mingiardi įtaką) bei ypatingas ažūriškas ritmas, kuriuo kaip voratinkliu improvizacijas apipindavo išraiškingas būgnininkas Roberto Dani`s. Bendras įspūdis gal ir nesukrečiantis, bet ilgam išliekantis atmintyje bei neišvengiamai verčiantis lyginti analogiškos sudėties ansamblių skambesį, jo kokybinę išraišką ir vis iš naujo įvertinti itin didelį italų grupės savitumą.

iliustracija
Michaelis Gassmannas

Standartiškumu nebūtų galima apkaltinti ir gitaristo Juozo Milašiaus naujojo projekto "Milašius Power Trio" su nuolatiniais džiazo partneriais Skirmantu Sasnausku bei Arkadijumi Gotesmanu, prie kurių specialiai "Vilnius Jazz" festivaliui prisidėjo ir garso menininkas Darius Čiuta. Jų pristatyta daugiau nei valandą trukusi ištisinė kompozicija nuo pradžios iki galo buvo "išrėkta" beveik be atsikvėpimo. Rodos, tik vidurinis bosanovos epizodas kiek užgniaužė kvapą, tad skambėjo kur kas tyliau, tačiau po jo, lyg įgavę "antrąjį kvėpavimą", muzikantai užvertė klausytojus galinga, jei ne kurtinančia, garsų mase. Galima būtų teigti, kad džiazo (ne improvizacijos!) čia buvo mažoka, tačiau gerokai įdomiau konstatuoti stebėtiną muzikantų nepasidavimą destruktyviam chaotiškumui. Tai nulėmė aiškiai apsibrėžta stilistinė kryptis (noise, totalus free), griežta ir, tiesą sakant, visai neįmantri kompozicijos struktūra (muzikologiniais terminais remiantis: ekspozicija - lyrinė vidurinė dalis ą la trio-plėtojamojo pobūdžio repriza) bei puikiai apgalvota ir sumodeliuota dramaturgija. Minėtas vidurinis bosanovos intarpas ne tik apramino ausis, o susinervinusius dėl pernelyg didelės decibelų dozės sulaikė dar neišeiti iš salės, bet ir privertė iš naujo apstulbti nuo tokio netikėto, žaismingai ironiško stilių nesuderinamumo. Kitaip tariant, klausytojo dėmesiui neleista apsnūsti nei fiziškai (garso jėga), nei emociškai (netikėtumo efektas, gražu ir negražu kontrastas). Silpniausia šio projekto dalis, rodos, buvo trombonininkas, ypač į galą sunkiai spėjęs paskui ekspresyvius partnerius ir tarsi specialiai bandęs lėtinti "apsukas"; o gal tiesiog iškritęs iš konteksto, nes tai jam svetima?

iliustracija
Juozas Milašius

Tikra priešingybe šiai "Milašius Power Trio" pademonstruotai daugiasluoksnei struktūrai tapo "lengvų konstrukcijų", žaismingi arabeskų ornamentai Manfredo Leuchterio kvinteto (Vokietija) pristatyto albumo "Arabesque" muzikoje. Norėdama ją apibūdinti dviem žodžiais, sakyčiau: intensyvi ir… inertiška. Žinoma, arabiška pavadinimo aliuzija neatsitiktinė: rytietiškų atgarsių - specifinio skambesio, ornamentikos - akordeonininkas M.Leuchteris užtektinai prisirankiojo nuolat keliaudamas po Maroką, Šiaurės Afriką. Pridėjus dar ir afrikietišką perkusiją pasitelkiančio iraniečio būgnininko Afros Mussawisade`s įtaką bei, rodos, iš prigimties ispanišką akordeono skambesį, nenuostabu, kad grupės atliekamai muzikai dažnai taikoma world music stiliaus etiketė. Galbūt todėl tai bene komerciškiausias šių metų "Vilnius Jazz" festivalio kolektyvas (šiuo aspektu konkuruojantis gal tik su "Cinematic Orchestra"; pastarasis, tiesa, kur kas siauresnio profilio), nuoširdžiai nustebęs, kad teks groti tokioje "netūkstantinėje" salėje, kokią rado Rusų dramos teatre.

iliustracija
Manfredas Leuchteris

Tiesa, tūkstančiais skaičiuoti klausytojų festivalio organizatoriams neteko nė viename koncerte. Ir greičiausiai ne dėl vietų stokos jau įprasta "Vilnius Jazz" scena tampančiame Rusų dramos teatre, bet dėl visiškos tylos vietoj rėksmingų reklamų. Tačiau per 15 metų išsiugdęs savarankiškų ir ištikimų klausytojų, "Vilnius Jazz" sukūrė iliuziją, kad rugsėjo pabaigoj neišvengiamai įvyks. Net ir be reklamų.

 

Skaitytojų vertinimai


9694. la major :-) 2004-07-23 20:55
Na,negirdėjau aprašomų įvykių,tik visviena autorė atrodo perdėm subjektyvi.. :/

12162. hfhf :-( 2004-12-05 20:50
šūds

29032. Joulyta2006-07-02 20:24
noriu dainuot labai labai..turiu gera balsa tik nzn nuo ko pradet ir kaip..patarkite labai prasau;/

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
14:28:53 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba