Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-09-22 nr. 3110

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Valdas Gedgaudas.
ORFĖJAS RUGPJŪTĮ
37
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS2

AKTUALIJOS 
• NERAMŪS METAI1
• KULTŪROS MINISTRAS ATSIŽVELGS Į LIETUVOS KULTŪROS IR MENO TARYBOS NUOMONĘ3
• Liudvikas Jakimavičius.
RENGINYS. DU RAKURSAI

KNYGOS 
• Aušra Martišiūtė.
ŽAIDIMO PERIPETIJOS KOSTO OSTRAUSKO JUBILIEJAUS PUOTOJE
1
• Asta Bieliauskaitė.
VISAI VYKĘS...
22
• GEOGRAFO BIBLIOTEKA
• POST SCRIPTUM1
• MICHAILAS CHODORKOVSKIS, TYLOS KALINYS
• KNYGŲ APŽVALGA3
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• ŽVILGSNIS Į KRISTUPO VASAROS FESTIVALĮ2
• Laima Slepkovaitė.
„THE SWINGLE SINGERS“
1

TEATRAS 
• BALTIJOS TEATRŲ FESTIVALIS GAIVINA BENDRADARBIAVIMĄ
• Vlada Kalpokaitė.
„MŪSŲ MIRTIES SERVISO DARBUOTOJAI – ITIN KVALIFIKUOTI“
 YPATINGO GROŽIO „HAŠIRIGAKI“ ESTETIKA

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys.
SURASTI PALANGOS GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ RŪMŲ PROJEKTAI

DAILĖ 
• Laima Kėrienė.
MEDALIŲ LOPŠYS TELŠIUOSE
2

POEZIJA 
• GYTIS NORVILAS23

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
NAKVYNĖ RUGIUOSE, ARBA NA IR VAIKAI! NA IR VAIKAI!..

VERTIMAI 
• Ilse Aichinger.
MANO KALBA IR AŠ
• VYTAUTAS V. LANDSBERGIS

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Richard Burdett.
VENECIJOS BIENALĖ: MIESTAI, ARCHITETŪRA IR VISUOMENĖ
• Kristupas Sabolius.
AIKŠČIŲ (NE)MENAS
• Darius Piraitis.
KVAPNŪS PARYŽIETIŠKI ŽAIDIMAI
1
• POKYLIO ŠURMULYS IR VIENATVĖ

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
ANAPUS KALBOS IR PATIRTIES

KRONIKA 
• KULTŪRA IR KRIMINALAI
• STUDENTAI DŽIAZUOJA!1
• PAŽINTIS SU PRANCŪZŲ VAIKŲ IR JAUNIMO LITERATŪRA5

DE PROFUNDIS 
• 10 CENTINIS RETRO1
• Skaitytojų laiškai4

TEATRAS

YPATINGO GROŽIO „HAŠIRIGAKI“ ESTETIKA

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Haširigaki“
Mario del Curto nuotrauka

Vieną akimirką jos nieko nežino viena apie kitą; paskui siaurame takelyje palei sieną su dvejomis atsiveriančiomis ir užsiveriančiomis durimis susitinka žvilgsniai. Trys moterys, kurios vaidina daugelį moterų. Pavyzdžiui, moterį su pirkinių krepšiu, moterį su gėlių puodu, moterį su tūba, moterį su banglente. Jos pasirodo ir išnyksta. Šios moterys – lyg foninis garsas, kuris nuslopsta, vos atkreipi į jį dėmesį. Elektronikos sustiprinti jų žingsniai kuria nuolatinį išėjimo ritmą, kuris vis dėlto guodžia. Šių moterų negali sustabdyti, nes žinai – tuojau ateis kita.

„Problema amžina – kaip išvengti griūties? Man tiesiog baisu, kai turi idėją, bet nesi ja tikras. Todėl visada stengiuosi rasti kelias kiekvienos kompozicijos, kiekvienos temos priežastis“, – taip šio „miuziklo“ kūrybos procesą aiškina režisierius Heineris Goebbelsas, vadinamas poetu ir garsų stebukladariu. Toks metodas, kaip ir spektaklis, kuris taps Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ kulminacija ir bus parodytas rugsėjo 30 ir spalio 1 dieną Nacionaliniame dramos teatre, vadinamas „Haširigaki“.

Pavadinimas pasiskolintas iš japonų kalbos, iš Čikamacu kabukio teatro pjesės „Amidžimos mirusieji“. Tai reiškia „skubėti“, taip pat – „sklandžiai rašyti, piešti“. Viena vertus, tai – „kelionė“, kita vertus, – „tvirta kompozicija“. Tokiu „dvigubu“ metodu paremta Goebbelso kūryba.

„Haširigaki“ – tai kultūrų, garsų ir vaizdų mišinys, kuriame ištraukos iš Gertrude Stein „The Making of Americans“ susilieja su „Beach Boys“ albumu „Pet Sounds“. Spektaklyje vaidina trys moterys, kurios yra ir muzikantės, ir šokėjos, ir aktorės. Toks derinys sukuria šiuolaikinio daugiakultūriškumo metaforą. Spektaklis pilnas stebuklingų muzikinių akimirkų ir vaizdų.

Sukrečiantį įspūdį daro „Beach Boys“ daina „I Just Wasn’t Made for These Times“, atliekama su europietiškais ir japoniškais akcentais, pritariant keistu instrumentu tereminu ir varpeliais, fone skambant originaliam įrašui. Netikėti kultūrų susiliejimai spektaklyje atrodo natūralūs. Tarkim, vienoje scenoje trys atlikėjos – Charlotte Engelkes, Marie Goyette ir Jumiko Tanaka – iš krūvos japoniškų ir vakarietiškų instrumentų sukuria miniatiūrinį lėlių miestą. Vargonai virsta dangoraižiu, o Tanakos kostiumas padaro ją panašią į daugiabutį namą.

Po ritualinio smurto epizodo, kuriame Tanaka įnirtingai daužo metalinį diską, pasigirsta kitos „Beach Boys“ dainos – „Don’t Talk“ – perdirbinys. Kiekviena spektaklio detalė įkurdinta toje pačioje aliuzijų visatoje – nuo besikartojančių Stein tekstų iki įtaigių Florence van Gerkan kostiumų, kurie atlikėjas kartais paverčia milžiniškais švytinčiais kiaušiniais, kartais – darbininkėmis su apsauginiais kombinezonais. Engelkes, Goyette ir Tanakos teatriniai sugebėjimai pribloškia. Stein tekstai jų lūpose skamba nuoširdžiai ir kasdieniškai, jų veiksmai ir judesiai tobulai suderinti, žavi Tanakos sugebėjimas groti įvairiais japoniškais muzikos instrumentais.

Goebbelsas kuria nepaaiškinamą, bet sklandžią teatro sandarą, kurioje esama vietos humorui ir jausmams. Vienoje scenoje Engelkes ir Goyette siūbuoja scenos uždangą, svarstydamos kalbos ir tarimo grožybes. Po ilgos tylos su ispanišku akcentu sušunkama „Meksika!“, ir tai skamba keistai, bet juokingai. Jaudinančia „Caroline No“ jos atlieka, pritardamos švelniais pirštų braukymais per cimbolus ir egzotiškais mušamaisiais.

Galingiausias „Haširigaki“ garsas sklin­da iš teremino. Vaiduokliško elektroninio instrumento skambesys išreiškia paslaptingą spektaklio pasaulį.

Varpų skambėjimas, dainos, elektroninės paukščių giesmės, tolimi japoniški garsai, moterų klyksmai. Garsų mašina dūsta, viena moteris pranyksta, bet tuoj pat pasirodo kita. Charlotte Engelkes, Marie Goyette ir Jumiko Tanaka lieka keistai vienišos... „Ypatingo grožio estetika“ užgožia popmuziką, nors ir ji čia skamba savo vietoje. „Beach Boys“ daina ataidi be balso, tik instrumentais: „Vienas Dievas žino, kur aš dėčiausi be tavęs“.

Sceną puošia didžiulių kartoninių miestų vaizdai – dangoraižiai, katedra, gamykla. Per sceną nešamas kartotinis autobuso siluetas, pro kurio langus žvalgosi moterys. Tik akimirką. „Eikš arčiau, užsimerk ir nurimk. Nekalbėk, imk mane už rankos ir klausykis mano širdies... plakimo. Klausyk. Klausyk. Klausyk“.

Čia vėl įsiterpia „Beach Boys“. Atrodo, būtent jie viską apie „Haširigaki“ pasakė tiksliausiai.

„Sirenų“ festivalio informacija (pagal „Süddeutsche Zeitung“ ir „The Guardian“)

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
14:25:49 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba