Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-09-22 nr. 3110

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Valdas Gedgaudas.
ORFĖJAS RUGPJŪTĮ
37
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS2

AKTUALIJOS 
• NERAMŪS METAI1
• KULTŪROS MINISTRAS ATSIŽVELGS Į LIETUVOS KULTŪROS IR MENO TARYBOS NUOMONĘ3
• Liudvikas Jakimavičius.
RENGINYS. DU RAKURSAI

KNYGOS 
• Aušra Martišiūtė.
ŽAIDIMO PERIPETIJOS KOSTO OSTRAUSKO JUBILIEJAUS PUOTOJE
1
 Asta Bieliauskaitė.
VISAI VYKĘS...
22
• GEOGRAFO BIBLIOTEKA
• POST SCRIPTUM1
• MICHAILAS CHODORKOVSKIS, TYLOS KALINYS
• KNYGŲ APŽVALGA3
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• ŽVILGSNIS Į KRISTUPO VASAROS FESTIVALĮ2
• Laima Slepkovaitė.
„THE SWINGLE SINGERS“
1

TEATRAS 
• BALTIJOS TEATRŲ FESTIVALIS GAIVINA BENDRADARBIAVIMĄ
• Vlada Kalpokaitė.
„MŪSŲ MIRTIES SERVISO DARBUOTOJAI – ITIN KVALIFIKUOTI“
• YPATINGO GROŽIO „HAŠIRIGAKI“ ESTETIKA

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys.
SURASTI PALANGOS GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ RŪMŲ PROJEKTAI

DAILĖ 
• Laima Kėrienė.
MEDALIŲ LOPŠYS TELŠIUOSE
2

POEZIJA 
• GYTIS NORVILAS23

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
NAKVYNĖ RUGIUOSE, ARBA NA IR VAIKAI! NA IR VAIKAI!..

VERTIMAI 
• Ilse Aichinger.
MANO KALBA IR AŠ
• VYTAUTAS V. LANDSBERGIS

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Richard Burdett.
VENECIJOS BIENALĖ: MIESTAI, ARCHITETŪRA IR VISUOMENĖ
• Kristupas Sabolius.
AIKŠČIŲ (NE)MENAS
• Darius Piraitis.
KVAPNŪS PARYŽIETIŠKI ŽAIDIMAI
1
• POKYLIO ŠURMULYS IR VIENATVĖ

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
ANAPUS KALBOS IR PATIRTIES

KRONIKA 
• KULTŪRA IR KRIMINALAI
• STUDENTAI DŽIAZUOJA!1
• PAŽINTIS SU PRANCŪZŲ VAIKŲ IR JAUNIMO LITERATŪRA5

DE PROFUNDIS 
• 10 CENTINIS RETRO1
• Skaitytojų laiškai4

KNYGOS

VISAI VYKĘS...

Asta Bieliauskaitė

[skaityti komentarus]

Cohen L. ŽAVŪS NEVYKĖLIAI. Vertė Aistė Ptakauskaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2005.

Tai – romanas, idealiai tinkantis literatūrologiniams, istoriniams, socialiniams ar psichologiniams pjūviams. Jame gausu įvairių kontekstų, nuorodų, socialinių realijų. Nors originalo kalba Kanadoje jis pasirodė 1966-aisiais – lygiai prieš 40 metų, savo aktualumo neprarado ir dabar, kai kalbame apie vertybių krizę, susvetimėjimą, kultūrų maišymąsi ir nykimą.

Juodojo romantizmo pavyzdys. Dar vadinamas „romanu savižudžiu“. Romanas, kuriame negalioja semiotinės prieš­priešos dėsniai. Įprastos opozicijos dekonstruojamos ir atsiranda ne priešais, o greta. Pats autorius yra sakęs, cituodamas savo draugą Irving’ą Laytoną, kad „poetą lydi dideli konfliktai, ir tik savo kūrinyje jam pavyksta juos išspręsti. Kūrinys – poeto prieglobstis. Tai neatkuria tvarkos pasaulyje, tai absoliučiai nieko nekeičia. Tai – tiesiog prieglobstis, sutaikinimo vieta, taikos bučinys“. Norėčiau sustoti prie kelių Leonardo Coheno romane „sutaikytų“ priešpriešų.

Žavūs nevykėliai. Romane veikia trys pagrindiniai veikėjai – du vyrai ir viena moteris. Meilės trikampis, kuriame kiekvienas jo dalyvis myli ir mylisi su kitais dviem, bet tai, kad tą patį daro ir kitas, sužino vėliau. Kiekvienas iš jų yra žavus ir kartu nevykęs, vertinant pagal sociume įprastas „vykusio“ gyvenimo normas.

Bevardis istorikas, Editos vyras, pradėjo gilintis į irokėzų šventosios gyvenimą, nusižudžius jo žmonai. „Pamiršau, kad esu beviltiškas. Pamiršau, kad šį tyrimą pradėjau iš nevilties“ (p. 43). Jis gedi, gyvena prisiminimais, pyksta ant savo draugo už tai, kad miegojo su jo žmona, pyksta ant savęs, kad tam netrukdė, pyksta ir dėl to, kad yra pavydus. Kenčia nuo fiziologinio nepatogumo – vidurių užkietėjimo: „Esu užantspauduotas, negyvas ir nelaidus savo apetito muziejus. Tokia štai brutali vidurių užkietėjimo vienatvė, štai taip prarandamas pasaulis“ (p.45). Gyvenimą baigia vienišas ir asocialus: „Tie vairuotojai, kurie jo nepalaikydavo baidykle, pamatydavo baisiai šlykštų senį, kurio nieku gyvu nebūtų palietę tavo durelėmis“ (p. 235).

Jo draugas F didžiuojasi savo fejerverkų, muilų ir kosmetikos kolekcija ir gebėjimu tobulinti kito kūną. Jo gyvenimą valdo moterys ir aistra: „Leidau moterims, kad jos vestų mane kur panorėję, ir nesigailiu. Į vienuolynus, į virtuves, į iškvėpintas telefono būdeles – visur sekiau paskui moteris. Sekiau paskui jas į Parlamentą, nes žinojau, kad moterims patinka galia. Sekiau paskui moteris į vyrų lovas, kad sužinočiau, ką jos ten randa. Visas oras išvarpytas jų kvepalų dūmais. Visas pasaulis sudraskytas jų meilės prisodrinto juoko. Sekiau paskui moteris į pasaulį, nes jį mylėjau“ (p. 147). Moterimis F žavisi net psichiatrinėje ligoninėje, į kurią galų gale patenka. F irgi jaučiasi esąs nevykėlis – jam nepavyksta pakeisti pasaulio būnant politiku, draugo žmona, kurios kūnu jis taip rūpinosi, nusižudo.

Apie Editą – trečią veikėją kalba abu vyrai. Abiem ji – jau tik brangus prisiminimas, nes romano veiksmas vyksta po Editos mirties. Labiau kūno, kurį abu mylėjo ir kurio geidė, prisiminimas. Nėra aišku, dėl ko ji nusižudė, kas dėjosi jos viduje, – apie ją pasakojama trečiuoju asmeniu nelyg apie kokią šventąją.

Visi veikėjai baigia savo gyvenimą nesuprasti ir nepriimti visuomenės, tačiau autorius geba savo personažų marginalų gyvenimo būdą ir tarpusavio santykius pateikti su šviesia ironija ir gyvenimiška filosofija. Ima atrodyti, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kur viską gožia vartojimas ir silpnėja tikėjimas dvasinėmis vertybėmis, mąstančiam žmogui išlikti savimi galima tik pasitraukus į pogrindį.

Kūniškas tikėjimas. Aktuali visame romane tema yra tikėjimo ir kūniško geismo gretybė. Tai, kas krikščionybėje nuolat priešinama, čia atsiranda greta. F kreipiasi į Mariją savais žodžiais: „O Marija, sugrįžau pas tave. Įmerkiau savo ranką atgal į tikrą juodų kūno langų medžiagą, į dabarties pizę, į šio momento skystimą“ (p. 207). Edita, norėdama, kad jos kojos taptų liesesnės, leidžiasi į veną vandenį iš stebuklingosios Lurdo versmės, jos vyras klausia Dievo: „Kodėl Šiąnakt Medžio Namelyje Leidai Man Pamatyti Nuogą Kelį?Kodėl Man Suteikei Minutinį Geismo Blyksnį? Ar Galiu Nusisegti Savo Vienatvę Ir Dar Kartą Susidurti Su Godžiu Gražiu Kūnu“ (p. 91). Kūno geismas tampa visa ko – istorijos, tikėjimo, paties gyvenimo pagrindu. Anot autoriaus, tautos išdidumas „matuojamas vienišuose sapnuose pasistojančiais pimpalais ir reaktyvinių moterų dejonių decibelais“ (p. 186).

Per kūniško geismo prizmę žvelgiama ir į irokėzų šventosios Katerinos Tekakvitos gyvenimą. Editos vyras, kaip minėta, pradeda Katerina domėtis nusižudžius žmonai, nes ir ji priklausė tai pačiai genčiai vietinių indėnų, kurie save vadino „ilgojo namo tauta“, o juos pavergę prancūzai praminė „irokėzais“. Tyrimą pradėjęs iš nevilties, antropologas bando suprasti žmonos poelgį, ir, neturėdamas realaus geismo objekto, juo paverčia šventąją: „Įsimylėjau Tavo religinį paveiks­lą. Ar gali senas mokslininkas pagaliau rasti meilę ir vieną kartą liautis kasnakt tampyti vien tam, kad galėtų užmigti“ (p. 11). Katerina artima kitiems romano veikėjams „žaviu nevykėliškumu“ – ji irgi nebuvo suprasta saviškių. Ji vaizduojama kaip moteris, kuri buvo geidžiama, tačiau kuri pati savo geismą paskyrė Kristui. Moteris, kuri, nebūdama graži, ir pati bjaurojo savo kūną, manydama, kad taip atpirks savo kaltę Dievui. Ir kartu smalsiai tyrinėjanti savo draugės, mylėtos vyrų, kūną. Esanti tarp laisvų, savo dvasias garbinančių, savo norus tenkinančių indėnų („Indėnai bet kokios ligos priežastimi laikė neišsipildžiusį norą“) ir juos krikštijančių kūno askezę propaguojančių prancūzų vienuolių. Pats žodžių derinys „irokėzų šventoji“, turint galvoje istorinį kontekstą, atrodo nesuderinamas.

Erotiškai intelektualus romano stilius. Iš pradžių romano stilius šokiruoja, atstumia. Daug vulgarių žodžių, kuriuose skęsta įdomios intelektualios įžvalgos ir įvairūs kontekstai. Atsiranda jausmas, lyg skaitytum postmodernų, juodą, nihilistinį pornografinį romaną, kurio siekis – tiesiog šokiruoti. Bet pamažu romanas „prisijaukina“ skaitytoją, pripratina prie savo leksikos ir įtraukia. Pornografija virsta erotika, tiesiog geru intelektualaus romano turinio „padažu“. Reikia pažymėti gerą vertėjos darbą perteikiant autoriaus stilių. Vertėjos dėka lietuviški vulgarūs žodžiai „pizė“, „pistis“, „pimpalas“ romano kontekste įgauna naujų semantinių spalvų.

Žavus romanas, kuriame dera daug iš pirmo žvilgsnio nesuderinamų dalykų. Aktualus ir įtraukiantis. Visai vykęs.

 

Skaitytojų vertinimai


31372. pirmas2006-09-25 17:02
recenzente, o jei tą romaną būtų parašęs nežinomas lietuvis... Koks būtų jūsų vertinimas? Čia retorinis, pamąstymui ilgėjančiais rudens vakarais...

31393. rudra > Astai Bieliauskaitei2006-09-25 21:21
"Leidau moterims, kad jos vestų mane kur panorėję" - jei jau moterys, tai turėtų būti "panorėjusios", argi ne? Nejau vertėjos klaida?

31395. rudrai2006-09-26 05:43
žinoma, pastaba teisinga, bet rudrai būdinga kibti prie detalių, niekaip nepagaunant esmės. Nelemta, tai nelemta.

31402. rudra > 3952006-09-26 17:03
Deja, recenzuojamos knygos "esmė" padorioje draugijoje neaptarinėjama.

31405. 395 rudrai2006-09-26 18:08
a, pagaliau supratau..."Padorioje"... Tau gi visada tik gražus fasadas rūpi...Nugi dažyk toliau...

31409. citramonas2006-09-26 21:32
Labai nevykęs recenzijos pavadinimas,apie kurį tikrai negalėčiau pasakyti: "Visai nieko".

31410. c2006-09-26 21:33
atsiprašau - "Visai vykęs".

31412. anksti atsibudęs2006-09-27 05:57
romanas man tikrai atrodo narkomano kliedėjimai. Taip, susuktas siužetas. Pribaigta. Bet "pirmas" teisus,nes ta knyga populiari ten tapo dėl to, kad autorius populiarus kaip muzikantas. Bet čia tas pats: jei "delfinas" Stano išleidžia nevykusią knygelę "Kiek kainuoja liūsesys", visos paauglės gerbėjos ją išperka, joms nesvarbu, kas viduj, svarbu, kad parašė jų dievaitis stano. Todėl labai juokinga, kai dabar čia imamasi rimtai vertinti šituos kliedėjimus. Turbūt visos knygos - kliedėjimai, ir net alkoholiu ar ir narkotikais apsvaigus,o kartais gal ir apsvaigus nuo laukiamos savo kaip būsimo rašytojo garbės - bet svarbu, ar tai talentingi kliedėjimai...Šiuo atveju tikrai to nepasakyčiau. Garantuoju, jei būtų lietuvis, būtų sudirbtas į miltus. O dabar kokie kniksiukai - daug vulgarybių, porno romanas, kurio siekis šokiruoti (būtent tai ir tiesa, nesakau, kad blogai porno romanai, bet šito siekis tikrai vien tik šokiruoti), bet jis užsieninis, jam galima ir dėl to ieškokime kaip pateisinti.

31413. Cyptyp2006-09-27 09:34
Knygos neskaičiau, recenzija kol kas irgi nepaskatino pulti jos ieškoti, nors girdint visokius gandelius kirba smalsumas kada nors su ja susitikti. Gal būtų kuris nors skaitytojas ar skaitytoja malonūs ir patys trumpai paprastai įvertintų? Ar bent palygintų su kitomis knygomis. Na, ar ji panaši (kaip aš spėju)į Limonovo "Edičką" ar į Bukovskio "Paštą"? Spėju, kad blogesnė. O gal geresnė? Tik nesakykit, kad palyginti negalima.

31414. skaitęs to cyptyp2006-09-27 09:38
anos geresnės, šita tokia kaip rašo anksti atsibudęs. Tikrai neverta.

31415. Edička2006-09-27 11:36
Bet kodėl ta knyga tik dabar recenzuojama? Kada ji išėjo? Aš tą knygą seniausiai perskaičiau - ir nebuvo jokios recenzijos. Kodėl leidykla miega?

31417. Raimis2006-09-27 11:55
Romanas - puikus vaizduotės šėlsmas, įsivaizdavimų ir susitapatinimų siautulys, kalbėjimo srautas, automatizmas stiliuje ( rašau neskaitęs recenzijos), ir porno vaizduotės jėga, perversijos ir chaotiški charakteriai, esama daug paslėptos parodijos( orgazmų apoteozės ir jų žūtbūtinės siekiamybės puiki parodija !). Man patiko, tam tikrame smegenų plote gyvena...Dabar skaitysiu Recenziją.

31418. Raimis2006-09-27 12:07
Romanas - puikus vaizduotės šėlsmas, įsivaizdavimų ir susitapatinimų skaitysiu Recenziją.

31419. bava raimiui2006-09-27 12:14
neskaityk recenzijos, kam tau... ir taip nusisneki.

31420. Raimis2006-09-27 12:14
Romano esmes " pagavusi" recenzija,ačiū A. Bieliauskaitei.Išties, romanas - dviejų kalbančių monologus Vyrų ir tylinčios Moters istorija, nuplėšanti visus puritoniškumo ir gniaužiamų kompleksų šydus.

31424. 310 route2006-09-27 13:47
Labai atsaini recenzija apie fantasmagorisko grozio texta.

31425. antikoksas to 314242006-09-27 14:52
per gera recenzija visiškai nevykusiam tekstui. Padidinau savo bibliotekoje makulatūros skaičių, kai patikėjau reklama ir nusipirkau šį šlamštą. Dabar mielai parduočiau ar iškeisčiau, kažkur Užupyje, girdėjau, tai galima daryti...Tu tikriausiai iš tų nuolat prisiuosčiusių, užtat kolegos pagal susipynusias smegenėles tekstukai ir atrodo fantasmagoriški. Nueik į Vasaros gatvę, tokio grožio fantasmagorijų ten tiek ir tiek.

31428. nastia2006-09-27 18:51
neskaičiau romano, bet mane labai pralinksmino viena "recenzija". rekomenduoju visiems, kurie vertina nedidelius grafomanijos teikiamus malonumus. cituoju: "Norėčiau išmokti knygą atmintinai dėl gausybės gerų minčių, bet vieną pacituosiu : "Tai, kas žmogaus prigimtyje originaliausia, dažniausiai būna ir beviltiškiausia". Prižadu visada ją prisiminti, kai gatvėje pamatysiu "originalų" žmogų... Romanas moko, kad nieko nėra tobulo, tačiau ta netobulybė gali būti žavi." http : // www . skaityta . lt / boardbin / article .cgi?page =ZavusNevykeliai

31430. antikoksui2006-09-27 19:35
Durnelis:)

31431. Raimis > antikoksui2006-09-27 20:15
Netikėk reklama, kvadratini kvaileli, romanui reikia ekscentriškos vaizduotės, drąsos, o ne puritoniško bailumo...

31433. rudrai apie jos seną neseną "meilę"2006-09-27 20:56
http://www.omni.lt/?i$9359_16017$z_373722

31442. Raimis2006-09-28 20:37
Ačiū 31433 už nuorodą: puiki Saros P(oisson?) recenzija Omnyje apie Anilionytės romaną.Įdomūs ir komentarai jos recenzijai.Bravo ir A.Bieliauskaitei - savitai ir įdomiai re-strūktūrizuojamas romanas ( pagal paties romano dalis, tarsi matrica).Gal tik apie "vertybių krizę" ne itin taiklu, nes šis romanas ne realistinis ar socialinis,o vien super- subjektyvus modernistinis(post): vaizduotė, kelių stilių persipynimas, pasakojimo taškų intensyvi kaita, ironija ir parodija bei tyra drastika stiliuje, - tarsi smaguriškas vaišių stalas. O dabar padainuok, Leonardo, apie žavius nevykėlius...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
14:25:49 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba