Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-09-22 nr. 3110

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Valdas Gedgaudas.
ORFĖJAS RUGPJŪTĮ
37
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS2

AKTUALIJOS 
• NERAMŪS METAI1
• KULTŪROS MINISTRAS ATSIŽVELGS Į LIETUVOS KULTŪROS IR MENO TARYBOS NUOMONĘ3
• Liudvikas Jakimavičius.
RENGINYS. DU RAKURSAI

KNYGOS 
• Aušra Martišiūtė.
ŽAIDIMO PERIPETIJOS KOSTO OSTRAUSKO JUBILIEJAUS PUOTOJE
1
• Asta Bieliauskaitė.
VISAI VYKĘS...
22
• GEOGRAFO BIBLIOTEKA
• POST SCRIPTUM1
• MICHAILAS CHODORKOVSKIS, TYLOS KALINYS
• KNYGŲ APŽVALGA3
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• ŽVILGSNIS Į KRISTUPO VASAROS FESTIVALĮ2
• Laima Slepkovaitė.
„THE SWINGLE SINGERS“
1

TEATRAS 
• BALTIJOS TEATRŲ FESTIVALIS GAIVINA BENDRADARBIAVIMĄ
• Vlada Kalpokaitė.
„MŪSŲ MIRTIES SERVISO DARBUOTOJAI – ITIN KVALIFIKUOTI“
• YPATINGO GROŽIO „HAŠIRIGAKI“ ESTETIKA

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys.
SURASTI PALANGOS GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ RŪMŲ PROJEKTAI

DAILĖ 
• Laima Kėrienė.
MEDALIŲ LOPŠYS TELŠIUOSE
2

POEZIJA 
• GYTIS NORVILAS23

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
NAKVYNĖ RUGIUOSE, ARBA NA IR VAIKAI! NA IR VAIKAI!..

VERTIMAI 
• Ilse Aichinger.
MANO KALBA IR AŠ
• VYTAUTAS V. LANDSBERGIS

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Richard Burdett.
VENECIJOS BIENALĖ: MIESTAI, ARCHITETŪRA IR VISUOMENĖ
• Kristupas Sabolius.
AIKŠČIŲ (NE)MENAS
• Darius Piraitis.
KVAPNŪS PARYŽIETIŠKI ŽAIDIMAI
1
 POKYLIO ŠURMULYS IR VIENATVĖ

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
ANAPUS KALBOS IR PATIRTIES

KRONIKA 
• KULTŪRA IR KRIMINALAI
• STUDENTAI DŽIAZUOJA!1
• PAŽINTIS SU PRANCŪZŲ VAIKŲ IR JAUNIMO LITERATŪRA5

DE PROFUNDIS 
• 10 CENTINIS RETRO1
• Skaitytojų laiškai4

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI

POKYLIO ŠURMULYS IR VIENATVĖ

Apie operos „Eugenijus Oneginas“ premjerą – ištikimybę aniems laikams

[skaityti komentarus]

iliustracija
Solistai Ramūnas Urbietis ir Aistė Širvinskaitė
Michailo Raškovskio nuotrauka iš LNOBT archyvo

Buvo liepa. Šio rašinio autorius rengė interviu su režisieriumi Valiumi Stakniu, operos studijos solistais Vilma Mončyte ir Ramūnu Urbiečiu – Tatjana ir Eugenijumi. Rašinio pabaigoje pažadėjo nekantriai laukti premjeros.

Operos studijos auklėtinių atliktas „Eugenijus Oneginas“ keliavo iš pavasario į rudenį, iš Kamerinės salės – į Didžiąją!

Premjera įvyko – pagaliau. Jaunieji įžengė į sceną. Ar įkopė, ar užteko jėgų, meistriškumo? Gal vežė tik jaunystė, polėkis, pasitikėjimas savimi? Gal visą užgožė jaudulys – toks būtinas artistui jausmas? Tikėti savastim? Paklusti garbingiems maestro? Pataikauti gausiai užplūdusių žiūrovų miniai ar... tam vieninteliui?

Apie nerimą ir dvejones šis rašinys. Dainuojančių jaunus balsus, dirigento Vytauto Viržonio patyrusius mostus aptars kiti autoriai. Ir Giedrės Riškutės scenografija sulauks žinovų nuomonės. Mums rūpi įspūdis. Premjeros nuotaikos.

Nesitikėjome...

Ir iki šiol negalime paaiškinti nei sau, nei juolab kam nors kitam. Premjeroje Tatjana – Aistė Širvinskaitė. Girdėta pavardė. Kur...? Vilma Mončytė per premjerą Didžiojoje scenoje garbingai atliko motinos Larinos vaidmenį. Kodėl ne Tatjanos?

Praėjusį operos sezoną regėjome ir girdėjome abi solistes Tatjanas. Abi dainavo teatro Kamerinėje salėje. Vilmos Mončytės Tatjana suvokia, ką dainuoja. Jos aktorinis meistriškumas ne tik regimas, bet ir juntamas. Galbūt Vilmos prigimtis tatjaniška. Nevikri, lėta stepių kaimo svajoklė paskutiniame veiksme tampa karalienė – ori, išdidi, santūri ir... aistringa. Tokia ji atrodė mažojoje scenoje. Tai buvo Puškino aprašytoji – jo sukurta – Tatjana.

Nedrįstume to pasakyti apie saikingais žiūrovų aplodismentais ir gausiomis gėlėmis pagerbtą premjeriškąją rugsėjo 15 dienos Tatjaną...

Bravo! Šūksmingi pirmieji bravo buvo skirti... chorui. Šokančiam chorui – judriam, vaidinančiam, margam. Ir choreografei Jūratei Sodytei-Bradauskienei. Ir choro meno vadovui Česlovui Radžiūnui. Retsykiais atrodė, kad svarbiausias operoje būtent choras. Jo fone kiek sukaustyti, kiek nedrąsūs (todėl bravūros besigriebiantys) studijos auklėtiniai ir liko ... auklėtiniais. Yra iš ko pasimokyti.

Šokantis choras – drąsus režisieriaus sumanymas. Pokylių šokius dažniausiai šioje operoje (ir kitose) lemta atlikti baletui. Šįsyk leista pasireikšti dainuojantiems. Jie pasireiškė! Choro artistų sukurti neįvardinti personažai – ryškūs, charakteringi. Be mažyčių vaidmenų – režisieriaus atrastų tipažų – spektaklio gal ir nebūtų. Bravo choristams, savo vaidmenis pamilusiems, bravo Vidutei Kikilienei – jos temperamentui ir aktorystei, Laimutei Uskytei – nesibaiminančiai lazdos ir nelaiku pasenti.

Dvikovos asistentas Gediminas Šeduikis nei šoka, nei dainuoja. Mimanso artistas – už pagrindinių atlikėjų nugarų, bet įstringa žiūrovų atmintin.

Režisierius Valius Staknys pasirinko chrestomatinę liniją. Akademinę. Realistinę. Tradicinę – jei kalbėsime apie anuos laikus, nes šios dienos tradicija – žvelgti kitaip, eksperimentiškai. Valiaus Staknio „Eugenijus Oneginas“ – tai šiandienos žvilgsnis į tradiciją. Tai – ištikimybė Aleksandrui Puškinui ir Piotrui Čaikovskiui, jų romantikai, XIX amžiaus jausenai, Peterburgo pulsui. Režisieriui svarbi ne vien avanscena. Scenos erdvėje, jos gilumoje atsiveria dramaturginės, muzikos padiktuotos gelmės. Valsas: gilumoje sukasi Eugenijus ir Olga. Jiedu akimirką stabteli – stabteli ir visa šurmulinga puota. Tartum filmo stop kadras, augantis rapidu – nė kiek neprasilenkia su valso ritmika.

Gelmių nėra ten, kur jų labiausiai lauki. Tatjanos laiško rašymas prailgsta. Kaip neprailgs, kai tiek trafaretų. O dar scenografija... Neįtikėtino dydžio ir spalvos pilnatis – ne tradicija, o kičas. Apšvietimo spragos – jų tamsybė!

Trafaretas – ir dvikova. Vėl kybo lėkšta pilnatis, vėl netikros ryto spalvos. Gelbsti tik minėtasis mimanso artistas Gediminas Šeduikis... Ir Lenskio – Tomo Vaitkaus – jautrumas.

Į Lenskį įsijauti. Taip, tai nelaimėlis poetas. Silpnas, trapus poetas, bet poetas... Po dvikovos šūvio atsipeikėji: jis – tik operos debiutantas, gal – prasto vodevilio šaržuojantis artistas. Kodėl reikia taip „teatrališkai“ griūti?

Kodėl per Onegino dvikovą (ar tik dvikovą...) neatsiskleidžia joks ryškesnis jo bruožas? Debiutantas Ramūnas Urbietis dirba gerai. Ir tiek.

– Kaip jums patiko Olga? – teiravosi muzikas, ilgus metus praleidęs Simono Konarskio gatvėje.

Tai – pirmasis mudviejų išgirstas klausimas per pertrauką.

Ta Olga – Fausta Savickytė. Balsas, labiau pažįstamas ne iš scenos, o iš „Klasikos“ radijo šeštadienių rytmečių.

Kamerinėje scenoje Olga buvo žaismingai santūri, bet Didžiojoje scenoje pasiklydo, persistengė, nerado sau vietos. Gal ras lapkričio pradžioje, kai teatras darsyk parodys „Eugenijų Oneginą“. Gal kiek kitą. Kitokį?

Šio rašinio autorė nuo vaikystės myli Greminą. Kai skaito Puškiną. Kai klauso Čaikovskio. Ta arija – vienintelė Gremino arija! Į jos išmintį, aristokratizmą suteka visa opera (subjektyvi nuomonė. Itin.... Bendraautoris prieštarauja). Ramios išminties pakako ir atlikėjui Eugenijui Chrebtovui. Aristokratizmą sukaups metai.

Dar kartą bravo šiame rašinyje privalome šūktelti Jovitai Vaškevičiūtei. Ji – auklė. Kad ir kaip prastai dirbtų apšvietėjai, auklės šypsena sceną ir salę vis tiek nušvies. Ar Mažojoje salėje, ar Didžiojoje. Ji ne tik auklė. Ji – viso spektaklio Močia.

Iki premjeros buvo likusios tik kelios dienos.

Rašinio autorius išraustos Didžiosios gatvės labirintuose sutiko teatrologę Aliodiją Ruzgaitę. Pasisakė, kad jau matė generalinę „Eugenijaus Onegino“ repeticiją.

– Kaip Olga? – teiravosi p. Aliodija.

Ir vėl – Olga. Pirmiausia – apie ją.

Faustai Savickaitei Kamerinėje salėje nuoširdžiai plojo pati Aliodija Ruzgaitė. Kitas teatrologės klausimas – jos nerimas dėl Kamerinės ir Didžiosios salės kontrastų – skambėjo taip:

– Ar tik nesugadins?

Gintarė Adomaitytė

Marius Kraptavičius

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
14:25:27 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba