Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-02-20 nr. 3225

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• GÜNTER EICH.
Stebėk pirštų galus
5
• KRONIKA1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS

KNYGŲ MUGĖS ĮSPŪDŽIAI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kritikai pasitraukė
7
• RIMVYDAS STRIELKŪNAS.
Kitokie literatūros konkursai
9
• ANTANAS ŠIMKUS.
Jei norite sutaupyti Knygų mugės metu
5

AKTUALIJOS 
 Menininkus reikia remti3
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Teksto „virtuvės“ ypatumai
2

KNYGOS 
• Naujos knygos1
• JŪRATĖ BARANOVA.
Gyvenimas po gyvenimo, pasak Danutės Kalinauskaitės
11
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Kruopšti būtosios dvasios archeologija
12
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• MINDAUGAS PELECKIS.
Ikonos
9

TEATRAS 
• Dorogoi Anton Pavlovič. Patologiškas bandymas pabendrauti su genijaus dvasia2

MUZIKA 
• VYTAUTĖ MARKELIŪNIENĖ.
„Mus sujungė pasitikėjimas“

DAILĖ 
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Sutapimai ir kitos Galiaus Kličiaus pasakos
• KRISTINA STANČIENĖ.
Ką sakote?!
5

ŠOKIS 
• Su baleto artistu ANTANU BELIUKEVIČIUMI kalbasi MARIUS KRAPTAVIČIUS.
Šiek tiek apie paukščio Antano skrydį

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Kur dingsta pinigai
2

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Grįžta herojai
2

KRONIKA 
• Vaikiškos operos konkursą laimėjo J. Tamulionio „Bruknelė“1
• Keistuolių teatre – istorija apie Pinokį

POEZIJA 
• ARŪNAS SPRAUNIUS.
13

PROZA 
• STASYS BABONAS.
Autobusas nuvažiavo

VERTIMAI 
• MICHEL DE MONTAIGNE.
Esė
6

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Žinia iš mūsų teatro „paraščių“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• EDVARDAS RIMKUS.
Kelionė kalboje ir iš kalbos

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• JURGIS VININGAS.
Žaidimo degtukais ypatumai
2
• SAULIUS VASILIAUSKAS.
Vienišo pasaulio chrestomatija
5

SKELBIMAI 
• Seminaras vertėjams

KRONIKA 
• JULIJA PETKEVIČIENĖ.
„Portfolio“ meno galerija: menas visiems
• Keistuolių teatre – svečiai iš Tbilisio

DE PROFUNDIS 
• STASYS STACEVIČIUS.
Krizių kaimo istorijos
2
• GERHARD RÜHM.
levitacija
• ALBERTAS SKYRELIS.
E p i g r a m o s
3

AKTUALIJOS

Menininkus reikia remti

Liudo Dovydėno literatūrinės premijos įteikimo ir išvakarėse „Literatūra ir menas“ pakalbino premijos steigėją, rašytojo sūnų – fotomenininką JONĄ DOVYDĖNĄ.

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vasario 12 d. Jonui Dovydėnui sukako 70 metų. Sveikiname!

Lietuvoje mecenatystė nėra labai populiari. Kaip kilo idėja steigti tokią premiją už geriausią naują lietuvių literatūros romaną?

Man gyvenime pasisekė, kad turiu užtektinai lėšų tokiai premijai skirti. Tačiau daug svarbesnė kita priežastis – 1936 m. mano tėvelis Liudas Dovydėnas gavo Nacionalinę premiją. Tas apdovanojimas jam labai pagelbėjo ne tik kaip įvertinimas, bet ir padėjo materialiai. Manau, kad gerus darbus reikia tęsti. O ir menininkus reikia remti. Žinoma, turi būti tam tikra atranka. Toks koštuvas ir yra Lietuvos rašytojų sąjunga [LRS į vertinimo komisiją deleguoja 3, o LLTI – 2 narius – A. Š.].

Teko skaityti, kad remiate ir Lietuvos fotografijos leidinius?

Fotografiją remiu labiau atsitiktinai. Vieną kartą daugiau, kitą – mažiau. O dėl šios premijos – norėčiau, kad ji taptų tradicija, kuri tęsis ir po mano mirties. O gal kas nors kitas užims tą mano vietą. Būtų gerai, kad šis apdovanojimas ir toliau būtų teikiamas iš privačių rankų, nes valdžia ne visada gali garantuoti, kad premija egzistuos.

Ar Jums tenka pasiskaityti laureatų kūrybos? Pavyzdžiui, pernai laimėjo Romualdo Granausko romanas „Rūkas virš slėnių“.

Taip, skaičiau tą romaną. Labai graži kalba. Kaip fotografas sakyčiau, svarbi ne vien technika, bet ir tai, ką literatūra perduoda. Ji pasižymi visai kitokia žodžių dvasia. Ši knyga yra ją išsaugojusi. Lietuviai apskritai dar neapkrėsti postmodernizmu, nenutolę nuo paprasto žmogaus gyvenimo.

O ką pasakytumėte apie Leonardo Gutausko romaną „Daiktai“, už kurį šiais metais ir teikiamas apdovanojimas?

Neseniai atsiuntė jo knygą. Tai, ką perskaičiau, man patiko. Manau, kad pasaulio matymas per daiktų kalbą lietuvių literatūroje yra gan originalus reiškinys. Ši idėja gali būti ir itin moderni kito rašytojo galvosenoje, bet Gutauskas viską perteikia paprastai. Taip, kaip yra. Jo stilius paprastas. Lietuvių kalba turi tą ypatybę – paprastumą. Anglų kalbą galima visaip pakreipti, bet lietuvių kalba eksperimentams netinka.

Esate studijavęs literatūros rašymą, o paskui pasukote į fotografiją. Kaip susigyvena Jumyse literatūra ir fotografija?

Literatūra iš manęs, kaip menininko, reikalavo labai daug jėgų, o su fotografija buvo lengviau. Ir kiti skatino, ir pats pamačiau, kad turiu fotografijai talentą. Taip žmogus ir nueina ten, kur energija duoda daugiausia rezultatų.

O literatūra? Gyvenime ji labai reikalinga, kadangi žmogų veikia visiškai priešingai negu fotografija. Kai skaitai gerą knygą – lyg į valtį įlipi ir plauki, ir žodžių srovė tave neša. Pačiam daug mąstyti nereikia – reikia tiktai skaityti, ir viskas plaukia. O su fotografija, kaip ir su visu vizualiuoju menu, yra kitaip. Reikia žiūrėti, svarstyti – ką simbolizuoja tas ar kitas vaizdas. Lygiai kaip gyvenime. Tik vaizdinė kūryba labiau sutelkta į kokį nors aspektą. Fotografijai suvokti reikia daugiau energijos negu skaityti knygą. Apie savo fotografijas nesu linkęs daug kalbėti. Tiesiog pavaizduoju, ką pavaizduoju, o žmonės tegu į tai žiūri. Bet man visada įdomu, ką jie tenai įžiūri. Galima sakyti, kad ne aš pasirinkau fotografiją, bet fotografija pasirinko mane, kadangi literatūra manęs nesirinko. (Šypsosi.)

Jeigu Jus pasirinko fotografija, tai gal Jus rinkosi ir tie „karšti taškai“, į kuriuos daug sykių vykote, tarkim, Afganistanas?

Pats rinkausi, kur važiuoti. Nors buvo ir kitokių priežasčių. Mane Afganistanas labai sudomino, kai pamačiau, kad to krašto gyventojai gali padaryti, ko nepavyko lietuvių rezistentams. Taip ir buvo. Jie išvarė sovietus. Juk afganai, tebūnie ir padedami amerikiečių, išvarė sovietus. Būtent tai parodė, kad Sovietų Sąjunga nėra visagalė. Ji ir turėjo subyrėti. O Afganistanas tą griūtį pradėjo. Įdomu, kad lietuviai buvo pirmieji, kurie atsiskyrė nuo Maskvos jau imperijos viduje. Tokios tad paralelės tarp lietuvių ir afganistaniečių. Nors ir kultūra, ir papročiai, ir kalba labai skiriasi, bet kaip ir su visais žmonėmis – kai įsižiūri giliau – randi tam tikrų panašumų.

Lietuva jau skaičiuoja 19 nepriklausomybės metus. Kartkartėmis aplankote šį kraštą – kokie pokyčiai Jums atrodo svarbūs? Daug kas teigia, kad Lietuva po truputį praranda savastį.

Žmonės visur ką nors praranda – Europoje, Amerikoje. Pasaulis keičiasi, tos kaitos sustabdyti neįmanoma, tačiau galima bandyti įžvelgti kaitos priežastis. Kartais pasaulyje veikia negražios jėgos, tačiau iš esmės istoriją kuria individai, o paskui juos eina ir kultūra. Nieko pakeisti negaliu, bet galiu būti stebėtojas. Negaliu pasakyti, ką ir kur reikia pakeisti, kad Lietuva būtų tokia gera, kokia buvo. Kadangi ji niekada nebuvo tokia gera, kaip buvo. Praeitis visados turi savo miglotų ir gražių vaizdų. Mane visad stebina, kaip Lietuva, turėdama tiek mažai žmonių, galėjo išauginti tiek stiprių menininkų, kurie pasaulyje yra mažiau žinomi tik dėl to, kad yra iš mažos šalies. Bet jie tikrai ne prastesni negu kiti garsūs pasaulio menininkai.

Ačiū už pokalbį.

Kalbino ir parengė
Antanas Šimkus

 

Skaitytojų vertinimai


51608. Piligrimas2009-02-23 21:54
"Mane visad stebina, kaip Lietuva, turėdama tiek mažai žmonių, galėjo išauginti tiek stiprių menininkų, kurie pasaulyje yra mažiau žinomi tik dėl to, kad yra iš mažos šalies. Bet jie tikrai ne prastesni negu kiti garsūs pasaulio menininkai. " - būtent.

51610. Turistas2009-02-24 11:41
Lietuva išaugino maždaug tiek pat stiprių menininkų, kiek ir kitos mažai žmonių turinčios šalys, apie kurių stiprius menininkus mes gyvenime nesam girdėję būtent dėl to, kad yra iš mažų šalių. O garsumas dažnai būna atsitiktinumo dalykas.

51690. pl2009-02-28 10:56
gal per mažai garsūs, kad patys per mažai garsiname. dažnai iš pavydo vienas kitą "prarija"

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
14:26:58 Dec 19, 2011   
Apr 2009 Aug 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba