Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-12-01 nr. 3120

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Daiva Čepauskaitė.
LAPKRITIS
49
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vytautas Bikulčius.
KAI FAVORITAS AIŠKUS...

LITERATŪRA 
• Karolis Baublys.
METŲ KNYGOS RINKIMAI – AR PAGRĮSTA AKCIJA?
37
• Karolis Baublys.
VYTAUTO KUBILIAUS PAŠAUKIMAS: TARP MOKSLININKO IR KRITIKO

KNYGOS 
 Rasa Klioštoraitytė.
POEZIJA IŠ „PERIFERIJOS“
• MADAM SAGAN1
• TU MAN PAPASAKOK5
• GILAUS MĖLYNUMO2
• KNYGŲ APŽVALGA

MUZIKA 
• Asta Pakarklytė.
STEVE’AS REICHAS IRGI ŽMOGUS
5
• FAUSTAS LATĖNAS IR JO LINKSMAI LIŪDNA KŪRYBA4

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
RIBOS TOLUMOJE
1

KINAS 
• Tadeusz Sobolewski.
DOKUMENTINIS VDFF EKRANAS: KAIP TAI DAROMA
• ESU ANTROJO PLANO REŽISIERIUS

PAVELDAS 
• Elena Mazūraitė.
SURASTA IR RESTAURUOTA VILNIAUS VAIVADOS KAZIMIERO JONO SAPIEGOS HERBINĖ APLIKACIJA

POEZIJA 
• MYKOLAS SLUCKIS8

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
RAMYBĖS AKMUO
8

VERTIMAI 
• Juhasia Kaliada.
INVICTA, ARBA LEMTINGOJI AFANASIJAUS KLAIDA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Erika Drungytė.
MUŠAMŲJŲ FESTIVALIO „DRAMBLYS“ TRADICIJA NENUTRŪKO
4

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Simas Pajuodis.
TALMUDINĖ ESĖ
3

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• DILETANTIŠKI SAMPROTAVIMAI APIE PROFESIONALUMĄ14

KRONIKA 
• PRO TELEVIZIJOS LANGĄ1
• ALBINAS JOVAIŠAS 1931.VI.10–2006.XI.22
• Ričardas Kalytis.
GIMTŲJŲ LAUKŲ ŠAUKSMAS (1)
• GYVENTI IŠDIDŽIAI
• SKAITO AKTORIUS LAIMONAS NOREIKA2

DE PROFUNDIS 
• ŽEMAIČIŲ RETRO

KNYGOS

POEZIJA IŠ „PERIFERIJOS“

Rasa Klioštoraitytė

[skaityti komentarus]

iliustracija

XX amžiaus lietuvių poezijos brėžinys. Vidurinioji karta (Mappa della poesia lituana del secondo Novecento. Le generazioni di mezzo) (I e II). A cura di Pietro U. Dini. – 2006.

Vis dažniau prabylama apie „mažųjų valstybių“ kultūras ir literatūras, kurios į ramius, kartais monotoniškus „didžiųjų pasaulių“ vandenis įplukdo vitališkumo, naujumo, netikėtumo. Bet vis dar trūksta leidyklų, žurnalų, kurie nebijo rizikuoti, įsileisti „mažųjų“ kultūros. Italijoje jau pastebimos šios atvertys, apie tai rašoma, diskutuojama, bet vos keletas leidyklų svetingai priima „periferinę“ literatūrą…

Tačiau Bolonijoje įsikūrusi leidykla „In forma di parole” dar kartą nustebina. Nustebina savo drąsa, atvirumu „periferinėms“ literatūroms, kuriamu kultūrų dialogu. Nustebina maloniai: 2006 metais du numeriai skirti lietuvių poezijai! Jau ketvirtą kartą žurnale „In forma di parole“ spausdinama lietuvių poezija. 1986-ųjų 4 numeryje – Vytauto Mačernio eilėraščiai, 1988 m. 4 numeryje – Justino Marcinkevičiaus eilės, visas 2003 m. 1 numeris skirtas Tomo Venclovos poezijai. O du naujutėlaičiai numeriai pristato viduriniosios kartos lietuvių poetų eiles: „XX amžiaus lietuvių poezijos brėžinys. Vidurinioji karta“ („Mappa della poesia lituana del secondo Novecento. Le generazioni di mezzo“ (I e II). A cura di Pietro U. Dini.

Leidykla „In forma di parole“ ir to paties pavadinimo žurnalas turi senas tradicijas. Pirmasis žurnalo numeris išėjo 1980 metais. Tai vienintelis leidinys Italijoje, spausdinantis užsienio poetų eilėraščių vertimus, mezgantis dialogą su kitų šalių kultūromis, kurios kai kam gali pasirodyti periferinės. Žurnalo ir leidyklos pavadinimas buvo parinktas pagal Dante’s „Rojaus“ eilutes (XX, 28–30). Iš pradžių leidinys išeidavo du kartus per metus, kiek vėliau – tris, o dabar – keturis kartus per metus. Programinis „In forma di parole“ moto – una legge di ospitalità linguistica (kalbos svetingumo įstatymas). Žurnalo istorija, kaip teigia vyriausiasis redaktorius G. Scalia, yra atradimų, nuostabių naujovių, originalių autorių publikavimo kelias. 1996 metais žurnalas „In forma di parole“ nusprendė neieškoti leidyklų ir įsipareigojo pats būti sau leidėjas. „In forma di parole“ ieško didžiųjų ir mažųjų, centrinių ir periferinių literatūrų, „aukštų“ tekstų ir liaudies melodijų bei garsų. G. Scalia mano, kad žurnalo patirtis įrodė, jog galima lygintis, megzti dialogą su tuo, kas nepalyginama, atrandant naujas erdves literatūros pasaulyje. Vyriausiasis redaktorius dvidešimtame žurnalo numeryje nurodė, kad, anot Benjamino, literatūrinis vertimas yra privilegijuotas būdas suprasti ir interpretuoti tekstus. Tai procesas, kuris keičia ne tik originalo tekstą, bet ir paties vertėjo kalbą. Ši patirtis ir refleksija pripildo vertėjo pasaulį naujų spalvų. „In forma di parole“ 1999 m. gavo Kultūros ministerijos premiją už vertimus, o 2002 m. Vittorini’o premiją – už kultūrinę veiklą.

Naujos dvitomės antologijos ir anksčiau „In forma di parole“ spausdintų lietuviškų eilių vertėjas bei rinkinių sudarytojas – profesorius P.U. Dini’s. Kalbėdamas apie vertėjo amatą, jis teigė, „kad antologijos idėja kilo jau seniai, maždaug prieš 15 metų; jis tuo metu jau turėjo sukaupęs medžiagos ir lietuvių poetų laiškų; buvo paprašęs autorių, kad atsiųstų keletą eilėraščių išversti“ („Kultūros barai“, 2006, Nr. 1).

Naujoje dvitomėje antologijoje Italijos skaitytojams pristatomi 26 lietuvių viduriniosios kartos poetai: Braziūnas, Geda, Mikuta, Grybauskas, Zingeris, Jonauskas, Baliukonė, Miliauskaitė, Cieš­kaitė, Daugirdas, Patackas, Kajokas, Jonynas, Bložė, Marcinkevičiūtė, Juškaitis, Bogutaitė, Marcinkevičius, Keturakis, Vaičiūnaitė, Venclova, Strielkūnas, Šimkutė, Martinaitis, Platelis, Mackus.

iliustracija
P.U. Dini‘s ir G. Scalia
Autorės nuotrauka

Įspūdingas skaičius. Pasigėrėjimą taip pat kelia pats vertėjo ir sudarytojo darbas. Juk nelengva, gyvenant toli nuo Lietuvos, surasti medžiagos, atrinkti kūrinius, susitarti su autoriais, leidyklomis. O Italijoje vis dar sunku prisibelsti ir į kokios nors leidyklos duris bei siūlyti „nežinomų“, „niekad negirdėtų ir nematytų“ lietuvių poetų tekstus. Kartais atsitinka ir taip, kad nepriima ar visai durų neatveria.

Įžanginiame antologijos žodyje P.U. Dini’s teigia, jog Italijoje ir visoje Europoje lietuvių literatūra pažįstama menkai. Taip yra tiek dėl vertėjų trūkumo, tiek dėl leidybos problemų. Straipsnyje aptariamas lietuviškų knygų kelias Italijoje, vertimų istorija. Beveik visi antologijoje publikuojami poetai yra pirmą kartą verčiami į italų kalbą. Sudarytojo teigimu, tai mažas smėlio grūdelis didžiulėje tuštumoje. Šioje dvitomėje antologijoje nėra klasikų ir jauniausiosios kartos atstovų, bet jie galėtų būti išversti ateityje; taip galėtų gimti naujos anto­logijos. Kaip nurodė P.U. Dini’s, pirmas šios antologijos tikslas – pristatyti viduriniosios kartos autorius, jų kūrybą. O pavyko ar ne, spręs kiti, sako sudarytojas. Vertėjo teigimu, šioje antologijoje eilėraščiai daugiausia pasirinkti subjektyviai. O atrankos kriterijus labai paprastas: kad eilės būtų parašytos lietuvių kalba. Vis dėlto buvo siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp objektyvių ir subjektyvių nuostatų. Yra septyni moteriški balsai, yra poetų, kuriančių tėvynėje ir svetur.

Vertėjui buvo svarbu „perprasti tekstus“, tiksliai išversti, nenutolti nuo pras­mės, išlaikyti autoriaus stilių. P.U. Dini’ui rūpėjo, „kad išversto teksto kalba nebūtų per daug homogeniška, lygi, vienbalsė ir monotoniška. Tas klausimas ypač iškyla rengiant poetų antologiją, kai reikia perteikti daugiau negu vieną poetinį balsą“.

Sudarytojas dėkoja už pagalbą G. Blažienei, B. Stundžiai, G. Subačiui, A. Bertini, eilėraščius iš Martyno Mažvydo nacionalinės bibliotekos siuntusiai S. Velavičienei, „Lietuviškoms knygoms“, už bendradarbiavimą – poetams. Taip pat „In forma di parole“ redakcijai, o ypač vyriausiajam redaktoriui G. Scalijai ir M. Roccati už puikų techninį apipavidalinimą.

Perskaičius lietuviškus tekstus ir vertimus į italų kalbą, lietuvių literatūros ir autorių pristatymus, galima teigti, jog tai didžiulis įnašas į lietuvių literatūros studijas Italijoje, lietuvių kultūros ir istorijos pažinimą. Kiekviename vertime, kiekviename tekste atsiskleidžia vertėjo P.U. Dini’o profesionalumas, kruopštumas, atidumas, veriasi jo paties originalumas, gili kalbos pajauta ir savita poetika.

Manau, kad knygos vertėjas ir sudarytojas įgyvendino sau keltus uždavinius. Galima tik padėkoti autoriui ir pasidžiaugti tokia puikia iš „periferijos“ atkeliaujančios poezijos knyga, kuriai pavyko įsiskverbti į „didįjį pasaulį“.

Reikia tikėtis, kad „periferinės“ lietuvių literatūros statusas labai pasikeis kitais metais, kai Lietuva tarptautinėje Turino knygų mugėje dalyvaus garbės svečio teisėmis. „Mažas“, „nepažįstamas“ pasaulis atsivers visomis spalvomis. O dar šiais metais visa Lietuva gali pasidžiaugti, kad naujoji dvitomė anto­logija puikiai nubraižė XX amžiaus viduriniosios kartos lietuvių poetų tekstų trajektorijas.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
14:23:50 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba