Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-09-22 nr. 3110

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Valdas Gedgaudas.
ORFĖJAS RUGPJŪTĮ
37
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS2

AKTUALIJOS 
• NERAMŪS METAI1
• KULTŪROS MINISTRAS ATSIŽVELGS Į LIETUVOS KULTŪROS IR MENO TARYBOS NUOMONĘ3
• Liudvikas Jakimavičius.
RENGINYS. DU RAKURSAI

KNYGOS 
• Aušra Martišiūtė.
ŽAIDIMO PERIPETIJOS KOSTO OSTRAUSKO JUBILIEJAUS PUOTOJE
1
• Asta Bieliauskaitė.
VISAI VYKĘS...
22
• GEOGRAFO BIBLIOTEKA
• POST SCRIPTUM1
• MICHAILAS CHODORKOVSKIS, TYLOS KALINYS
• KNYGŲ APŽVALGA3
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• ŽVILGSNIS Į KRISTUPO VASAROS FESTIVALĮ2
• Laima Slepkovaitė.
„THE SWINGLE SINGERS“
1

TEATRAS 
• BALTIJOS TEATRŲ FESTIVALIS GAIVINA BENDRADARBIAVIMĄ
• Vlada Kalpokaitė.
„MŪSŲ MIRTIES SERVISO DARBUOTOJAI – ITIN KVALIFIKUOTI“
• YPATINGO GROŽIO „HAŠIRIGAKI“ ESTETIKA

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys.
SURASTI PALANGOS GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ RŪMŲ PROJEKTAI

DAILĖ 
• Laima Kėrienė.
MEDALIŲ LOPŠYS TELŠIUOSE
2

POEZIJA 
• GYTIS NORVILAS23

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
NAKVYNĖ RUGIUOSE, ARBA NA IR VAIKAI! NA IR VAIKAI!..

VERTIMAI 
• Ilse Aichinger.
MANO KALBA IR AŠ
• VYTAUTAS V. LANDSBERGIS

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Richard Burdett.
VENECIJOS BIENALĖ: MIESTAI, ARCHITETŪRA IR VISUOMENĖ
• Kristupas Sabolius.
AIKŠČIŲ (NE)MENAS
• Darius Piraitis.
KVAPNŪS PARYŽIETIŠKI ŽAIDIMAI
1
• POKYLIO ŠURMULYS IR VIENATVĖ

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
ANAPUS KALBOS IR PATIRTIES

KRONIKA 
• KULTŪRA IR KRIMINALAI
• STUDENTAI DŽIAZUOJA!1
• PAŽINTIS SU PRANCŪZŲ VAIKŲ IR JAUNIMO LITERATŪRA5

DE PROFUNDIS 
 10 CENTINIS RETRO1
• Skaitytojų laiškai4

DE PROFUNDIS

10 CENTINIS RETRO

[skaityti komentarus]

iliustracija

Keistas laikrodis

Keistą laikrodį pasistatė Kauno savivaldybė Laisvės alėjoj prie Metropolio. Šis vienintelis savo rūšies laikrodis, kuris turi rodyt laiką iš visų keturių pusių, vakar tuo pačiu laiku šitaip rodė: iš šiaurės – penkios minutės antros, iš rytų – be penkiolikos dvylika, iš vakarų – be penkiolikos devynios ir iš pietų – penkiolika ketvirtos. Įsidėmėtina, kad laikrodis tokiame stovyje jau yra kelinta diena.

(„10 centų“, 1935 m. rugpjūčio 5 d., Nr. 721, p. 4)

Tragiška komedija krūmuos

Žiauriai norėjo atkeršyti pilietis A.V. trims jauniems vyrukams, sutrukdžiusiems jam nusikaltimą padaryti. Dantimis grieždamas A.V. surašė ilgą skundą policijos adresu ir jame išliejo visą savo pyktį. Taip ir taip, rašė savo skunde pilietis A.V., 1935 mt. liepos 25 d. Napoleono kalne buvo gegužinė, į kurią ir aš buvau nuvykęs. Trupučiuką pasilinksminęs, kaip doram žmogui ir pridera, aš grįžau iš gegužinės į namus. Pakeliui mane staiga užpuolė banditiškos išvaizdos trys vyrai, primušė, atėmė visus pinigus, visokiais nepadoriais žodžiais išplūdo, ir taip mane vargšą pakrūmėje be pinigų ir be nieko paliko [...] prašau tuos tris pienburnius pagauti, gerai įkrėsti į kailį, perduoti karo lauko teismui ir žiauriai nubausti, neišskiriant nė mirties bausmės. [...] Ogi gegužinėj „padorusis“ džentelmenas neblogai baltosios sušveitė, paskui vieną panelę į namus palydėti pasišovė. Belydint kažkaip kraujas įkaito, o čia krūmai tokie tankūs, į pavėsį traukia. Pradėjo jis kabinėtis prie tos mergaitės, pailsėti ant kelmelio atsisėdus kviesti. Bet panelė nesutiko. Tada tas džentelmenas nuskriausti ją pasišovė. Kilo riksmas. Mergaitė pagalbos šaukėsi. Pro šalį ėjo trys jauni vyrai. Taip pat iš gegužinės. Užgirdę riksmą jie puolė mergaitę gelbėti. O pilietis A.V. pasileido bėgti. Trys vyrai jį vytis. [...] Trys vyrukai, tarytum trys muškietininkai, apgynę damos garbę, ramiai parėjo namo mergaitę palydėdami. [...]

(„10 centų“, 1935 m. rugpjūčio 5 d., Nr. 721, p. 4)

Manufaktūros krautuvė inkstuose: kas atsitinka, kai ligoniai nepasitiki Kauno gydytojams

Įdomią istoriją pergyveno kaunietė C., dėl kurios betgi vos per plauką į kitą pasaulį nenusikraustė. Kaunietė C. turtinga ponia. Bet ir turtingas damas neretai inkstų ligos užpuola. [...] Gydytojai pareiškė, kad be operacijos čia nieko gero nebus. Bet ponia C., Kauno gydytojams nepasitikėdama, operaciją nutarė padaryti užsieny. Išvažiavo ji į Karaliaučių, atsigulė ligoninėn, o gydytojai padarė operaciją. [...] Savaitę viskas buvo tvarkoj. Bet vėliau skausmai inkstų sritį vėl atsinaujino ir dar aštresnėj formoj. Ponia C. tuojau kreipėsi į dr. Zachariną. Dr. Zacharinas žiūrėjo šiaip, žiūrėjo taip, bet jokios ligos nustatyti negalėjo. Paskum jis priėjo išvados, kad užgijusią žaizdą reikia dar kartą piauti ir apie tai pasakė poniai C. [...] Perpiovęs žaizdą dr. Zacharinas rado viduje užsiūtą visą manufaktūros sankrovą: čia buvo du geri metrai merlio ir dar kitokių skudurų. [...]

(„10 centų“, 1935 m. rugsėjo 12 d., Nr. 753, p. 4)

Meilė nuvedė į nuovadą: Romanas su arbatinės šeimininku

Prieš šešis metus vienas kaunietis J.C. nuvažiavo su reikalais į Kėdainius. Ten jam bevalgant vienoje arbatinėje, į jį įsimylėjo arbatinės savininkė J. G-nė. J.Č. išvažiavus Kaunan, minimoji ponia savo vyrui pasakė, kad jai kas tai pranešė, būk mirė jo brolis ir jis turįs skubiai važiuoti į laidotuves. Vyras, išgirdęs tokią liūdną naujieną, verkdamas išvažiavo į brolio laidotuves, gi tariamoji ponia tuojau susirinko daiktus, pasisamdė vežimą ir išvažiavo Kaunan, ieškoti savo įsimylėtojo. [...] Išsinuomavus Kaune butą pradėjo lankyti savo įsimylėtąjį J.Č., ir po didelių pastangų prisiviliojo jį kartu gyventi. Ponia J.G. su savo meilužiu taip gyveno Kaune šešis metus, kas metai atsiskirdami ir paleisdami vienas kitą atostogų susirasti laikinai kitai meilužei ar meilužiui. Bet po ilgesnių ar trumpesnių atostogų vėl sueidavo kartu gyventi, nes J.Č. niekaip negalėjo atsikratyti savo meiluže J.G., kuri visaip pradėdavo jį grasinti ir šantažuoti, kad sueitų ir vėl kartu gyventų, mat, matyt, meilesnio niekur negalėdavo surasti, nors kartais nemažai jų perleisdavo. [...] Bet jos meilužis šiais metais pareiškė, kad jau atsiskiria amžinai, pasisamdė sau atskirą kambarį ir apsigyveno su savo draugu smarkiai užsibarikadavęs duris ir langus, kad neateitų daryti terorą jo sugyventoja. Artimiausiu laiku jis rengia vestuves su sau lygia pana. Matydama, kad [...] jo atgal nesusigražins žodžiais, spalių mėnesio 20 d. sumanė jį gražinti smurtu. Tą dieną smarkiai išsigėrė ir nuvyko į meilužio gyvenamąją vietą, Ukmergės pl. 55 nr., daryti prieš jį terorą. Nuvykusi susirado didžiausią vos pakeliamą akmenį, sviedė jį tiesiog pro langą, taikydama užmušti savo meilužį ir ruošėsi jau bėgti, bet susipynė kojos ir nugriuvo, o tuo tarpu pasitaikė policininkas ir pristatė ją į 6-tą nuovadą, nes buvo visiškai girta ir vos ant kojų bestovėjo. Kiek teko sužinoti, J.G. yra labai žiauri moteris, nes išsiskiriant su meilužiu ir atsidalinus turtą, meilužiui tekusias gėles supjaustė iš šaknų, kurios tuoj išdžiuvo, sudaužė radio aparatą ir grasino meilužiui, kad kaip tik pradės džiūti gėlės, kartu su jomis džius ir meilužis. Nors gėlės ir išdžiūvo, bet J.Č. nedžiūsta, tik dažnai sveriasi, norėdamas sužinoti, ar kartais jau nepradėjo džiūti. Ponia J.G. jau yra arti 40 metų amžiaus moteris. [...]

(„10 centų“, 1937 m. spalio 25 d., Nr. 1387, p. 2)

„Higienos“ krautuvės sūryje rasti vabalai panašūs į muses

Chajos Indichšteinienės krautuvėje „Higiena“, Gedimino g. 18 nr., Elena Andriukaitytė nusipirko sūrį, kuriame rasti vabalai panašūs į muses.

(„10 centų“, 1939 m. sausio 12 d., Nr. 1771, p. 4)

Vedybos ir batų krautuvė: Iš našlės išviliojęs pinigus, savo pirmajai mylimai su gitara meilės himnus dainavo

[...] Cilinskas, žinoma, kaip tikras vyras, tiesiog ėjo „prie reikalo“, pasisakė norįs vesti ir sukurti šeimos židinį. Toks drąsus vyras Kalyginienei patiko ir ji be jokių ceremonijų pasikvietė Cilinską pas save gyventi. Cilinskas [...] prikalbėjo atidaryti avalynės dirbtuvę ir tam reikalui iš Kalyginienės išgavo 1250 litų. [...] Tačiau greit po to Cilinskas pradėjo dažnai pas Kalyginienę nebepareiti nakvoti. Pradėjus sekti naują vyrą, Kalyginienė sužinojo baisų dalyką. Pasirodė, kad Cilinskas jau iš anksčiau turėjo meilužę Jadvygą Bartusevičiūtę, su kuria anksčiau buvo susipykęs, bet dabar, gavęs pinigų, vėl susitaikinęs. Kad Bartusevičiūtė nepyktų, Cilinskas jai už Kalyginienės pinigus nupirko siuvamą mašiną ir sau gitarą, su kuria skambinęs ir kartu dainavęs meilės dainas. Dar daugiau: Kalyginienė sužinojo, kad atsileido Bartusevičiūtės širdis, piktumas praėjęs ir ji sutiko vėl kartu su Cilinsku gyventi. Šių faktų akivaizdoje Kalyginienės širdyje užsidegė keršto ugnis. [...] Bevedant tardymą paaiškėjo, kad Cilinskas jau buvo vieną kartą vedęs 30 metų už save vyresnę paną, su kuria vieną savaitę pagyvenęs, pabėgo nuo jos oficialiai neatsiskyręs, todėl negalėjo vesti. Toliau jis gynėsi, kad su Kalyginiene būtų gyvenęs ir biznį varęs, bet sužinojęs, jog ji nenutraukusi santykių su vienu ir kitu savo atsitiktiniais mylimaisiais. Tie mylimieji ir Cilinskui esant vedė flirtą su Kalyginiene visai į jį dėmesio nekreipdami. Ypatingai įžūliai elgėsi Dargužas Albertas. [...]

(„10 centų“, 1939 m. sausio 13 d., Nr. 1772, p. 4)

Laisvės al. „meilės“ kankinei 1 mėn. kalėjimo

Laisvės al. prie 72 nr. namo durų policininkas nakties metu pastebėjo besimyluojančią vieną porą. Kiek arčiau priėjęs įsitikino, kad ta pora viešai paleistuvauja. Artinantis policininkui prie įsikarščiavusios poros, vyras pabėgo, palikdamas vietoj skrybėlę ir vieną batą. Tuo pačiu laiku norėjo pabėgti ir panelė, bet tai sukliudė atsipalaidavę rūbai. Policininkas ją sulaikė ir pristatė nuovadon, kur jai buvo surašytas protokolas. Panelė pasirodė esanti Ona Damijonaitytė, neaiškios profesijos moteris. Patraukta teisman ji teisinosi, kad su vyru nepaleistuvavo, o tik „mylavosi“. Teismas ja nepatikėjo ir nubaudė 1 mėnesiu kalėjimo.

(„10 centų“, 1939 m. vasario 9 d., Nr. 1795, p. 4)

Nepadorus mokytojas: Dvi moterėlės išaiškino nepadorius mokytojo darbus

Vienas apskr. mokyklų inspektorius gavo keletą anoniminių laiškų, liečiančių U. mokyklos mokytojo K.P-čio nedorius su mokyklos vaikais elgesius. Jame buvo rašoma, kad U. mokykloje antri metai kaip vyksta nepaprasti dalykai, ypatingai su vyresnio amžiaus mergaitėmis. Tos mokyklos vedėjas, mokytojas K.P-tis, pradėjo „gydyti“ suaugusias mergaites. Jis, kaip tikras daktaras, ėmė jas „matuoti“ ir tai darė gana savotišku būdu. „Gydė“ tik vyresnio amžiaus, kurios buvo gimusios prieš 1925 metus. Pirmiausia jis išrengdavo, o po to po vieną vesdavosi į atskirą kambarį ir prie uždarų durų jas apžiūrinėdavo, kaip tik norėjo. Kai kurias vyresnes mergaites jis taip tikrino po kelis kartus. Po tokių matavimų mergaitės atrodydavo labai išblyškusios ir išvargusios, o iš gėdos nedrįso žiūrėti į mokytoją. [...]Pagal šį laišką prasidėjo tuo reikalu tyrimas. Mokytojas gynėsi, aiškinosi, esą nekaltas, esą laiškas yra grynas šantažas. Buvo išaiškinta, kad šį laišką parašė dvi moterėlės. [...] Mokytojas abidvi moterėles patraukė teismo atsakomybėn. Esą, jos jį apšmeižė tikslu jam pakenkti tarnyboj ir vien tik dėl asmeniškų sumetimų. Dėl tų tariamų „matavimų“ jis aiškinosi daręs visai teisėtai, pedagoginiais sumetimais, kaip reikalavo taisyklės ir tvarka. Apyl. Teismas rado abiejų moterėlių parašytą anoniminį laišką nesąžiningai ir abidvi nubaudė po tris mėnesius paprasto kalėjimo. Moterėlės padavė apygardos teismui apeliacijos skundą. [...] Sprendžiant bylą apygardos teisme, visi liudininkai davė mokytojui labai nepalankius paro­dymus. Visi kaip vienas tvirtino, kaip mokytojas „matavo“ mergaites ir kaip apie tokius „matavimus“ pačios mergaitės visiems pasakojo. [...] Teismas rado, kad moterėlės turėjo pagrindo skųsti inspektoriui tokį nepadorų mokytojo elgesį, užtai abidvi išteisino.

(„10 centų“, 1939 m. gegužės 5 d., Nr. 1866, p. 4)

Sapnu norėjo įrodyti priešingos pusės nusikaltimą

[...] – Ką Adamonis pas tamstą pavogė?- klausė teisėjas skundėją.

– Šešiasdešimt tūkstančių, – pone teisėjau.

– Kaip tai šešiasdešimt tūkstančių, juk skunde rašai, kad loterijos bilietą.

– Taip, bilietą... Bet tas bilietas būtų tikrai tokią sumą laimėjęs. Tam aš turiu neginčijamus įrodymus.

Teisėjui pradėjus aiškinti, kad bilietas galėjo neišlošti, Staniulis net užsigavo: – Aš gi nedurnas, pone teisėjau. Į teismą neatėjau pasakoti pramanytų dalykų. Ir taip Staniulis pradėjo dėstyti savo argumentus. Esą, prieš lošimą jis sapnavęs, kad į jo sodą krentą žvaigždės. O šitokį sapną jis retai kada sapnuojąs, bet jis reiškęs kokį nors didelį laimėjimą jo gyvenime. Sapne matytos krentančios žvaigždės dar niekad nėra jo apvylusios.

– Prieš dešimt metų sapnavau krentančias į sodą žvaigždes, o kitą dieną nuėjęs į paštą radau 1000 litų iš Amerikos perlaidą. Praslinkus dar penkiems metams vėl per sapną pamačiau krentančias į sodą žvaigždes. Pabudau – žiūriu brolis iš Amerikos parvažiavo. Tokį pat sapną sapnavau ir prieš bilietui pradingstant. [...]

(„10 centų“, 1939 m. gegužės 16 d., Nr. 1875, p. 4)

Parengė ALVYDAS SURBLYS

 

Skaitytojų vertinimai


31447. retro fanas :-) 2006-09-29 17:32
Geriausiai tai tas, kur svėrėsi ar dar nedžiūsta po meilužės užkeikimo ir Laisvės al. meilės kankinė, net dabar taip viešai kažin ar kas išdrįstų. Mokytojo apžiūros ir neblogos, tik nelabai įtikėtina, kad tas mokytojas taip lengvai išsisuko, be to, dabar būtų smulkiai aprašę, kaip ir ką ten užsidaręs apžiūrinėjo, gal ir dar ką nors darė.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
14:25:41 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba