Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-07-29 nr. 3342

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• THOMAS BERNHARD144
• TRUMPA KRONIKA
• Kitas numeris išeis
rugsėjo 2 d.

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI

PUBLICISTIKA 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Kultūros lygmuo; autoriteto anatomija
19

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Būti Nidoje – būti gimtojoje Europoje
8

KNYGOS 
• VALDEMARAS KUKULAS.
Ateities dulkių archyvai
10
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Neužglaistantis pozicijos, polemiškai solidus
46
• NAUJOS KNYGOS
• Nacionalinė biblioteka paskelbė 2010 m. Lietuvos spaudos statistiką1
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• BIRUTĘ BANEVIČIŪTĘ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.
Svarbiausia – vaikų mintys ir jausmai
2

KINAS 
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
„Rygos berniukas“

MUZIKA 
 LAURA KAŠČIUKAITĖ.
„Klaidinga“ muzika: intelektas prieš hedonizmą
6

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Pasaulis – kūrėjas – kūrinys – galerija (?) – suvokėjas
• KRISTINA JOKUBAVIČIENĖ.
Juodkrantėje – G. Vitartaitės paroda
1
• ARMINA JONUŠAITĖ.
Tekstas ar vaizdas?
1

POEZIJA 
• VACYS REIMERIS42

PROZA 
• MARGARITA LUŽYTĖ.
Dvi dėželės

VERTIMAI 
• ALEKSANDR GENIS.
Įstatymas ir tvarka
Šerlokas Holmsas
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Tėvynė
5

DE PROFUNDIS
„Vienintelis tikras „menininkas“ –
pasaulis be žmogaus“
, – Arvydas Šliogeris
 
• Tai svarbu1
• PETRAS STIRBYS.
Dainos gelmių sakmė
16
• SVAJŪNAS KUNCAITIS.
Kitoks
• Vilniuje siautęs škvalas

MUZIKA

„Klaidinga“ muzika: intelektas prieš hedonizmą

Rytis Mažulis. „Coda“ (2011)

LAURA KAŠČIUKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rytis Mažulis
Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
iš MILC archyvo


Pabaiga. Pradžia 29 numeryje


Kone radikaliausias lietuvių pominimalistas, įsimylėjęs mikrotonus ir kanono techniką, kompozitorius Rytis Mažulis savo 50-metį pasitiko su dovana ištikimiausiai gyvenimo ir kūrybos palydovei –­ šviesios atminties žmonai Snieguolei. Naujajame opuse, itin muzikaliai ir simboliškai pavadintame „Coda“ (2011), suręstame, rodos, iš gana griežtų garsinių priemonių, R. Mažulis kuria gilaus ir stipraus jausmo pripildytą muziką –­ tarsi giesmę, pasiekiančią net Aukščiausiąjį. Verbaliniam kūrinio tekstui pasirinkta Sigito Gedos meilės poezija iš paskutiniojo jo leidinio „Siuita Virginijai“ (2008) R. Mažulio kompozicijai itin tinka: vos septynios teksto eilutės, bet jose telpa viskas – neapleidžiantis ilgesys, vidinė kančia, meilė.

Stilistinės švaros ir intelektualaus komponavimo bruožais monistinė R. Ma­žulio „Coda“ išlieka artima ankstesniems jo kūriniams, pvz., vokalinei kompozicijai „ajapajapam“ (2002) ar „Forma yra tuštuma“ (2006). Kaip ir būdinga šio kompozitoriaus kūrybiniam braižui, „Coda“ yra sukomponuota tembro atžvilgiu vienspalvio garso ansambliui, konkrečiai šešiolikai balsų arba didesnės sudėties mišriam chorui. Priešingai nei, pvz., provokatorių Algirdo Martinaičio ar Vidmanto Bartulio kūryboje, teatrališkas vyksmas nėra būdingas racionalioms ir akademiškai korektiškoms R. Mažulio kompozicijoms. Vis dėlto atliekant šią kompoziciją autorius siūlo galimą minimaliai teatrališką veiksmą: prieš antrąją kūrinio dalį dainininkai galėtų pasisukti nugara į publiką ir nesinchroniškai dainuoti, o kūrinį pabaigti reikėtų staigiai –­ vos tik išgirdus / pajutus dirigento duotą ženklą. Anot kūrinio autoriaus, tai galėtų būti mušamojo instrumento garsas ar koncerto erdvėje užgesinama šviesa (koncerte buvo pasinaudota pastaruoju būdu. –­ red.).

Filosofinė ir psichologinė „Codos“ potekstė yra gana glaudžiai susijusi muzikine kompozicijos forma. Pastaroji yra dviejų aiškių padalų, išsiskiriančių ne tik vizualiai skirtingu užrašymu (pirmoji yra partitūriška, o antroji pateikiama atskiromis partijomis) ar naudojama komponavimo technika (pirmoje dalyje dominavusius griežtai sumodeliuotus du kanono ciklus antrojoje keičia aleatorika ir laiko atžvilgiu laisva atlikimo interpretacija), bet ir kuriama emocine raiška: ramiai banguojančius sekundinių slinkčių kanonus sujaukia netikėtai aštrus klasteris (garsai nuo h iki e), formuojamas kiekvieno balso individualiai atliekama vienos natos rečitacija (kaip dvasininko malda). Tai tarsi ramybę ir tolygų judėjimą pakeitęs chaosas, plūstantis it nevaldomas sąmonės srautas, nutraukiamas ir nelauktai, ir netikėtai...

Analitiškai žvelgiant į vidinę kanonų sąrangą ir intelektualaus jų modeliavimo logiką, matyti, kad analizuojamame opuse laikomasi panašios (menzūrinio kanono principo, proporcingo medžiagos konstruktyvizmo, palindrominės formos aspektais) komponavimo strategijos kaip ir, pvz., kūrinyje „Cum essem parvulus“ (2001). Komponuodamas pirmąją „Codos“ padalą, R. Mažulis modeliuoja itin proporcingus vėžio principu grįstus kanonus: jei pirmasis kanonas yra pradedamas soprano partija palengva įtraukiant vis žemesnius balsus, tai antrajame kanone kompozitorius elgiasi priešingai, t. y. vėžio principu sukeičia balsus pozicijomis (tai matyti pateikiamose kanonų schemose). Tam tikras koncentriškumo aspektas „Codos“ kanonuose įžvelgiamas narstant garsinę kūrinio medžiagą ir susiformuojančias „muzikines bangas“, identiškai atliekamas kiekvieno iš balsų. Pirmajame kanone centriniu „muzikinės bangos“ (arba melodinės linijos, lipdomos iš garsų e f fis g fis f) aukščiu tampa garsas g, o antrajame (šio kanono melodinė linija dėliojama iš garsų e f fis g gis a gis g fis) –­­ a. Garsinė „Codos“ architektūra tarsi išlaiko vieną būdingiausių minimalistinio komponavimo galimybių, t. y. adityvų procesą, ypač būdingą amerikiečio Philipo Glasso kūrybai. Ši sąsaja įžvelgiama auginant garsinę amplitudę (kartu ir kulminaciją ar įtampą), vien tik klausa ne taip stipriai juntamą: nuo garso e pirmajame kanone balsai pakyla iki garso g, antrajame kanone pasiekiamas a, o chaotiškoje aleatorinėje kūrinio padaloje aukščiausią poziciją užima garsas h. Tai R. Mažulio komponavimo strategijai –­ pominimalizmui (taip pat ir minimalizmui) – būdingas laipsniškas, dažniausiai ir nežymus, procesualumas.


I kanono (1–14 skaitlinės) schema:


II kanono (15–29 skaitlinės) schema:


Anksčiau minėti adityvus procesas ir koncentriškumas koreliuoja su vienu iš svariausią poziciją R. Mažulio sukomponuotoje „Codoje“ užimančiu parametru –­­ ritmu. Pastarajam būdingas sinkopinis modelis, kuris dėl metrinės notacijos ir pridėtinio proceso yra laipsniškai auginamas: pasikeitus metro nuorodai, naujai pasirodantis ritmo modelis kaskart papildomas aštuntine ritmine verte –­ tokiu būdu vyksta ritmo augmentacija, progresuojanti nuo 3 iki 10 aštuntinių natų trukmės. Koncentriška ritmo forma kanonuose pasireiškia minėta ritmo kilimo banga nuo 3 iki 10 aštuntinių ir tolygiu jos atoslūgiu, t. y. grįžtant į pradinę 3 aštuntinių būseną.

Galima būtų išskirti šiuos apibendrinančius pastebėjimus apie metro ir kompozitoriaus naudojamų ritminių modelių koreliacijas: pirma, kūrinio metras ir ritminis modelis (jų yra 8) nuolat keičiamas po 6 taktų; antra, melodinėje kiekvieno balso linijoje yra išlaikoma identiška rimtinių modelių seka; trečia, kiekviename pirmosios „Codos“ padalos takte, žvelgiant į kompozicijos vertikalę, susiduria skirtingi ritminiai modeliai, nors metro nuoroda visiems balsams yra bendra. Pvz., 7 skaitlinėje, kur susiduria visi balsai, palaipsniui mažėjant tęsiamoms trukmėms (nuo 10 aštuntinių soprano partijoje iki 3 aštuntinių boso melodinėje linijoje), vienu metu naudojami visi 8 rimtiniai modeliai.

Anksčiau minėtas proporcingas konstruktyvizmas analizuojamo kūrinio muzikinę medžiagą formuojančiuose kanonuose skleidžiasi tapačiu, kiekvieną kanoną sudarančių skaitlinių skaičiumi (po 14), aptarta intelektualia metro / ritmo plėtote, taip pat klasikinio periodo formą reflektuojančia 8 taktų simbolika, kuomet vienos natos rečitacija vienodu ritminiu modeliu pakartojama aštuoniskart. Galbūt, žinant kūrinio autoriaus silpnybę polifonijos klestėjimo epochai, reikėtų susimąstyti apie simbolines skaičių reikšmes ir baroko numerologiją?

Minimalistinėmis priemonėmis (kartojami 8 ritminiai modeliai ir metro nuorodos, nuolatiniu tos pačios melodinės linijos imitavimu grįsta kanono technika, vienos natos rečitacija, pasitelkiamas adityvus procesas ir, rodos, nežymus kintamumas) sukomponuota R. Mažulio „Coda“, mano nuomone, atspindi pavydėtiną kompozitoriaus gebėjimą kurti racionalius, preciziškai nušlifuotus ir griežtai struktūruotus muzikinius rebusus – įdomius, įtraukiančius į kompozitoriaus žaidimo taisykles, kurias perpratus apima malonus katarsio jausmas.


 

Skaitytojų vertinimai


70071. ups!2011-08-01 17:51
tai kad niko neišmanau apie kanonus. muzikantai, kur jūs? tarkit savo žodį.

70091. muzikantai2011-08-01 23:17
ne.

70147. terra2011-08-03 09:17
ką reiškia tos spalvotos linijos - aš ne muzikė, todėl gal kas gali man paaiškint paprastai - kas tai?

70161. atsakyta2011-08-04 09:07
tai linijos spalvoje.

70184. Vytas2011-08-05 15:24
kazi koks spalvuu orkestras gaunasi :) kad ir muzikantas, tos spalvos nieko nesako. Idomu, kas ir ka pagrotu is siu spalvotu kreideliu meno

70215. Peleda2011-08-08 00:46
Labai protingai ir sudetingai parasyta. Skaitai ir imi "springti".

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
14:22:55 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba