Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-12-01 nr. 3120

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Daiva Čepauskaitė.
LAPKRITIS
49
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vytautas Bikulčius.
KAI FAVORITAS AIŠKUS...

LITERATŪRA 
• Karolis Baublys.
METŲ KNYGOS RINKIMAI – AR PAGRĮSTA AKCIJA?
37
 Karolis Baublys.
VYTAUTO KUBILIAUS PAŠAUKIMAS: TARP MOKSLININKO IR KRITIKO

KNYGOS 
• Rasa Klioštoraitytė.
POEZIJA IŠ „PERIFERIJOS“
• MADAM SAGAN1
• TU MAN PAPASAKOK5
• GILAUS MĖLYNUMO2
• KNYGŲ APŽVALGA

MUZIKA 
• Asta Pakarklytė.
STEVE’AS REICHAS IRGI ŽMOGUS
5
• FAUSTAS LATĖNAS IR JO LINKSMAI LIŪDNA KŪRYBA4

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
RIBOS TOLUMOJE
1

KINAS 
• Tadeusz Sobolewski.
DOKUMENTINIS VDFF EKRANAS: KAIP TAI DAROMA
• ESU ANTROJO PLANO REŽISIERIUS

PAVELDAS 
• Elena Mazūraitė.
SURASTA IR RESTAURUOTA VILNIAUS VAIVADOS KAZIMIERO JONO SAPIEGOS HERBINĖ APLIKACIJA

POEZIJA 
• MYKOLAS SLUCKIS8

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
RAMYBĖS AKMUO
8

VERTIMAI 
• Juhasia Kaliada.
INVICTA, ARBA LEMTINGOJI AFANASIJAUS KLAIDA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Erika Drungytė.
MUŠAMŲJŲ FESTIVALIO „DRAMBLYS“ TRADICIJA NENUTRŪKO
4

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Simas Pajuodis.
TALMUDINĖ ESĖ
3

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• DILETANTIŠKI SAMPROTAVIMAI APIE PROFESIONALUMĄ14

KRONIKA 
• PRO TELEVIZIJOS LANGĄ1
• ALBINAS JOVAIŠAS 1931.VI.10–2006.XI.22
• Ričardas Kalytis.
GIMTŲJŲ LAUKŲ ŠAUKSMAS (1)
• GYVENTI IŠDIDŽIAI
• SKAITO AKTORIUS LAIMONAS NOREIKA2

DE PROFUNDIS 
• ŽEMAIČIŲ RETRO

LITERATŪRA

VYTAUTO KUBILIAUS PAŠAUKIMAS: TARP MOKSLININKO IR KRITIKO

Karolis Baublys

[skaityti komentarus]

Lapkričio 23–24 dienomis vyko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengta mokslinė konferencija „Kritikas lūžio metais“, skirta profesoriaus Vytauto Kubiliaus 80-mečiui. Pirmąją konferencijos dieną pranešimai buvo skaitomi Lietuvių kalbos institute, antrąją – Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Pranešėjų spektras labai platus: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai, universitetų dėstytojai, svečiai iš užsienio. Iš viso konferencijoje pasisakė daugiau nei dvidešimt mokslininkų.

Nemaža dalis pranešimų buvo skirta sovietmečio apmąstymams. Svečias iš Notingamo universiteto Evgeny’s Dobrenko teigė, jog sovietinis menas nėra „tiesos“ arba „melo“ menas. Jis ne „atspindi tikrovę“, bet transformuoja gyvenimą, suranda jam pakaitalą. Sovietinė kritika išsiugdė pakilų grožio diskursą, kurio funkcijos buvo tik sovietinės tikrovės harmonizavimas ir estetizavimas (kitaip sakant, sutapo su paties sovietinio meno funkcijomis). Pasak Vytauto Rubavičiaus, sovietmetis nenuėjo į praeitį – jis išliko kultūroje, anais laikais augusių ir brendusių, partinio gyvenimo patirtį įgavusių žmonių atmintyje ir veikia kaip ypatingas individualaus bei grupinio tapatumo savikūros veiksnys. „Tyliosios rezistencijos“ nuostata grindžiamuose prisiminimuose bei literatūrologų darbuose iškeliamos įvairialypio priešinimosi sovietinei valdžiai apraiškos, kurios nustelbia ir „leidžia“ užmiršti konkrečias sugyvenimo su valdžia strategijas, teikusias galimybę kopti karjeros laiptais ir dirbti mokslinį darbą.

Lietuvos Respublikos Seimo narės Rasos Juknevičienės, Dariaus Kuolio, profesorės Vandos Zaborskaitės pranešimai buvo skirti Vytauto Kubiliaus asmenybei. Rasa Juknevičienė mėgino atskleisti V. Kubiliaus visuomeninę veiklą; jos teigimu, nebūdamas iš prigimties visuomenininkas, atgavus Nepriklausomybę, Kubilius tapo aktyviu visuomenės veikėju. V. Zaborskaitė, analizuodama literatūrologo pašaukimo dramą, gilinosi į tam tikrus kūrybos psichologijos aspektus sovietinės okupacijos sociokultūrinėje erdvėje (tuomet reikėjo pasirinkti arba rezistenciją, arba prisitaikymą). Anot profesorės, V. Kubiliaus kelias vedė nuo susitapatinimo su viešpataujančia ideologija iki dramatiško ėjimo žingsnis po žingsnio į savojo identiteto atgavimą. Jo pašaukimas, gaivališkai prasiveržęs per kietą proletarinės buities plutą, aprėpė maištingos prigimties beatodairiškumą ir aistringumą, tiesos ieškantį intelektą ir didį estetinį jautrumą bei energiją. Spontaniškai atsiskleidęs ankstyvoje jaunystėje, patyręs vertybių lūžį, pasukęs įtampos kupinų intelektualinių ieškojimų keliu, V.Kubilius pasiekė brandos pilnatvę, surado savąjį identitetą.

Algis Kalėda, kalbėdamas apie tam tikrus literatūrologijos ir literatūros sąveikos atvejus, kėlė klausimą, ar kritikos darbai turi išliekamąją vertę. Rašytojai dažnai imasi ir kritinių straipsnių (pavyzdžiui, A. Vaičiulaitis, A. Nyka-Niliūnas), o literatūrologai kartais bando kurti grožinės literatūros tekstus (pavyzdžiui, V. Kubilius išbandė novelės žanrą). Kartais sunku įvertinti, kas kuriai nors asmenybei geriau sekėsi – kritika ar grožinė literatūra. Audinga Peluritytė-Tikuišienė, atkreipusi dėmesį į Vytauto Kubiliaus kritikos tekstų poetiką, teigė, jog jis – ryškiausias XX amžiaus antrosios pusės lietuvių literatūros kritikas, sukūręs įtaigių ir temperamentingų kritikos, kritinės refleksijos, literatūros istorijos veikalų vertinimo tekstų. A. Peluritytė apžvelgė Kubiliaus kritinės minties strategiją: nuo pasaulėvaizdžio topų, kuriuos jis atpažįsta savo analizuojamų autorių kūryboje, iki pasaulio vertybių sistemos, nuo sakinių sandaros iki dominuojančių būdvardžių.

Aušros Jurgutienės pranešimo objektas – metodologinė V. Kubiliaus kritinių darbų pozicija. Kiek jam buvo artima hermeneutika? Ar neatėjo metas lietuvių literatūrologijoje užsitęsusiai romantinės savivokos inercijai padėti tašką? Pasak D. Saukos, V. Kubilius savo metodologija – XIX a. žmogus, patyręs nemažą impresionizmo įtaką. Anot Elenos Baliutytės, V. Kubiliui autorius – išeities taškas ir vertės centras, tai formuoja jo metodologines nuostatas.

Jūratė Sprindytė ir Saulius Žukas atkreipė klausytojų dėmesį į V. Kubiliaus dienoraščius. J. Sprindytės teigimu, dienoraščio žanras itin aktualina asmens savivoką. Literatūros metodologinių klausimų svarstymas „Dienoraščiuose“ iškyla kaip viena prioritetinių pasakojimo linijų. Savivokos aspektas leidžia sukoncentruoti dėmesį į paties autoriaus refleksijas, paliekant už ribų Kito – recenzentų, kritikų, institucijų – vertinimus. Vytauto Kubiliaus savivokos konflikto esmė – bandymas suderinti kritiko pašaukimą ir mokslininko „baudžiavą“. Pasak J. Sprindytės, jeigu Kubilius būtų įgyvendinęs jaunystės norą „gyventi ir mirti laikraščio puslapiuose“, šiandien nekalbėtume apie kubilišką literatūrologinę mokyklą, suformuotą daugiau nei dvidešimtyje jo monografijų ir studijų.

Dvi dienas trukusį renginį užbaigė prisiminimų vakaras ir diskusijos prie vyno taurės.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
14:24:09 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba