Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-02-20 nr. 3225

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• GÜNTER EICH.
Stebėk pirštų galus
5
• KRONIKA1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS

KNYGŲ MUGĖS ĮSPŪDŽIAI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kritikai pasitraukė
7
• RIMVYDAS STRIELKŪNAS.
Kitokie literatūros konkursai
9
• ANTANAS ŠIMKUS.
Jei norite sutaupyti Knygų mugės metu
5

AKTUALIJOS 
• Menininkus reikia remti3
 NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Teksto „virtuvės“ ypatumai
2

KNYGOS 
• Naujos knygos1
• JŪRATĖ BARANOVA.
Gyvenimas po gyvenimo, pasak Danutės Kalinauskaitės
11
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Kruopšti būtosios dvasios archeologija
12
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• MINDAUGAS PELECKIS.
Ikonos
9

TEATRAS 
• Dorogoi Anton Pavlovič. Patologiškas bandymas pabendrauti su genijaus dvasia2

MUZIKA 
• VYTAUTĖ MARKELIŪNIENĖ.
„Mus sujungė pasitikėjimas“

DAILĖ 
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Sutapimai ir kitos Galiaus Kličiaus pasakos
• KRISTINA STANČIENĖ.
Ką sakote?!
5

ŠOKIS 
• Su baleto artistu ANTANU BELIUKEVIČIUMI kalbasi MARIUS KRAPTAVIČIUS.
Šiek tiek apie paukščio Antano skrydį

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Kur dingsta pinigai
2

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Grįžta herojai
2

KRONIKA 
• Vaikiškos operos konkursą laimėjo J. Tamulionio „Bruknelė“1
• Keistuolių teatre – istorija apie Pinokį

POEZIJA 
• ARŪNAS SPRAUNIUS.
13

PROZA 
• STASYS BABONAS.
Autobusas nuvažiavo

VERTIMAI 
• MICHEL DE MONTAIGNE.
Esė
6

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Žinia iš mūsų teatro „paraščių“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• EDVARDAS RIMKUS.
Kelionė kalboje ir iš kalbos

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• JURGIS VININGAS.
Žaidimo degtukais ypatumai
2
• SAULIUS VASILIAUSKAS.
Vienišo pasaulio chrestomatija
5

SKELBIMAI 
• Seminaras vertėjams

KRONIKA 
• JULIJA PETKEVIČIENĖ.
„Portfolio“ meno galerija: menas visiems
• Keistuolių teatre – svečiai iš Tbilisio

DE PROFUNDIS 
• STASYS STACEVIČIUS.
Krizių kaimo istorijos
2
• GERHARD RÜHM.
levitacija
• ALBERTAS SKYRELIS.
E p i g r a m o s
3

AKTUALIJOS

Teksto „virtuvės“ ypatumai

NERINGA MIKALAUSKIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Astos Plechavičiūtės nuotrauka

Prisipažinsiu, Vilniaus knygų mugės renginiai mane labiausiai domino kontrastais: kokiu būdu akademine vadinama ir, atrodytų, tik siauram specialistų ratui įdomi literatūra gali būti pristatyta taip, kad ir atsitiktinai į salę užsukęs prašalaitis suklustų ir nepabėgtų ieškoti masiniam skoniui patrauklesnių pramogų. Taigi penktadienį einu pasiklausyti apie semiotikų gerbiamo (ir turbūt ne mažiau mylimo...) A. J. Greimo ir jo jaunystės draugės menininkės Aleksandros Kašubienės laiškus, kuriuos neseniai atskira knyga išleido „Baltų lankų“ leidykla. Prabėgom tarp leidyklų stendų kažkuriam iš pažįstamų paklausus, ar tuose laiškuose – jų meilės romanas su semiotinių pasvarstymų intarpais, tarsteliu, kad veikiausiai tai – semiotiniai pasvarstymai romano galimybės fone, ir įsitaisau Rašytojų kampe. „Baltų lankų“ vadovas literatūrologas Saulius Žukas šią mano mintį tarsi pratęsė teiginiu, kad „Kašubienė sugebėjo atlaikyti semiotinę-filosofinę-estetinę diskusiją“, tačiau kita literatūrologė, Nijolė Keršytė, čia pat jį užginčijo, pasakiusi, kad knygai labai trūksta įvado, kuris būtų paaiškinęs, kas iš tiesų yra toji Aleksandra Kašubienė (menininkė, skulptorė, instaliacijų kūrėja), tad jų laiškai – tai lygiaverčių partnerių dialogas haidegeriška egzistencializmo prasme. Trečiasis literatūrologas, Kęstutis Nastopka, užginčijo N. Keršytės apgailestavimą dėl įvado nebuvimo: „Interpretacija pavojinga, tegu laiškai kalba patys už save.“ O juose, anot pacituotų ištraukėlių, rasime visko: nuo priminimo pačiam sau, kad reikia išvesti šunį Rudį pasivaikščioti ir „įsisiūti guziką į apatines kelnaites“ (ramiai, čia tikrai A. J. Greimo citata iš p. 64!), iki savo mokslinės veiklos apmąstymų būties myriop perspektyvoje – susirašinėta ketverius metus iki A. J. Greimo mirties. Ir žinok, žmogau, kur baigiasi mokslas ir prasideda „banali“ kasdienybė, net jei ji –­ su vestimentariniais kodais, apie kuriuos galėtų daug pasakyti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto seriją „Ars critica“ pradedanti Dalia Satkauskytė, supažindinusi publiką su nauja savo knyga „Subjektyvumo profiliai lietuvių literatūroje“. Pristatymas buvo šiek tiek nuobodesnis nei literatūrologų diskusijos dėl A. J. Greimo ir A. Kašubienės laiškų, mat norėta paaiškinti, kaip serija „Naujosios literatūros studijos“ tapo „Ars critica“: atseit lotyniško pavadinimo nereikėsią versti, jis bus suprantamas tiek užsieniečiui, tiek lietuviui inteligentui, tačiau K. Nastopka ir čia neišlaikė nepašmaikštavęs: ko čia nesuprasti, kiekvienam valstiečiui aišku, jei ars, tai ir ars tie kritikai šventą literatūros žemę...

Per susitikimą su romano „Moteris ir vyrai“ autore Manuela Gretkowska ir knygos vertėju Kaziu Uscila rimtą grožinę literatūrą, analizuojančią įvairius socialinius vyro ir moters santykių aspektus, valentinadienio proga buvo bandoma pristatyti nelyg brandžios moters meilės istoriją. Bandymas pavyko tik iš dalies, nes M. Gretkowska, iš tiesų charizmatiška asmenybė, įkūrusi Moterų partiją Lenkijoje, buvo nusiteikusi kalbėti svarbiomis moters diskriminacijos visuomenėje temomis, o jai talkino Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskaitė, kai vertėjas tuo tarpu žėrė banalybes: „Meilė –­ dalykas amžinas ir nesenstantis, neatsiejamas nuo išdavysčių ir išgyvenimų“, o paklaustas, kaip atrado šios autorės kūrybą, atsakė: „Pamačiau jos nuotrauką Ievos kostiumu viename populiariame žurnale, ir ji man labai patiko, tad nusprendžiau paskaityti, ką rašo...“ Romano vertimą buvau skaičiusi prieš pristatymą, ir prisipažinsiu, kartais kildavo įtarimas, kad vertėjo tekstas vietomis „nesusikalba“ su autorės rašytuoju, – ne tiek dėl pačios kalbos, kiek dėl sunkiai apčiuopiamos nuojautos, kad tikroji M. Gretkowskos mintis čia tarsi užgniaužiama (nors stilistinių proveržių, sproginėjimų, rodančių neabejotiną autorės talentą rašyti „postmodernistinę, feministinę, skandalingą“ prozą, buvo...), bet maniau, kad gal anotacijoje perdėtai giriama. Susitikimas su autore įrodė, kad ji iš tiesų verta tokių apibūdinimų, tačiau vertėjas taip pat, net ir nesąmoningai, gali pridėti tekstui vienokį ar kitokį stilistinį atspalvį...

iliustracija
Astos Plechavičiūtės nuotrauka

Šią prielaidą, pats to nežinodamas, patvirtino ir į Vilniaus knygų mugę atvykęs rusų kilmės prancūzų rašytojas And­rei’us Makine’as, kuris į klausimą, kodėl jo rašymo stilius esąs moteriškas, atsakė nuoširdžiu nustebimu: „Na štai, reikėjo man atvykti net į Lietuvą, kad pagaliau išgirsčiau rašąs... moteriškai!“ Jokios paslapties čia nėra: Galina Baužytė-Čepinskienė (tikrai kompetentinga vertėja ir prancūzų literatūros žinovė) prisipažino, kad romaną „Prancūziškas testamentas“ („Tyto albos“ leidykla) vertusi kaime, o kaip tik tuo metu pas ją viešėjęs vaikaitis, tad ir į tekstą, kuriame atskleidžiamas gilus dvasinis senelės ir jos mažamečio vaikaičio ryšys, įsijausti nebuvę sunku. Tad kyla klausimas – ar tik nebus „Prancūziško testamento“ vertime įdėta ir dalelė moteriškos senelės Galinos širdies?.. Mano akimis, pačia geriausia prasme, nes turbūt prieš dešimtmetį skaitytas romanas paliko tokį įspūdį, kad vos pamačiusi tarp Knygų mugės svečių A. Makine’o pavardę pasakiau sau trumpai: „Eisiu!“ O ir pats A. Makine’as pasidžiaugė gera tradicija į knygų pristatymus lygiomis teisėmis pakviesti vertėjus, kurie paprastai būna nematomi. Mums, skaitytojams, svarbu matyti juos kartu – kad suprastume, koks atsakingas yra vertimo menas. Tik gaila, kad per šį pristatymą tiek mažai buvo leista pasisakyti literatūrologei Natalijai Arlauskaitei. Renginį vedęs Valdas Puteikis akivaizdžiai nežinojo, kaip išnaudoti jos galimybes. Į bene vienintelį jai adresuotą ir banalų klausimą: „Ar tiesa, kad ir prancūzai, ir rusai pasižymi jausmingumu?“, N. Arlauskaitė atsakė šiek tiek netikėtai nuo skirtingos kultūrinės patirties perei­dama prie kultūrinės atminties problemos: anot jos, kiekvienas žmogus turi stiprų norą susikurti kultūrinę atmintį, o tie vaikai, iš kurių ji atimta, savas istorijas ima kurti iš nuotrupų – apie tai ir kalbama abiejuose A. Makine’o romanuose: tiek „Prancūziškame testamente“, tiek ką tik išverstajame „Žako Dormo žemė ir dangus“. Tad vedėjo pastangos taukšti apie nieką nuėjo šuniui ant uodegos: A. Makine’o, net ir lengvai skaitomo, taip lengvai nesubanalinsi.

O štai rimtą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto skirtą Meniškiausios knygos titulą pelniusio Danutės Kalinauskaitės apsakymų ir novelių rinkinio „Niekada nežinai“ pristatymas iš pradžių sužadino ne tik teksto, bet ir skonio gurmanų apetitą. Rolando Rastausko pasirinktos ištraukos iš novelės „Kartą Tunise“ taip atskleidė neišsipildžiusias vieno iš veikėjų svajones tapti įmantriausių patiekalų virėju, kad ne vienam iš klausytojų seilė nutįso. Taip smagiai atsigavėjus (nors Užgavėnių dar teks palaukti), buvo justi šioks toks disonansas, kai filosofė Jūratė Baranova ėmė dalytis įspūdžiais apie mirties suvokimo patirtis D. Kalinauskaitės tekstuose (visą jos pranešimą skaitykite mūsų savaitraščio literatūros kritikos puslapiuose). Vis dėlto, matyt, tikrai ne virėjo sapnai ten svarbiausi, nes literatūrologė Loreta Mačianskaitė, autorės prieš pristatymą prigrasinta, kad „tik nekalbėtų apie pagrabus“, vis tiek neištvėrė nepasakiusi, kad D. Kalinauskaitė kalba apie marinimo patirtį, bet labiau akcentavo nykstančią artimųjų atmintį ir naujai interpretuojamą namų praradimo temą, mat lietuviams būdinga mirti kartu su kertamu medžiu ar ginant griaunamą sodybą, o va, Danutės veikėjų išėjimas iš namų – labai sąmoningas, žinant, kad juose tiesiog nebebus kam gyventi.

Tad knygų pristatymai ir susitikimai su autoriais kartais atskleidžia šiaip jau plika kritiko akimi neregimą teksto „virtuvės“ pusę, o kur kitur, jei ne burbuliuojančiame Knygų mugės katile, gausi pasrėbti tos putros drauge su kitais tūkstančiais jos lankytojų-skaitytojų?..

 

Skaitytojų vertinimai


51691. dėl vertėjų2009-02-28 11:01
panašus vaizdelis su vertėja buvo ir RoRa vedame susitikime su Sjonu. Vertėjai buvo leista pasakyti tik keletą sakinių, po to buvo RoRa solavimas. Tuščiagarbiai tie vyrai, net neįsivaizduoja, kai juokingai dėl tų savo "garbių" atrodo iš šono - visai nedžentelmeniškai.

51694. pastabėlė dėl nuotraukos2009-02-28 11:09
O kodėl nepasakyta po nuotrauka nieko apie paauglių kategorijos laimėtoją?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
14:27:12 Dec 19, 2011   
Apr 2009 Aug 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba