Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-02-20 nr. 3225

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• GÜNTER EICH.
Stebėk pirštų galus
5
• KRONIKA1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS

KNYGŲ MUGĖS ĮSPŪDŽIAI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kritikai pasitraukė
7
• RIMVYDAS STRIELKŪNAS.
Kitokie literatūros konkursai
9
• ANTANAS ŠIMKUS.
Jei norite sutaupyti Knygų mugės metu
5

AKTUALIJOS 
• Menininkus reikia remti3
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Teksto „virtuvės“ ypatumai
2

KNYGOS 
• Naujos knygos1
• JŪRATĖ BARANOVA.
Gyvenimas po gyvenimo, pasak Danutės Kalinauskaitės
11
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Kruopšti būtosios dvasios archeologija
12
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• MINDAUGAS PELECKIS.
Ikonos
9

TEATRAS 
• Dorogoi Anton Pavlovič. Patologiškas bandymas pabendrauti su genijaus dvasia2

MUZIKA 
 VYTAUTĖ MARKELIŪNIENĖ.
„Mus sujungė pasitikėjimas“

DAILĖ 
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Sutapimai ir kitos Galiaus Kličiaus pasakos
• KRISTINA STANČIENĖ.
Ką sakote?!
5

ŠOKIS 
• Su baleto artistu ANTANU BELIUKEVIČIUMI kalbasi MARIUS KRAPTAVIČIUS.
Šiek tiek apie paukščio Antano skrydį

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Kur dingsta pinigai
2

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Grįžta herojai
2

KRONIKA 
• Vaikiškos operos konkursą laimėjo J. Tamulionio „Bruknelė“1
• Keistuolių teatre – istorija apie Pinokį

POEZIJA 
• ARŪNAS SPRAUNIUS.
13

PROZA 
• STASYS BABONAS.
Autobusas nuvažiavo

VERTIMAI 
• MICHEL DE MONTAIGNE.
Esė
6

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Žinia iš mūsų teatro „paraščių“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• EDVARDAS RIMKUS.
Kelionė kalboje ir iš kalbos

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• JURGIS VININGAS.
Žaidimo degtukais ypatumai
2
• SAULIUS VASILIAUSKAS.
Vienišo pasaulio chrestomatija
5

SKELBIMAI 
• Seminaras vertėjams

KRONIKA 
• JULIJA PETKEVIČIENĖ.
„Portfolio“ meno galerija: menas visiems
• Keistuolių teatre – svečiai iš Tbilisio

DE PROFUNDIS 
• STASYS STACEVIČIUS.
Krizių kaimo istorijos
2
• GERHARD RÜHM.
levitacija
• ALBERTAS SKYRELIS.
E p i g r a m o s
3

MUZIKA

„Mus sujungė pasitikėjimas“

VYTAUTĖ MARKELIŪNIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Studentų kvartetas Konservatorijos didžiojoje salėje (1968–1971). Rimantas Šiugždinis, Saulius Kiškis, Saulius Lipčius, Aloyzas Grižas.
Nuotrauka iš kvarteto archyvo

Praėjusių metų gruodžio 28 d. Čiurlionio kvartetas – Jonas Tankevičius, Darius Dikšaitis, Gediminas Dačinskas, Saulius Lipčius – šventė keturiasdešimtąjį kūrybinės veiklos gimtadienį. Tai vienas iš trijų šiuo metu aktyviai ir nuosekliai kūrybinę veiklą plėtojančių kvartetų Lietuvoje, greta 40-metį perkopusio Valstybinio Vilniaus kvarteto bei Kauno styginių kvarteto, koncertuojančio 27-ąjį sezoną. Trys profesionalūs kvartetai Lietuvoje –­ daug tai, o gal per daug? Šis klausimas nekart yra iškilęs, svarstant finansavimo klausimą, lemiantį tokių ansamblių visaverčio gyvavimo sąlygas. Tačiau sekdami trijų styginių ansamblių kūrybinį kelią, tą esminę veiklos giją, konkrečiu pavidalu išsidriekiančią dvasinio turinio išraišką, – įsitikinsime, jog vienijami tam tikrų šiam muzikavimo žanrui būdingų schemų (klasikinio repertuaro, konkrečių muzikinės veiklos formų –­­ koncertų, gastrolių, įrašų), kiekvienas šių trijų kvartetų gebėjo susikurti gana individualią veiklos ir jos sklaidos erdvę. Ją suformavo ilgus metus telkiama publikos bendruomenė – apsisprendusi, nuovoki, atidi kiekvieno šių ansamblių meniniams žingsniams, ir nuosekliau gludinami skirtingi repertuaro prioritetai, puoselėjama interpretacinės kultūros versmė, savaip suvokiamas kūrybingumo įnašas. Tos erdvės patvarumą, tapatybę nulėmė ir moralinis imperatyvas – išsaugoti tradiciją, nenutraukti veiklos, net jei kartais kildavo įvairiausių problemų. Todėl malonu, jog nesant gilių kamerinio (ar namų) muzikavimo šaknų, šių kvartetų ir, žinoma, jų pirmtakų dėka šiandien galime kalbėti ne tik apie reikšmingai išaugusį lietuvių kompozitorių kvartetinės muzikos fondą, apie įdiegtą savitą klasikinio repertuaro interpretacijos etaloną, bet ir apie šio žanro gerbėjų bendruomenę, ištikimą minimo žanro estetikai.

Beje, klausimo – ar ne per daug Lietuvoje kvartetų – tikrovė daugiau kaip prieš tris dešimtmečius užgriuvo ir rimtai groti pasiryžusius keturis jaunus stygininkus – Rimantą Šiugždinį, Saulių Kiškį, Aloyzą Grižą bei Saulių Lipčių, t. y. būsimąjį Čiurlionio kvartetą, kurio veiklą oficialiai įteisinti Lietuvoje tąsyk, 8-o dešimtmečio pradžioje, nebuvo galimybių. Penkeri metai iki tol buvo veržlūs: baigus Lietuvos konservatoriją (dabar LMTA), dar studijuota Leningrado konservatorijos aspirantūroje pas Tanejevo kvarteto primarijų Vladimirą Ovčareką. Kvartetinę patirtį ugdytipadėjo ir Borodino kvarteto altininkas Dmitrijus Šebalinas, Tátrai kvarteto primarijus Vilmosas Tátrai. Per pastarąjį stygininką, kompozitoriaus Belos Bartóko bičiulį, jaunasis kvartetas gilinosi ir į šio kompozitoriaus muziką. Pirmuoju parengtu monografiniu ansamblio ciklu netrukus lemtingai tapo visi šeši B. Bartóko kvartetai, pagroti per vienerius metus. Pastarieji, greta šio žanro klasikos –­ Josepho Haydno, Wolfgango Amadeus Mozarto, Franzo Schuberto, Johanesso Brahmso kūrinių, užėmė svarbią vietą, kaip ir kiti besiformuojančio repertuaro opusai – Maurice’o Ravelio, Claude’o Debussy, Dmitrijaus Šostakovičiaus. Turbūt tos stilistinės Čiurlionio kvarteto griežiamos muzikos proporcijos liko panašios, o repertuaras papildomas veikiau ne naujausiais šio žanro opusais, bet mažiau mūsų koncertuose girdima kūryba – Lotynų Amerikos autorių kūriniais, muzika arfai ir kvartetui, Naujosios Vienos mokyklos atstovų aranžuotais J. Strausso valsais ar indų muzikos programa, parengta su sarodininku Wajahatu Khanu etc.

Grįžtant prie Čiurlionio kvarteto istorijos, minėtini 1973-ieji, lūžio metai, kai suvokta, jog visavertei veiklai Lietuvoje vilties maža. Kvartetas ryžosi išbandyti jėgas konkurse į Sočio (Rusija) filharmoniją. Pelnę sėkmę, muzikantai ketverius metus dirbo šiame Juodosios jūros kurorte. Daugybė koncertų, geros salės, naujos kūrybinės pažintys ir kaupiama patirtis bei besiplečiantis repertuaras – visa tai tapo išaugusių profesinių įgūdžių liudijimu 1977 m. į Lietuvą grįžusiam ansambliui. Su parvykimu siejosi ir Čiurlionio vardo „byla“. Šio menininko vardu pavadinti ansamblį buvo violončelininko S. Lipčiaus idėja, kurį įkvėpė tiek šio kūrėjo meninė dvasia, tiek ir stiprus asmeninis įspūdis: pažintis su kompozitoriaus seserimi Valerija Čiurlionyte-Karužiene, jos šeimoje praleistos vaikystės vasaros, iš p. Romano Karužos kadaise gauta lemtinga dovana – legendinio P. Casalso įgrotos J. S. Bacho siuitos violončelei solo. Norint pelnyti vardą sovietmečiu tekdavo atlikti sudėtingas biurokratines procedūras, tačiau ypač padėjo Čiurlionio seserų, jo dvasinio palikimo saugotojų, Valerijos ir Jadvygos leidimas suteikti ansambliui garbingą vardą (bet kam leisti juo naudotis seserys nebuvo linkusios). Čiurlionytės įvertino jauno kvarteto drauge su kompozitoriumi Eduardu Balsiu parengtą Čiurlionio kvarteto c-moll redakciją, meninį požiūrį į Čiurlionio kūrybą, jos interpretavimą.

iliustracija
Iš kairės: Jonas Tankevičius, Saulius Lipčius, Gediminas Dačinskas, Darius Dikšaitis (2008).
Eugene’o Krukovskio nuotrauka

Tad nuo 1977 m. lietuvių kamerinės muzikos tradicijas pradėjo plėtoti ir trečiasis – Čiurlionio kvartetas, greta Lietuvos ir Vilniaus kvartetų. Su Lietuvos kvarteto stygininkais „čiurlioniečius“ siejo dar studijų laikais užsimezgę ryšiai, o jo primarijus prof. Eugenijus Paulauskas, kaip kvarteto pedagogas tuometinėje Konservatorijoje, suteikė esminių impulsų ne tik tam, kad Čiurlionio kvartetas susiburtų, bet ir ilgai gyvuotų. Didžiulę įtaką jauniems muzikams darė Lietuvos kvarteto scenos menas, E. Paulausko veikla, jo pedagogika, gebėjimas įskiepyti tvirtus įgūdžius. Šis pedagogas taikliai ir profesionaliai įžvelgė, kad šie keturi jauni muzikantai puikiai derės kvarteto ansamblyje – taip jie drauge griežė 24 metus. Gerokai vėliau, kuomet Lietuvos kvartetas baigė koncertinę veiklą, būtent „čiurlioniečiams“ senjorų kvarteto stygininkai patikėjo ir savo puikius instrumentus.

1990 m. Čiurlionio kvarteto nariams, vieniems pirmųjų Lietuvos menininkų, įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija (skirta 1989 m.). Po kelerių metų ansamblio narių sudėtis keičiasi: 1992 m. žemiškąją kelionę baigė antruoju smuiku griežęs Saulius Kiškis, 1996 m. – primarijus Rimantas Šiugždinis. Po kurio laiko koncertinę veiklą kvartete baigė ir altininkas Aloyzas Grižas. Naujoji kvarteto sudėtis, kurią žinome ir šiandien, pakeitė keturių bendraamžių ansamblį į mokytojų ir mokinių kartų kvartetą. Tačiau nesutrukdė tęsti darnaus sambūvio tradicijos. Prisiminęs dramatišką narių kaitos metą, visus 4 dešimtmečius kvartete violončele griežęs S. Lipčius kalbėjo: „Netgi tokiose beviltiškose situacijose mes neišsibarstėme ir suradome kelią atsinaujinti. Labai džiaugiuosi, kad į kvartetą įsiliejo nuostabūs muzikai Jonas Tankevičius, Darius Dikšaitis ir Gediminas Dačinskas. Mus sujungė pasitikėjimas, tad kartų pasikeitimas nebuvo skausmingas.“

Išorinis ir vidinis atsinaujinimas ne visada tapatūs. Narių netektis ir „naujokų“ įsitraukimas gali tapti menkesnio kūrybinio veržlumo priežastimi, o tam tikrų kompromisų gali būti siekiama meninės kokybės sąskaita. Regisi, kad „naujojo“ Čiurlionio kvarteto susidarymas rėmėsi tuo dvasiniu palikimu, kuris įkvėpė muzikantus pirmuosius jo gyvavimo dešimtmečius. Ir tuomet, ir dabar kritika (užsienio bei Lietuvos) pastebi šio ansamblio inteligenciją, artistinį temperamentą, muzikinį skonį, lankstumą, gaivą, garso spalvų prabangą. Nesunku pastebėti, kad kvarteto nariai puikiai dera tarpusavyje, o šioje darnoje išryškėja ir kiekvieno artisto pastanga pasakyti ką nors svarbaus muzikos dėka. Gal anaiptol ne kiekvienas Čiurlionio kvarteto koncertas tampa metų muzikos įvykiu, tačiau ansamblio meninė veikla liudija, jog tuo įvykiu klausytojui gali tapti jau dešimtis kartų girdėtas J. Brahmso kvartetas c-moll, op. 51 ar F. Schuberto „Mirtis ir mergelė“. Tai jau tapo Čiurlionio kvarteto aukso fondu. Tad sunku būtų įsivaizduoti koncertų sezoną be „čiurlioniečių“, iš kurių visada laukiame muzikavimo šilumos, gebėjimo atsinaujinti, išliekant savimi.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
14:27:08 Dec 19, 2011   
Apr 2009 Aug 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba