Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-12-01 nr. 3120

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Daiva Čepauskaitė.
LAPKRITIS
49
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vytautas Bikulčius.
KAI FAVORITAS AIŠKUS...

LITERATŪRA 
• Karolis Baublys.
METŲ KNYGOS RINKIMAI – AR PAGRĮSTA AKCIJA?
37
• Karolis Baublys.
VYTAUTO KUBILIAUS PAŠAUKIMAS: TARP MOKSLININKO IR KRITIKO

KNYGOS 
• Rasa Klioštoraitytė.
POEZIJA IŠ „PERIFERIJOS“
• MADAM SAGAN1
• TU MAN PAPASAKOK5
• GILAUS MĖLYNUMO2
• KNYGŲ APŽVALGA

MUZIKA 
• Asta Pakarklytė.
STEVE’AS REICHAS IRGI ŽMOGUS
5
 FAUSTAS LATĖNAS IR JO LINKSMAI LIŪDNA KŪRYBA4

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
RIBOS TOLUMOJE
1

KINAS 
• Tadeusz Sobolewski.
DOKUMENTINIS VDFF EKRANAS: KAIP TAI DAROMA
• ESU ANTROJO PLANO REŽISIERIUS

PAVELDAS 
• Elena Mazūraitė.
SURASTA IR RESTAURUOTA VILNIAUS VAIVADOS KAZIMIERO JONO SAPIEGOS HERBINĖ APLIKACIJA

POEZIJA 
• MYKOLAS SLUCKIS8

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
RAMYBĖS AKMUO
8

VERTIMAI 
• Juhasia Kaliada.
INVICTA, ARBA LEMTINGOJI AFANASIJAUS KLAIDA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Erika Drungytė.
MUŠAMŲJŲ FESTIVALIO „DRAMBLYS“ TRADICIJA NENUTRŪKO
4

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Simas Pajuodis.
TALMUDINĖ ESĖ
3

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• DILETANTIŠKI SAMPROTAVIMAI APIE PROFESIONALUMĄ14

KRONIKA 
• PRO TELEVIZIJOS LANGĄ1
• ALBINAS JOVAIŠAS 1931.VI.10–2006.XI.22
• Ričardas Kalytis.
GIMTŲJŲ LAUKŲ ŠAUKSMAS (1)
• GYVENTI IŠDIDŽIAI
• SKAITO AKTORIUS LAIMONAS NOREIKA2

DE PROFUNDIS 
• ŽEMAIČIŲ RETRO

MUZIKA

FAUSTAS LATĖNAS IR JO LINKSMAI LIŪDNA KŪRYBA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Faustas Latėnas
Nuotrauka iš Muzikos informacijos ir leidybos centro archyvo

Kompozitorius Faustas Latėnas priklauso ryškiai 50-mečių lietuvių kompozitorių kartai, kadaise taikliai pavadintai „naujaisiais romantikais“. Šalia Onutės Narbutaitės, Algirdo Martinaičio, Vidmanto Bartulio ar Mindaugo Urbaičio Faustas Latėnas buvo tikras enfant terrible, iš teatro terpės į akademinę muziką perkėlęs hipertrofuotą banalybę, ironiją ir muzikinį chuliganizmą, į kurį akademinė bendruomenė visuomet žiūrėjo su tam tikru nepasitikėjimu. Šiemet išleista pirmoji šio kompozitoriaus kompaktinė plokštelė „Samba lacrimarum“, kurioje įrašyta didžioji kompozitoriaus kamerinės instrumentinės kūrybos dalis.

Kompozicijos Jus mokė Giedrius Kuprevičius ir Eduardas Balsys, kurie irgi kūrė estradinę muziką, taip pat muziką teatrui ir kinui. Ar kaip tik jie sužadino jūsų susidomėjimą teatru?

Nepasakyčiau, kad mane įkvėpė būtent jie. Tuo metu muziką teatrui rašė ir kiti mūsų žymūs kompozitoriai: Kutavičius, Bajoras, Balakauskas. Tokia muzika buvo įdomus ir nestandartinis objektas. Teatras įtraukia ir užkrečia tarsi virusas. Tai lyg kompiuterinis, stipria trauka pasižymintis. Nereikia pamiršti ir to, kad kiekvienoje srityje sėkmė skatina vis didėjantį susidomėjimą. Muzika teatrui man visuomet atrodė kaip gaivinantis skersvėjis mano akademinėje kūryboje. Tarsi salelė, kurioje leistina realizuoti radikaliausias, banaliausias ir šmaikščiausias mintis, nes į teatro muziką visuomet būdavo žvelgiama atlaidžiau. Šis įgytas laisvumas ir nebijojimas ieškoti leido laisviau pažvelgti ir į akademinę savo kūrybą.

Kaip pasireiškė šis laisvumas, ką atpūtė teatro sukelti skersvėjai į akademinę muziką?

Darbas teatre buvo savotiška laboratorija – naujų instrumentų, tokių kaip sintezatorius, bandymai ar eksperimentai su naujomis muzikos kryptimis, pavyzdžiui, elektronine muzika. 1983 m. kūrinys „Musa memoria“ magnetofono juostai, kurioje skamba psichinių ligonių kalbos, paimtos iš medicinos knygų. Tai buvo protestas prieš kasdienybės absurdą, pseudoidėjos, kartu ir suvaržyto žmogaus nepasitenkinimo išraiška. Tai buvo traktuojama ne kaip kūryba, o kaip „išsidirbinėjimas“. Iš kur atsirasdavo drąsos rodyti tokius kūrinius viešai? Gal šios drąsos įgijau teatre? Kitais kūriniais, sakysim Sonata fleitai ir fortepijonui, siekiau prajuokinti publiką, bet tuomet tai buvo neįprasta. Vis dėlto juoką išprovokuoti pavyko, kad ir kaip žmonės bandė jį slėpti ar tramdyti. Kūriau kompozicijas à la Piazzolla, bet kritikai tai „nurašydavo“ kaip kūrybinę profanaciją. O dabar Piazzolla labai populiarus. Žodžiu, buvau savotiškas bjaurusis ančiukas. Manęs ilgai nenorėjo priimti į Kompozitorių sąjungą, nes buvo sakoma, kad nesukūriau nė vieno padoraus kūrinio. Teko rasti tris dar aukštesniosios muzikos mokyklos laikais sukurtas elementariausias savo miniatiūras, tik tuomet buvau priimtas.

Ar muziką teatrui ir kinui apibūdintumėte kaip taikomąją muziką?

Nesu dėl to tikras. Dabar taikomasis menas kaip tik imtas ypač vertinti. Jeigu rimtosios akademinės muzikos kontekste taikomasis menas atrodo lengvabūdiškas ir nepakankamai rimtas, tuomet galima teigti, kad formalioji akademinė muzika tinka tik moksliniams darbams rašyti. Aš irgi kadaise skaičiuodavau muzikines serijas, šachmatų lentoje pasiėmęs žirgo figūrą. Jeigu žirgas peršoka į langelį F3, – vadinasi, bus trečios oktavos mi, jeigu į D2, – antros oktavos re. Ir taip toliau. Būdavo įdomu žaisti, tačiau ilgainiui tai pasirodė beprasmiška, nes tokie procesai įdomūs tik pačiam kūrėjui, o ne klausytojui. Tai lyg pratybos ar žaidimas su savimi. Kas yra taikomoji muzika? Tai muzika, skirta reklamai ar performansams, muzika, pritaikyta konkrečiai situacijai, konkrečiam momentui; ji vėliau žūva. Muzika teatrui ir kinui neretai tampa ilgaamžė. Spektaklis mirė, o muzika gyvena sau, nes ji peržengia taikomąjį pobūdį, yra kažkas didesnio nei tiesiog fonas.

Jūs esate „naujųjų romantikų“ – Narbutaitės, Martinaičio, Bartulio, Urbaičio – kartos autorius. Ar jutote ryšį su jais? Ar jautėtės esąs „naujasis romantikas“?

Taip, tam tikru atžvilgiu buvau „naujasis romantikas“. Norėjosi, kad muzika šildytų, veiktų jausmus. Nors tikriausiai buvau net ne romantikas, o Don Kichotas, puoselėjau kažkokį donkichotišką laisvumą. Nepasižymėjau vidine kūrybine savikontrole.

Kaip randate laiko muzikai kurti eidamas tokias atsakingas pareigas?

Kalbant apie akademinę muziką, – jos mano kūryboje akivaizdžiai mažėja. Visuomet troškau, kad muzika skambėtų, nedingtų, o kurti muzikos nuo festivalio iki festivalio nenoriu. Muzika teatrui vis dėlto kur nors skamba beveik kasdien. Tad mano kūrybinės ambicijos lyg ir patenkintos. Mane visuomet stebina savotiškai iškreiptas, tikriausiai nuo socializmo laikų įsišaknijęs suvokimas, kad kompozitoriaus profesija suteikia galimybę pragyventi. Kad galėtum kurti, turi arba būti turtingas žmogus, arba kaip nors užsidirbti pinigų. Tad kūryba yra mano pomėgis, laisvalaikiui rezervuota veikla.

Kaip Jūs suvokiate muziką? Kokia, Jūsų manymu, ji galėtų būti?

Muzika privalo turėti energijos užtaisą. Jeigu iš kūrinio sklinda autoriaus įkvėpta energija, – tai puiki muzika. O jei intelektualai nori kentėti, – tegul kenčia. Sako, kad Bacho muzika buvo atrasta po 100 metų, bet juk jos tiesiog nebuvo galima neatrasti, nes energija joje švytėte švytėjo.

Kūryboje neretai stengiatės derinti muziką ir humorą. Ar tai sudėtinga?

Tai be galo sunku. Rimtų kūrėjų daug daugiau. Gal dėl to, kad kurti rimtą muziką lengviau? Tačiau mane visada domino muzikinis chuliganizmas, juokas. Tik meilė gali būti lyriška. Džiaugiuosi, kai pavyksta sukurti ką nors, kas juokingai skamba, – ar tai būtų kokios vibracijos, iškreipti tembrai, savotiška nedermė, net banalumas, ar hipertrofija. Beje, jausmų hipertrofija kūryboje man taip pat aktuali; kaip socrealizme: jeigu liūdna, tai liūdna, jeigu gera, tai gera – taip, kaip tik komunizme gali būti.

„Jauniausias“ iš kompaktinėje plokštelėje įrašytų Jūsų kūrinių, „Samba lacrimarum“, gimė beveik prieš 20 metų, kiti net prieš trisdešimt. Kaip pats dabar vertinate šias kompozicijas?

Vertinu kaip klausytojas, tikrai nieko jose negalėčiau keisti. Tai kaip tėvų ir vaikų santykiai. Vaikai užauga, ir tu juos išleidi į gyvenimą, kad toliau jie patys bandytų išgyventi. Malonu, kad šitie kūriniai kam nors reikalingi. Smagu, kad pirma kompaktinė plokštelė su mano muzika išleidžiama man sulaukus 50 metų. Juk kam leisti tai, kas bus nereikalinga ir dūlės kažkur dėžėje. Jei šie kūriniai buvo atrinkti, vadinasi, jie yra laiko patikrinti ir patikimi. Tegul jų klausosi tie, kuriems atsibodo rimta akademinė muzika, – svarbiausia, kad atlikėjams būtų gera juos groti.

Daugelyje kūrinių naudojate stilizuotus įvairių Lotynų Amerikos šokių ritmus, kuriuos dažnai derinate su nostalgiška, kartais hipertrofuota ar ironiška melodija. Bet grįžkime prie šokio ritmo. Kodėl jis Jums toks svarbus ir toks dažnas Jūsų kūriniuose?

Galbūt tai savotiškas provincialumas. Kažkodėl lietuviams labai patinka Lotynų Amerikos ritmai: sambos, rumbos, ča ča, jiems jie atrodo gražūs. Jei rimtai, tai ši muzika manyje „įstrigo“ dar nuo tų laikų, kai mokiausi groti akordeonu muzikos mokykloje. Mokytojas turėjo įvairiausių lotynų muzikos natų. Tuomet tai atrodė kaip visiškai nesuvokiama ir neištirta muzikos salelė.

Ar pavadinimas „Samba lacrimarum“ („Ašarų samba“) nėra užuomina, kad nuo savęs niekur nepabėgsi? Ar galima teigti, kad jis atspindi ne tik muziką kompaktinėje plokštelėje, bet ir visą Jūsų kūrybą? Liūdnai linksmą arba linksmai liūdną...

Manau, kad taip. Samba yra šventė, o gyvenime šią sambos šventę keičia ašaros. Šventė yra trumpalaikė, bet šventę atsimename visą gyvenimą. Tai džiaugsmas pro ašaras. Kiekvienas žmogus gali suvokti šį pavadinimą savaip, remdamasis savo išgyvenimais ir pasaulėžiūra. Galbūt tai ir savotiška sąsaja su profesoriumi Eduardu Balsiu. Jis taip pat mėgo Lotynų Amerikos muziką, itin profesionaliai panaudodavo jos elementus.

Kalbėjosi ASTA PAKARKLYTĖ

____________________________

Pokalbis spausdinamas maloniai sutikus Lithuanian Music Link redakcijai.

 

Skaitytojų vertinimai


33023. :)2006-12-04 04:54
gera iliustracija

33025. ?2006-12-04 08:47
ale ko tai latenas i reicha panasus

33026. Papa Kumpis2006-12-04 08:54
Pagražėjo viceministras į senatvę.

33029. -2006-12-04 09:57
Internetinei redakcijai - didelis minusas!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
14:23:59 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba