Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-12-01 nr. 3120

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Daiva Čepauskaitė.
LAPKRITIS
49
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vytautas Bikulčius.
KAI FAVORITAS AIŠKUS...

LITERATŪRA 
• Karolis Baublys.
METŲ KNYGOS RINKIMAI – AR PAGRĮSTA AKCIJA?
37
• Karolis Baublys.
VYTAUTO KUBILIAUS PAŠAUKIMAS: TARP MOKSLININKO IR KRITIKO

KNYGOS 
• Rasa Klioštoraitytė.
POEZIJA IŠ „PERIFERIJOS“
• MADAM SAGAN1
• TU MAN PAPASAKOK5
• GILAUS MĖLYNUMO2
• KNYGŲ APŽVALGA

MUZIKA 
• Asta Pakarklytė.
STEVE’AS REICHAS IRGI ŽMOGUS
5
• FAUSTAS LATĖNAS IR JO LINKSMAI LIŪDNA KŪRYBA4

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
RIBOS TOLUMOJE
1

KINAS 
• Tadeusz Sobolewski.
DOKUMENTINIS VDFF EKRANAS: KAIP TAI DAROMA
• ESU ANTROJO PLANO REŽISIERIUS

PAVELDAS 
• Elena Mazūraitė.
SURASTA IR RESTAURUOTA VILNIAUS VAIVADOS KAZIMIERO JONO SAPIEGOS HERBINĖ APLIKACIJA

POEZIJA 
• MYKOLAS SLUCKIS8

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
RAMYBĖS AKMUO
8

VERTIMAI 
• Juhasia Kaliada.
INVICTA, ARBA LEMTINGOJI AFANASIJAUS KLAIDA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
 Erika Drungytė.
MUŠAMŲJŲ FESTIVALIO „DRAMBLYS“ TRADICIJA NENUTRŪKO
4

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Simas Pajuodis.
TALMUDINĖ ESĖ
3

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• DILETANTIŠKI SAMPROTAVIMAI APIE PROFESIONALUMĄ14

KRONIKA 
• PRO TELEVIZIJOS LANGĄ1
• ALBINAS JOVAIŠAS 1931.VI.10–2006.XI.22
• Ričardas Kalytis.
GIMTŲJŲ LAUKŲ ŠAUKSMAS (1)
• GYVENTI IŠDIDŽIAI
• SKAITO AKTORIUS LAIMONAS NOREIKA2

DE PROFUNDIS 
• ŽEMAIČIŲ RETRO

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS

MUŠAMŲJŲ FESTIVALIO „DRAMBLYS“ TRADICIJA NENUTRŪKO

Erika Drungytė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Ritmas yra pagrindinė egzistencijos ašis, aplink kurią sukasi visas mūsų būties ratas. Į ritmo sąvoką pirmiausia įeina cikliškumas, visi pasikartojimai tam tikrais laiko intervalais. Gal todėl mušamasis instrumentas yra pirmykščių apeigų ir ritualų, užkalbėjimų ir burtų, gydymo ir ekstazės pasiekimo instrumentas, pagalbininkas. Šis būgno, būgnelio, lėkščių ar kitos perkusijos poveikis nenunyko, giliai žmogaus pasąmonėje tai vis dar susiję su magiška galia. Todėl nenuostabu, kad įvairiuose koncertuose, o ypač džiazo grupių pasirodymuose, visada didžiausio populiarumo sulaukia mušamųjų ir perkusijos solo programos. Dabar yra atgimęs susidomėjimas etnine muzika, viso pasaulio įvairių žanrų muzikos lobynu. Japonijos, Afrikos, Tolimųjų Rytų mušamųjų instrumentų grupės žiūrovus priverčia pajusti didelį džiaugsmą, įveda į transą, kaitina kraują. Tokio efekto pasiekia ir flamenko, stepo šokėjų grupės, kurių pagrindinė priemonė yra ritmo mušimas kojomis. Taigi mušamųjų žanras, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo siauras, iš tiesų yra ne tik specifinis, bet ir unikalus. Ir šiandieniniam žiūrovui labai įdomi šių instrumentų įvairovė bei tradicijų, pasaulio mokyklų skirtumai. Nuo jakutų šamano ar indėnų genties ritualinio būgnelio iki kiniškų teatro cimbolų, nuo lietuviškų skrabalų iki japoniškų didžiųjų būgnų, nuo persiško tombãko iki indiškos tablos. Ką jau kalbėti apie džiazo muzikantus, kurie priverčia išgirsti tylą ir ja sklindančius šnabždesius arba varo iš proto mušdami jau nebesuvokiamo greičio ritmą.

Šių metų tarptautiniame mušamųjų festivalyje „Dramblys“, vykusiame lapkričio 17–18 dienomis Kaune, klausytojai išgirdo unikalias programas, kurias parengė pasaulio mušamųjų instrumentų virtuozai. Organizatoriai jau 2004 m., rengdamiesi 2005 metų festivaliui, paprašė, kad juos konsultuotų Vladimiras Tarasovas. Šis nuostabus ir pasaulyje gerai pažįstamas būgnininkas ne tik padėjo užmegzti kontaktus, bet ir labai aukštai iškėlė profesionalumo kartelę. Tad ji savotiškai įpareigoja laikytis maestrui duoto pažado, kad „Dramblio“ scenoje grotų elitiniai ir profesionalumą demonstruojantys muzikai. O programos unikalios todėl, kad visos jos debiutavo šiame festivalyje, t.y. parengtos specialiai jam. Kiekvienas Lietuvoje vykstantis tarptautinis festivalis nori sukurti savitą įvaizdį, pateikti žiūrovui tai, ką mano esant tikrai vertinga. Toks organizatorių pageidavimas – specialiai festivaliui parengtos programos – neišgąsdino muzikantų. Jiems tai irgi paskata kurti naujus projektus, o mes galime didžiuotis jų debiutais Lietuvoje.

Vienas svarbiausių svečių buvo Alexas Rielis. 1965 m. jis išleido savo pirmąjį įrašą. Tais pačiais metais Rielis buvo išrinktas „Danijos metų džiazo muzikantu“. Apdovanojimą jam įteikė Duke’as Ellingtonas su būgnininku Samu Woodyardu. Tą įsimintiną vakarą Montmartre jis net turėjo galimybę sugroti su Billy’u Strayhornu. 1966 m. Rielis surengė turnė po Europą kaip Billy‘o Evanso trio narys. 1967 m. jis sukūrė „Riel-Mikkelborg Quintet“. Ši grupė laimėjo pirmąjį „The Montreux Jazz Festival“ (Šveicarija) apdovanojimą 1970 m., o vėliau tais pačiais metais jie grojo „The Newport Jazz Festival“ (JAV). Per daugelį metų Alexas Rielis grojo ir įrašinėjo muziką su įspūdingu skaičiumi puikių džiazo muzikantų, atstovaujančių ir tradicinę, ir moderniąją pakraipas. Bet Rielio pasirodymai su Wayne’u Shorteriu, Freddie Hubbardu, Jackie’u McLeanu, Archie’u Sheppu, Dizzy’u Gillespie’u, Michelu Petrucciani‘u, Gary’u Burtonu, Johnu Scofieldu ir Davidu Sanbornu išgarsino jį kaip išskirtinį modernų būgnininką, sekantį Elvino Joneso, Roy’aus Hayneso ir Tony’o Williamso stiliais. 2006 m. festivalyje Kaune jam talkino Stefanas Pasborgas – Rielio krikštasūnis ir mokinys. 2002 m. jis tapo žinomas Europos džiazo scenoje kaip išskirtinis būgnininkas ir kompozitorius bei grupės lyderis, ir ypač išgarsėjo savo darbais su eksperimentine džiazo muzika. Jis koncertavo ir įrašinėjo muziką su daugybe tarptautiniu mastu žinomų muzikantų, įskaitant gitaristą Marcą Ducretą, trimitininką Tomaszą Stanko, trombonistą Ray’u Andersoną, saksofonistą Johną Tchicai. Šiuo metu jis groja su „Ibrahim Electric“, „Delirium“, „Ictus“, „Rød Planet“, „Toxikum“ (kartu su saksofonistu Liudu Mockūnu) ir daugeliu kitų grupių. Jis laimėjo daug apdovanojimų, įskaitant solo prizą 16-ajame Europos džiazo konkurse Vokietijoje, Talento prizą Ritmo muzikos konservatorijoje, pirmąją vietą V Europos muzikos improvizacijos turnyre Prancūzijoje ir Danijos menų fondo apdovanojimą už meninę veiklą 2003, 2004 ir 2005 metais. Danijos muzikos apdovanojimuose „Jazz 2004“ jis gavo du „Grammy“ prizus, buvo tituluotas „Naujuoju Džiazo metų vardu“.

iliustracija
Alexas Rielis

Alanas Purvesas, dar vadinamas Gunga, yra škotų kilmės kompozitorius ir perkusininkas, puikiai jaučiantis bet kokį stilių. Beveik tris dešimtis metų jis groja rokenrolą, regį, džiazą ir improvizacinę muziką. Jis daug metų bendradarbiavo su saksofonininku Seanu Berginu (Pietų Afrika), dainininku Fernando Lameirinhu (Portugalija), su Amerikos saksofonininku Johnu Zornu „Masados“ ir „Kobros“ projektuose, su trimitininku Rajeshu Metha, kurio ritmai alsuoja Indijos dvasia. Jo scenos draugai buvo Ernstas Reijsegeris ir tromboninkas Wolteris Wierbosas, Jodis Gilbertas ir Argentinos bandeonistas Gustavo Tokeris, Transilvanijos čigonai ir Kalifornijos indėnai. Alano Purveso instrumentų arsenalas kiekvieną priverčia šypsotis ir nustebti: vaikiški žaislai, švilpukai, būgneliai iš viso pasaulio, kinų operos cimbolai, pora kaulų, kuriais jis barškina abiem rankom lyg senovės škotas.

Jacekas Kochanas, kompozitorius, aranžuotojas, būgnininkas. 80-ųjų pradžioje išvyko į Niujorką. Ten grojo ir įrašinėjo džiazo, funk ir regio kompozicijas. Vėliau jis išvyko į Monrealį, kuriame praplėtė savo muzikinį žodyną, rašydamas muziką chorams bei orkestrams ir grodamas įvairią etninę muziką (Lotynų Amerikos, afrikietišką, Balkanų). 1990 m., dirbdamas Toronte, jau buvo pripažintas lyderis ir daugelio projektų bendraautoris drauge su Johnu Abercrombie’u, Jerry‘u Bergonziu, Patu Labarbera, Kenny’u Wheeleriu, Donu Thompsonu, Mike’u Murley‘um, Neilu Swainsonu, Reggie’u Schwageriu, Lorne’u Lofsky’iu, Bernie’u Senensky’u, Johnu McLeodu, Dave’u Restivo ir Brianu Dickinsonu. 1995 m. Jacekas Kochanas grįžo į Europą ir tęsia savo kompozitoriaus bei muziko karjerą.

Paša Karamis gimė sename Irako mieste Širaze. Jo gebėjimas jausti ritmą įtikino Navidą Afghahą, tombãko meistrą, kurio mokiniu jis tapo 1993 metais. Netrukus Paša Karami tapo vienu geriausių Afghaho studentų ir pradėjo dėstyti pamokas keliose Širazo muzikos mokyklose. 2002 m. Širazo muzikos festivalyje Paša laimėjo pirmąją vietą tarp jaunųjų tombako atlikėjų. Jo žinios apie Vakarų klasikinę muziką ir grojimo įgūdžiai tamburinais tapo pagrindas naujiems stiliams rastis: tombakas ir tradicinė Irano muzika, flamenko, indėnų ir Naujojo amžiaus stilių mišiniai. Šiuo metu Paša Karami gyvena Olandijoje, aktyviai dalyvauja Irano bei daugiakultūriniuose muzikos renginiuose. Jis koncertuoja su „Mezrab“ ansambliu, kuris atstovauja tradicinę Irano muziką, grupe „Synergy“, kurią sudaro profesionalūs mušamųjų instrumentų atlikėjai, grupe „Golha“, kurioje tombakas ir klasikiniai vakarų muzikos instrumentai sukuria nepakartojamus garsų derinius.

iliustracija
Alanas Purvesas

Tarptautinis mušamųjų festivalis „Dramblys“ jokiu būdu neatsiriboja ir nuo savo šalies atlikėjų. Vitalijus Logvinovas ir Rytis Kamičaitis yra tikri tablos meistrai, nuostabūs muzikantai, įvaldę šio indiško instrumento subtilybes. O jiems talkino kažkada Latvijoje vieninteliu geriausiu gitaristu tituluotas Sergejus Ancupovas iš Rygos, kuris dabar žinomas Akašo vardu ir yra sitaros meistras. Tomas Dobrovolskis, išradęs Varinį gaublį, „Dramblio“ klausytojams pristatė šį instrumentą, o jam talkino viena žavingiausių kylančių džiazo žvaigždžių Andrė Pabarčiūtė.

„Dramblio“ festivalio neparėmė nei viena valstybės institucija, todėl organizatoriai nusprendė patys atkreipti dėmesį į tuos, kuriems labai sudėtinga šiame naujajame pasaulyje. Festivalio partneris – Kauno lėlių teatras mielai sutiko dalintis savo scena. Todėl Alanas „Gunga“ Purvesas surengė atskirą koncertą neįgaliems vaikams. Škotų muzikantas yra žinomas ir kaip įdomiausių programų rengėjas ne tik muzikos žinovams, bet ir šeimoms su mažais ar sveikatos sutrikimų turinčiais vaikais. Organizatoriai nežino, kiek Lietuvoje yra profesionalios muzikos tarptautinių festivalių, dovanojančių koncertus neįgaliems vaikams, bet mano, kad tokie apsisprendimai yra mūsų pačių dvasinio augimo pamatas. Festivalis jokių lėšų paprastai nesurenka, kol kas šio koncerto neparėmė joks atskiras rėmėjas. Organizatoriai tiesiog suteikia unikalią galimybę vaikams ir jų tėvams pamatyti pasaulinio lygio žvaigždę jaukioje Lėlių teatro salėje.

Festivalio organizatoriai, kūrybinė grupė „RED“, įsikūrė 2003-aisiais. Pagrindinė jos veikla – netradicinių projektų rengimas, naujų idėjų paieška bei realizavimas, renginių organizavimas. 2005 m. „RED“ Kaune pradėjo organizuoti tarptautinį mušamųjų instrumentų džiazo festivalį „Dramblys“ („Drum, please“). Grupės vadovas Remis Ščerbauskas 1994 m. baigė edukologojos magistratūrą LKKA ir 1996 m. Kultūros vadybą Nyderlanduose, Leuvardene. IX Europos laisvalaikio ir rekreacijos konferencijos Čekijoje vienas organizatorių. Meno parodų ir performansų Vokietijoje organizatorius. Pastaruosius 3 metus organizuoja klubinius renginius Kaune ir visoje Lietuvoje. Darius Straigis – vadybininkas, kultūros renginių organizatorius, muzikantas, pirmojo Kaune muzikos klubo „Senas stalčius“ įkūrėjas. 1989 m. baigė Valstybinį Klaipėdos universitetą, Kultūros vadybos specialybę.

 

Skaitytojų vertinimai


33064. nuostaba ir klausimas :-( 2006-12-05 18:05
Nustebino LM tiek vietos paskyres atskiro, menko renginio savireklamai. Autores izulumas yra iprastas. Kodel gi nerasyti, jei kvaila redakcija spausdina. Galima ir spausdinti, bet gal su prierasu, kad E.Drungyte pati reklamuoja ir giria savo festivali. Tada skaitytotojai nebutu kvailinami ir taip begediskai apgaudinejami, neva cia kazkas parase recenzija apie "Drambli". Nuostabia recenzija apie save parase pati organizatore, kuri kazkodel saves pabaigoje nepristato. Tie du vaikinai tik sirma sitai eikliai damai, dirbanciai viena is "specialisciu" Kauno kulturos skyriuje. Taigi, tame paciame skyriuje, kuris ir skirstosi kulturos projektu pinigus. Nu betju dar matyt maza, dar reikia is Lietuvos virsaus pasiimti. Dabar klausimas: Ar priims LM redakcija kitu, daug garsesniu ir vertingesniu festivaliu organizatoriu savireklamos tekstus? Gerai butu zinoti atsakyma. Tada ir mes parasytume.

33123. nastia2006-12-08 18:23
Kad jūs, nuostaba ir klausime, kaip iš dangaus nukritę.. Jau seniai litmenis iš to bado viską priima ir urmu spausdina. Nemiegokit, rašykit, neškit dar ir honorarą gausit. Nors, sutinku, sėdėt ir piktintis fainiau.

33129. naivi nuostaba ir naivus klausimas2006-12-08 22:36
Ne, gerb. Nastia, geriau yra nespausdint urmu visokio briedo, o ypac -- gerai pabalnoto melo. Piktintis cia nera kuo. Tik gailetis. Tokios redakcijos, kuri jau ir kiaules ant savo altoriaus ileidzia.

33339. APUOKAS :-( 2006-12-17 20:49
AI NET NEPERSKAICIAU NUOBODUS ZIAURIAI, BET MANAU KAD TEN VISTIEK NIEKO GERO NEBUCIAU RADES

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
14:24:07 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba