Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-02-20 nr. 3225

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• GÜNTER EICH.
Stebėk pirštų galus
5
• KRONIKA1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS

KNYGŲ MUGĖS ĮSPŪDŽIAI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kritikai pasitraukė
7
• RIMVYDAS STRIELKŪNAS.
Kitokie literatūros konkursai
9
• ANTANAS ŠIMKUS.
Jei norite sutaupyti Knygų mugės metu
5

AKTUALIJOS 
• Menininkus reikia remti3
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Teksto „virtuvės“ ypatumai
2

KNYGOS 
• Naujos knygos1
• JŪRATĖ BARANOVA.
Gyvenimas po gyvenimo, pasak Danutės Kalinauskaitės
11
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Kruopšti būtosios dvasios archeologija
12
• Bibliografijos ir knygotyros centras
 MINDAUGAS PELECKIS.
Ikonos
9

TEATRAS 
• Dorogoi Anton Pavlovič. Patologiškas bandymas pabendrauti su genijaus dvasia2

MUZIKA 
• VYTAUTĖ MARKELIŪNIENĖ.
„Mus sujungė pasitikėjimas“

DAILĖ 
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Sutapimai ir kitos Galiaus Kličiaus pasakos
• KRISTINA STANČIENĖ.
Ką sakote?!
5

ŠOKIS 
• Su baleto artistu ANTANU BELIUKEVIČIUMI kalbasi MARIUS KRAPTAVIČIUS.
Šiek tiek apie paukščio Antano skrydį

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Kur dingsta pinigai
2

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Grįžta herojai
2

KRONIKA 
• Vaikiškos operos konkursą laimėjo J. Tamulionio „Bruknelė“1
• Keistuolių teatre – istorija apie Pinokį

POEZIJA 
• ARŪNAS SPRAUNIUS.
13

PROZA 
• STASYS BABONAS.
Autobusas nuvažiavo

VERTIMAI 
• MICHEL DE MONTAIGNE.
Esė
6

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Žinia iš mūsų teatro „paraščių“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• EDVARDAS RIMKUS.
Kelionė kalboje ir iš kalbos

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• JURGIS VININGAS.
Žaidimo degtukais ypatumai
2
• SAULIUS VASILIAUSKAS.
Vienišo pasaulio chrestomatija
5

SKELBIMAI 
• Seminaras vertėjams

KRONIKA 
• JULIJA PETKEVIČIENĖ.
„Portfolio“ meno galerija: menas visiems
• Keistuolių teatre – svečiai iš Tbilisio

DE PROFUNDIS 
• STASYS STACEVIČIUS.
Krizių kaimo istorijos
2
• GERHARD RÜHM.
levitacija
• ALBERTAS SKYRELIS.
E p i g r a m o s
3

KNYGOS

Ikonos

(pa)skaitiniai

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]

iliustracija

VEIDAS KAIP IKONA

Burokas, Rimas. (NE) GYVENIMO FRAGMENTAI. Eilėraščiai / šviesraščiai / sugrįžimai. Knygą sudarė Gita Burokaitė, Silvija Kurienė, Saulė Pinkevičienė. – K.: Kitos knygos, 2008.

Yra žmonių, kurių veidų nepamirši. Kai kuriems tiesiog lemta tapti ikonomis. Pirmiausia į galvą ateina Ernesto Che Guevara, kurio žvilgsnis, užfiksuotas 1960 m. kovo 5-ąją Alberto Kordos Havanoje per JAV slaptųjų tarnybų suorganizuotą bent 75 gyvybes nusinešusį sprogimą, tapo ikona daug kam: Che garbintojams ir jam prijaučiantiems, laisvės trokštantiems, įvairiems menininkams.

Gali būti, kad ikona lemta tapti ir Rimo Buroko veidui. Visąlaik Knygų mugėje jį mačiau. Ne, nesivaideno –­­ stende. Tačiau nuo knygos žvelgiantis įdėmus, liūdnas išminčiaus žvilgsnis, 1977 m. užfiksuotas Vytauto Balčyčio, prikausto taip, jog negali pamiršt.

R. Buroko (1953–1980) poezija ir jo gyvenimo peripetijos – taip pat ironiški. Dėl „parazitinės egzistencijos“ kagėbistinių psichiatrų Naujosios Vilnios psichūškėje pripažintas „istoriniu psichopatu“. Kai kurie tų psichiatrų dar ir dabar dirba, parazitai. O Rimo (leisiu sau šiokį tokį familiarumą, vis dėlto vaikinukui, mirusiam Lukiškių kalėjimo ligoninėje neva nuo pneumonijos, tebuvo 27-eri) nebėra...

Atmetęs graudesį ir pagraudenimus apie R. Buroko sugrįžimą, sunkų kelią atgal, iškalinimą, beveik iš karto pereisiu prie jo kūrybos. Beveik, nes noriu pažymėti, kad, kaip ir daugelis „Kitų knygų“ leidinių, šis pasižymi ypatinga elegancija, puikiu dizainu, informatyvumu (gausu nuotraukų, atsiminimų), jį malonu paimti į rankas. O kūryba – įstabi. Iš pirmo žvilgsnio –­ neniurzgantis H. Radauskas, skaitęs V. Cojaus poeziją (taip būti negalėjo dėl dviejų priežasčių: H. Radauskas mirė 1970-aisiais, o V. Cojus gimė 1960 m.). Iš antro – saviti, mono no aware gaida parašyti tekstai. Poezija, pagal kurią (ne)galėtų būti sukurta (ne)simfonija.

Tas gyvenimo–negyvenimo pojūtis nepalieka skaitant R. Buroko eiles. Jis ir čia, ir nebe, o tada, kai dar buvo čia, tai lyg ir nebuvo, nes buvo laikomas nevykėliu narkomanu, bepročiu ir kt. Todėl ši (ne)poezija – tokia tvyranti nebūtyje, belaikė, beerdvė, kad tik veidas–ikona ją sulaiko šalia lyg dvasios dvelksmas.

„Voratinkly spindės žvaigždė / ir gervių virtinė budės / seniai sustojusiam laike / to laikrodžio / surask mane / kol aš esu / tikėk voratinkly sušvis / žvaigždė / kaip mylinti širdis“ (p. 103). Gervės –­ štai kas čia įspūdingiausia! Paukščiai, apie kuriuos rašė J.Kavabata. Origamis iš tūkstančio gervių Japonijoje dovanojamas mirtiniems ligoniams, juo puošiami kapai.

Gervė Rytuose – nemirtingumo simbolis. „(...) geriu / prisiminimą Jūsų rankų, / kaip šitą rūką, / kuris verkia...“ (p. 107). Nepamiršiu šių šviesraščių ir veido.

DARWINUI KĄ TIK SUKAKO 200 METŲ

Vonnegut, Kurt. SVEIKI ATVYKĘ Į BEŽDŽIONYNĄ. Apsakymai. Iš anglų kalbos vertė Povilas Gasiulis. Knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – K.: Kitos knygos, 2009.

25 apsakymai su įžanga. Kokybės ženklu tapusi K. Vonneguto pavardė. Love him or hate him. Čia kaip su filmininku Woody Allenu, skandalistais rašytojais Vladimiru Nabokovu ar Charlesu Bukowskiu.

K. Vonnegutą įsiminiau nuo pirmosios jo knygos lietuvių kalba, kai perskaičiau, jog „ten, aukštai, kažkas tave myli“. „Kitos knygos“ kaip reikiant darbuojasi prie staklių, platindamos vonegutomaniją Lietuvoje: tai – jau šešta šios leidyklos išleista K. Vonneguto knyga. Šįkart – ne romanas, nors ir K. Vonneguto romanai neturi tokio painumo kaip J. Joyce’o ar M. Prousto tomai.

Kadangi K. Vonnegutas savęs fantastu nevadino, vadinasi, jis tikrai buvo fantastas (remiantis vonegutiška antilogika). Taigi niekas, apie ką jis rašė 1950–1968 m. (šiais metais parašyti apsakymai pateko į knygą), neišsipildys. Nebus ateityje planetos, perpildytos žmonių, kurie, naudodamiesi naujausiais medicinos laimėjimais, gali gyventi amžinai ir kuriems uždrausta daugintis. Vadinasi – toliau sėkmingai dauginsimės ir mirsim. Ir vonegutiškų piliulių, sekso malonumą paverčiančių beskoniu, nebus. Valio! Nebus ir Malonios savižudybės centro (nors nacių išrastą eutanaziją kai kas labai propaguoja). Deja, nebus ir Bilio Poeto, gangsterio, šio centro darbuotojoms siuntinėjančio ezoteriškai nešvankius eilėraštukus, pvz.: „Kaip aš jus myliu, to neapskaičiuoti. / Į gylį myliu ir į aukštį, plotį. / Kurio ir mano siela neištartų – / Lig pabaigos Buvimo, lig Palaimos vartų“ (p. 75; beje, šį ir kitus K. Vonneguto eiliuotus tekstus vertė Domantas Razauskas).

Per 55 rašymo metus K. Vonnegutas sukūrė ne tik savitą stilių, bet ir sugebėjimą paprastai, lengva, šmaikščia kalba pasakoti apie esmingiausius žmoniją graužiančius klausimus. Galbūt jam tai pavyko todėl, kad nepažinojo „rašytojo, kurio žmona būtų negraži“ (p. 16)?

400 puslapių kaifo. Įvynioto į žvitrią žodiją, parodijos veidrodžius.

ATSIPRAŠAU, GAL JAU PABAIGA?

Beigbeder, Frédéric. GELBĖKIT, ATSIPRAŠAU. Romanas. Iš prancūzų kalbos vertė Neringa Žalgaitė. – V.: Tyto alba, 2008.

Dar viena ikona – Prancūzijos pilietis, vadinamas romantišku egoistu, žaviu ciniku, panditu (beveik išminčium), suskaičiavęs, kad meilė trunka trejus metus, o reklamos agentūros tėra monstrų ir monstriukų biurai.

F. Beigbederis nuo savo gana antipatiško įvaizdžio (bet juk merginoms patinka blogiečiai, tad kodėl ne?) nė kiek nenutolsta. Šis romanas – dar vienas prancūzų komunistui Robertui Hue per prezidento rinkimus 2002 m. patarinėjusio F. Beigbederio ikonos klonas. Ir vėl Oktavas Parango, skandalistas ir melagis. Po septynerių metų pasirodžiusiame romane (2007) reklamininkas išeina iš kalėjimo, kur sėdėjo už žmogžudystę, ir tęsia savo niekingus nuotykius. Jam – keturiasdešimt, praeityje – dvi žmonos, todėl komunistuojančio rašytojo sukurtas personažas bėga nuo savęs ne kur kitur, o į Rusiją. Joje, suprantama, jis tikisi rasti gražiausią pasaulio merginą (tai labai primena kur kas anksčiau, 2003 m., pastatytą filmą „Prancūzas“).

F. Beigbederį taip ir norisi apkaltinti plagiatu, pasakyti, kaip jis pats rašo: „Tvajumat!“ (p. 242). Tačiau jis svirduliuoja ant pavojingos ribos tarp plagiato ir originalumo. Vis dėlto įspūdį jo verkšlenimai padaro, o F. Beigbederis dar ir apsidraudžia pareikšdamas, kad atsiprašo, jog yra toks, koks yra.

Labiausiai nemėgstu pasakoti knygų, filmų pabaigų. Ir nervina, kai tai daro kiti. Bet šįkart na zlo su didžiuliu džiaugsmu pasakysiu: KNYGOS TĘSINIO GREIČIAUSIAI NEBUS!

MES NEGYVENAME CHAOSE

Høeg, Peter. TYLIOJI MERGAITĖ. Romanas. Iš danų kalbos vertė Rasa Gražulytė. – V.: Tyto Alba, 2009.

P. Høegas pristatomas kaip romano „Panelės Smilos sniego jausmas“ –­ įstabaus kūrinio – autorius. Tačiau didžiausias džiaugsmas apima todėl, kad romanas „Tylioji mergaitė“ geras savaime, o ne dėl „Smilos“.

Šeštasis P. Høego romanas primena Stepheno Kingo stilistiką: jame galime aptikti keistų, tačiau fatališkų, vienas kitam skirtų personažų: „tyliąją mergaitę“ Klarą Mariją (ją gaubia absoliuti tyla) ir klouną Kasparą Kronę, turintį unikalią klausą, sugebantį girdėti muzikinę tonaciją, būdingą kiekvienam sutiktam žmogui ir vietai.

„Tylioji mergaitė“ – ieškojimo (žinoma, paslaptingai dingusios mergaitės ir savęs) romanas. Tačiau nuo plačiai paplitusių entuziazmu trykštančių Paolo Coelho romanų P. Høego kūrinys (o jis neplonas – 542 p.) skiriasi šiaurietišku „sniego jausmu“, subtilumu.

Drįstu pasakyti, kad šiame, kiberpasaulio terminais kalbant, fantastiniame trileryje, pagrindinis veikėjas yra Garsas, Muzika. Taip pat kaip „Smiloje“ pagrindinis veikėjas buvo sniego jausmas.

„Ponios Viešpaties valia kiekvienas žmogus skambėjo skirtinga tonacija, ir Kasparas šias tonacijas girdėjo“ (p. 7), – ramiai pradeda pasakojimą P. Høegas. Ir iš karto įtraukia.

„Stojo pertrauka, ir pirmą kartą aš iš tiesų išgirdau. Girdėjau ligoninę, kelionę namo, namelį ant ratų, kvartalą, kuriame žiemojo cirkas, girdėjau taip, kaip niekada anksčiau. Ne tik atskirus fizinius garsus, bet ir jų tarpusavio ryšį. Paprastai niekada negirdime pasaulio tokio, koks jis yra iš tiesų. Girdime pakoreguotą jo versiją. Į pirmą planą iškeliame patinkančius garsus. (…) Tikrai klausydamasis išgirsti visus garsus jungiantis į temas. Visi tie garsai nėra atsitiktiniai. Mes negyvename chaose. Iš tiesų kažkas mėgina kažką sugroti. Atlikti muzikos kūrinį. Ponia Viešpats. Taip pavadinau kompozitorių. Kuriantį šią muziką“ (p. 311–312).

Sakralinė odė Garsui.

 

Skaitytojų vertinimai


51590. dede :-) 2009-02-22 21:43
Rimtas straipsnis apie rimta zmogu ;)

51621. Ats2009-02-24 13:51
Atsiprasau, gal jau pabaiga?

51628. Puiku2009-02-24 18:22
Puikios netikėtos knygų apžvalgos, praturtintos originaliomis poetiškomis įžvalgomis. Ypač patiko - „Veidas kaip ikona“ ir „Mes gyvename chaose“.

51658. 3102009-02-26 08:46
Kažin, kas šio gerb.autoriaus straipsnius visada komentuoja taip pat "puiku, netikėta, ačiū už, rašykit ir toliau". Pats gerb.autorius ar kokia gerbėja ;-) ?

51678. to 3102009-02-26 22:30
žiūriu, visur prasiveržia lietuviškas pavydas;-( nuo kada pastebėti pozityvius dalykus yra blogai?!

51680. 3102009-02-27 08:42
Vadinasi, pats autorius. Arba kokia naivi lauku mergele.

51682. pushkinas2009-02-27 12:16
neatspejot, brangusis, as nesu tokia naivi ir visai ne is lauku ir net ne mergele :)

51699. 3112009-02-28 22:48
Peleckiui ne pro sali butu psichuškej pas tuos istorinius psichiatrus pasigydyti :-)

55247. mobidikas :-( 2009-10-23 22:05
fui, koks įstabus mane didžiausias džiaugsmas apeme paskaicius entuziazmu trykštancias saldziakalbio Paleckio apzvalgas. eisiu pavemti nes per daug saldu burnoj

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
14:27:05 Dec 19, 2011   
Apr 2009 Aug 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba