Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-06-16 nr. 3100

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Asher Reich (Izraelis).
METINIŲ VIETOJE
25
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

LIETUVIŲ PEN SKLTIS 
 PASIGENDANT TAIKOS IR LAISVĖS2

AKTUALIJOS 
• Kornelijus Platelis.
PROFESIONALAUS MENO SKLAIDA LIETUVOJE
• "BLOOMSDAY" LIETUVOJE
• Pranas Kniūkšta.
KALBOS ĮSTATYMO PROJEKTĄ DAR REIKIA TAISYTI
5

LITERATŪRA 
• Algimantas Bučys.
SENOVĖS ŽYDŲ IR BOLŠEVIKŲ "RAŠTAI" H.KUNČIAUS TEKSTE
7

KNYGOS 
• ŠVENTOJI VILKOLAKIO KNYGA
• KARTUS VAISIUS
• AZAZELIS
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Audronė Girdzijauskaitė.
DAR KARTĄ – TORŪNĖS "KONTAKTŲ" MUGĖJ

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
MASYVIOS TAPYBOS PARALELĖS

KULTŪRA 
• Stasys Stacevičius.
SAVI IR SVETIMI PAMINKLAI
2

PAVELDAS 
• Gražina Gurnevičiūtė, Skaistis Mikulionis.
JUODKRANTĖJE – MENINIO STIKLO IR MAŽŲJŲ FORMŲ VITRAŽO PARODA "AKIMIRKOS"
1

POEZIJA 
• Alis Balbierius.
IŠ "TRIEILIŲ"
25

PROZA 
• Algis Kuklys.
ŽALIAS VASARNAMIS
2

VERTIMAI 
• Vinko Möderndorfer.
VAIKYSTĖS KAMBARYS
1

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• "MASS MEDIA KULTŪRA – TAI KULTŪRA, ĮEINANTI Į PAČIĄ KULTŪROS ESMĘ"81

POKALBIAI 
• Ridas Viskauskas.
UGDYMAS TEATRU
2

KRONIKA 
• ATSIVĖRIMAI17
• ŽIAURUMAS JAUNŲJŲ KINE
• "PIKNIKAS GUNTORIŠKIŲ PELKYNE"
• SUEIGA "PIETŪS ANT ŽOLĖS"
• KREIPIMASIS Į MĄSTANČIĄ IR ATSAKINGĄ LIETUVOS VISUOMENĘ DĖL KRIZĖS VILNIAUS UNIVERSITETO FILOLOGIJOS FAKULTETE5
• OIDIPO "LAURAI" GRAIKIJOJE2

DE PROFUNDIS 
• Liudvikas Jakimavičius.
AKMENYS
42
• TOMAS ARŪNAS RUDOKAS

LIETUVIŲ PEN SKLTIS

PASIGENDANT TAIKOS IR LAISVĖS

72-as tarptautinis PEN kongresas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Laimantas Jonušys
Antano A. Jonyno nuotr.

Kartu su Antanu A. Jonynu gegužės pabaigoje dalyvavome tarptautiniame PEN kongrese Berlyne. Tarptautinis PEN klubas, įkurtas 1921 m., buvo pirmoji pasaulinė žmogaus teisių gynimo organizacija. Dabar tokių organizacijų yra nemažai, ir šiame kongrese buvo kalbama apie tai, kad PEN privalo turėti aiškų profilį, išskiriantį iš kitų tarptautinių nevyriausybinių darinių. Tas profilis iš tiesų yra specifinis – visų pirma kovoti dėl žodžio ir kūrybos laisvės, visame pasaulyje ginti valdžios persekiojamus rašytojus (kartais ir žurnalistus). PEN klubas nėra griežtai centralizuota organizacija – ją sudaro įvairiuose kraštuose įsikūrę PEN centrai. Šiuo metu veikia apie 140 centrų 99 valstybėse, kongrese dalyvavo maždaug 400 dalyvių, atstovaujančių 80 centrų, daugumą sudarė šeimininkai vokiečiai, bet oficialaus delegato statusą galėjo turėti tik du vieno centro atstovai.

Išsidėstymas netipiškas, lemia kalba ir regionas, galimi ir šiek tiek kurioziški atvejai – pavyzdžiui, yra Nepriklausomas kinų rašytojų centras, Kinų rašytojų užsienyje centras, Taibėjaus (t.y. Taivano) kinų rašytojų centras, Honkongo kiniškai rašančių rašytojų centras, Honkongo angliškai rašančių rašytojų centras.

Emigracinių centrų yra ir daugiau, o juk sovietų laikais ilgą laiką veikė ir lietuvių emigracijos rašytojų PEN centras, nes Sovietų Sąjungoje tokios organizacijos buvo griežtai draudžiamos. Kongrese buvo priminta, kad Berlyne jau vyko vienas reikšmingas kongresas – 1926 m., po kurio buvo priimta PEN chartija.

Pagrindinėje kongreso salėje delegatai buvo sodinami pagal atstovaujamų centrų pavadinimų abėcėlę, tiesa, tik apytikriai. Tad šalia mūsų (Lithuanian) sėdėjo makedonas ir makedonė, o už jų kukliai juodavo delegatas iš Malavio.

Kongrese buvo nutarta toliau vykdyti pagrindinę žmogaus teisių gynybos misiją, bet taip pat akcentuoti literatūrinį aspektą – rengti tarptautinius literatūros festivalius, atnaujinti literatūrinio žurnalo leidybą. Čia iškilo kontroversija, kai kam pareiškus, kad jeigu toks festivalis vėl vyks Londone arba Niujorke, daugelio šalių atstovai jausis nuskriausti. Tačiau kiti delegatai argumentavo, kad tik tokiuose didmiesčiuose galima pritraukti lėšų festivaliui, ir šiuose miestuose neturtingų šalių rašytojai gali būti išgirsti bei patraukti didžiųjų leidyklų dėmesį.

Svarbiausia kongrese buvo persekiojamų rašytojų tema. Priimtose rezoliucijose ir pasisakymuose akcentuota sunki žodžio laisvės padėtis tokiose šalyse kaip Kinija, Vietnamas, Kuba, Iranas, Uzbekistanas ir kitose. Pabrėžta, kad PEN atstovai aktyviai gynė Orhaną Pamuką, dalyvavo jo teismo proceso užuomazgoje Turkijoje. Tuniso PEN centro atstovė papasakojo apie gana naują reiškinį – interneto tinklalapių ir elektroninio pašto blokavimą. Interneto svetainę sukūręs Tuniso rašytojas buvo įkalintas ir įtartinomis aplinkybėmis mirė kalėjime būdamas 36-erių metų.

Problemų kyla ir demokratiškose šalyse – veikiau ne rašytojams, o žurnalistams. Danijos dienraščio "Berlingske tidende" du žurnalistai teisiami už tai, kad paviešino slaptą Danijos karinės žvalgybos tarnybos informaciją apie padėtį Irake prieš 2003 m. invaziją, kurioje, žinia, dalyvavo ir Danijos kariuomenė.

iliustracija
Vokietijos kanclerė Angela Merkel
Antano A. Jonyno nuotr.

Rusijoje PEN centras yra spaudžiamas naujoje valdžios kampanijoje prieš tarptautines visuomenines organizacijas. Buvo priimta rezoliucija, smerkianti žodžio laisvės varžymus Rusijoje, pateikta kovingo Rusų PEN centro vadovo Aleksandro Tkačenkos. Priimtos rezoliucijos dėl padėties Čečėnijoje ir dėl finougrų tautų kultūros slopinimo Rusijoje. Paaiškėjus, kad kongrese negali dalyvauti Baltarusijos atstovai, priminėme delegatams, jog negalima pamiršti žodžio laisvės ir rašytojų persekiojimo šioje valstybėje. Čia reikia pabrėžti, kad Lietuvių PEN centro pareiškimas dėl persekiojimų Baltarusijoje po kovo mėnesį vykusių prezidento rinkimų buvo įvertintas ir išplatintas visiems tarptautinio PEN nariams.

Pasaulinės futbolo fiestos laukiančiame Berlyne kongresui buvo skirta daug dėmesio – skelbimų buvo net metro stotyse. Plačiajai publikai buvo prieinami literatūriniai renginiai. Vienas įspūdingiausių – "Pasaulio literatūra", kuriame savo kūrybą skaitė devyni rašytojai (nė vieno vokiečio), visi įžymybės, tiesa, tik kai kurie versti į lietuvių kalbą: Peras Olovas Enquistas, Jeanas Rouaud, Liudmila Ulickaja. O juk būtų pravartu turėti lietuviškai bent vieną knygą ten taip pat dalyvavusių prozininkų slovėno Drago Jančaro ir ruso Viktoro Jerofejevo (kuris privačiame pokalbyje minėjo tokią perspektyvą ir pabrėžė, kad estiškai jo kūryba jau išleista).

Dėmesį parodė ir Vokietijos vadovai – prezidentas Horstas Köhleris kalbėjo atidarymo ceremonijoje, į kurią man, pavėlavus dvi minutes, kaip ir būriui kitų delegatų, patekti nepavyko: buvo paaiškinta, kad sėdimų vietų nebėra, o stovėti neleidžiama. Į tai kažkas replikavo anlgliškai: "Bad logistics" (bogas planavimas). Buvo atsakyta: "Aš už planavimą neatsakau – aš atsakau už prezidento saugumą". Bet kitą dieną visi dalyviai buvo priimti naujoje didingoje Vyriausybės vadovės būstinėje (Kanzleramt) – Angela Merkel buvo viena iš oficialių kalbėtojų, o vėliau gana ilgai neformaliai bendravo rašytojų minioje, su ja žodžiu persimetė ir A. A. Jonynas.

Kongresas buvo aptariamas ir Vokietijos spaudoje, nušviečiamas per televiziją. Kadangi delegatų posėdžiai žiniasklaidai nebuvo prieinami, daugiausia dėmesio patraukė vieši renginiai, pvz., Günterio Grasso aštrus pasisakymas. "Grassas puola Ameriką", – skelbė viena antraštė. Tai visų pirma dėl karo Irake. Kongreso tema buvo "Rašymas pasaulyje be taikos". Tad viešuose renginiuose buvo kalbama apie karą Irake ir kitus dabartinius karus. Antra vertus, Tarptautinio PEN prezidentas čekas Jiří‘s Gruša priminė, kad pasaulis, ko gero, visada buvo be taikos.

Solidžiame Berlyno dienraštyje "Tagesspiegel" (V.27), komentuojant G. Grasso kalbą, akcentuota, kad pulti Ameriką tokiame forume didelės drąsos nereikia, ir toliau teigta: "Šiandien nė vienas rašytojas ar žurnalistas Amerikoje ar Anglijoje nepersekiojamas, nekankinamas, nežudomas. Po Rugsėjo 11-osios prasidėjęs amerikietiškas "smegenų plovimas" pačiose JAV nutrauktas (o Blairo Britanijoje jo apskritai nebuvo). Tačiau gyvybei ir nuomonių laisvei vis dar kyla reali grėsmė nuo Kubos iki Kinijos ir nuo Kairo iki Džakartos". O tai yra rašymas pasaulyje be žodžio laisvės.

Laimantas Jonušys

 

Skaitytojų vertinimai


28536. zora2006-06-20 07:52
SKILTIS ar SKLITIS?

28598. Korra2006-06-22 00:13
Skleistis.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 10 
14:25:11 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba