Mikulėnaitė E. TU MAN PAPASAKOK. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Nedidelėje autorės knygoje – apysaka ir novelės. Tylios, gražios, šviesios. Pagauti akimirkos įspūdžiai, žmogaus sielos virptelėjimai.
Ši knyga – kasdienio gyvenimo tekėjimas, kuriame ieškoma gėrio ir grožio. Dialogai trumpučiai, nesiekiama efektingumo, niekas po nosimi nebaksnoja savo žaizdomis, nerėkia. Gal ir iš tikrųjų užtenka?
Tik niekaip neišvengiama publicistinių intarpų, kuriuos skaitant visas prozos srovenimas nemaloniai stringa it kaulas gerklėje. Tiesa, kartais ir pamoralizuojama, pagraudenama. Atsidūstama.
Perskaitai ir pagalvoji: graži ta lietuvių proza, vis atsigręžianti į savo šaknis. Tiksliau – niekaip nuo jų negebanti nusigręžti. Ir žiūrinti tik į praeitį. Dabartis jai tik klaikus fonas, o apie ateitį joje išvis nekalbama, dažnai net negalvojama.
Taip ir snaudžia ta proza it kokia miegapelė, spalvotus sapnus sapnuodama...
Pasižiūri į Buroko veidą - tarsi normalus, bet kai paskaitai: "Tylios, gražios, šviesios." Ir jūs norit pasakyti, kad tai normalus vyras?.. Ne, be abejo, aš klystu, viskas čiki... Klystu, kol nepamatau: "Perskaitai ir pagalvoji: graži ta lietuvių proza, vis atsigręžianti į savo šaknis". B... B... B... B... :) Ei, nejau jis turi moterį?.. Netikiu.
Ta prasme, kuria tamsta interesuojatės, burokas, sako, toks apynormalis. Bėda ta, kad savo apžvalgas rašo pagiringas, paskutinę minutę ir neskaitęs knygos. Pusę nuo viršelio nuvaro, o kitą pusę surimuoja: "gražios, ilgos, šviesios, tiesios". Tada drioksteli paskutinį sakinį ir patenkintas spaudžia mygtuką "send".
O kuo čia dėtas Buroko vyriškumas? Užmuškit mane, niekada nesuprasiu, kodėl vyras negali pasakyti ar parašyti "Tylios, gražios, šviesios." Jei vyriškumas išnyksta vos nuklydus nuo Vingių Jono praminto stuobrių takelio, tai anokia jo ir vertė, ir nereikia taip įnirtingai stenėti jį iš savęs spaudžiant? O klizmai siūlau pabandyti padirbti normaliai apmokamą darbą, tuo pačiu ir skaitant visas Litmenio apžvelgiamas knygas, nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Ir nė lašo alkoholio!! Tada pažiūrėsim, kas čia "apynormalis", jei literatūros specialistams išvis galima tokią sąvoką taikyti.
Kodėl vyrams negalima rašyti "gražios, šviesios"? Dar ir kaip galima! Tik kad vienur burokas arogantiškai puola ant mergaičių, kokios visos vienodos: "čiūtės" ir "aitės", o kitur siusioja, kokios "šviesios, gražios -aitės" novelės", norisi, kaip sakant, Pozicijos. O dėl to, ar turi ar neturi burokas normaliai apmokamą darbą, čia jau ne mano reikalas ir ne kitų skaitytojų. Gal tada prie kiekvieno LM straipsnio parašykim jo sukūrimo aplinkybes, pvz, autorius neturėjo laiko įsigilinti į straipsnio temą, bet jam labai pritrūko šmto litų prie atlyginimo, tai bet ką per valandą surašė. O mes visi jų labai gailėsim, juos suprasim ir už antrarūšį žurnalą pinigus mokėsim.
Pozicija priklauso dar ir nuo to, ar apie poeziją kalbama, ar apie prozą. Manau, Burokas kaip poetas prašovė kitoje apžvalgėlėje varydamas ant moterų poečių. Matyt, pasijuto itin kompetentingas.Tik vis tiek nesuprantu, kodėl vyrai leidžia sau tokius komentarus, kaip pirmasis šiame puslapyje. Ir beje, dėl antrarūšio žurnalo: kur jūs matėtė pirmarūšį, išskyrus Kultūros barus? Ar pats Litmenis nėra antrarūšis, tokias idealistines užduotis poetams užkraudamas ir tokius juokingus honorarus mokėdamas? Ar taip ir turi būti? Tai tada nėra ko tikėtis, kad apsieisim be pagirių ir laiko stokos.