Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-07-29 nr. 3342

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• THOMAS BERNHARD144
• TRUMPA KRONIKA
• Kitas numeris išeis
rugsėjo 2 d.

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI

PUBLICISTIKA 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Kultūros lygmuo; autoriteto anatomija
19

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Būti Nidoje – būti gimtojoje Europoje
8

KNYGOS 
• VALDEMARAS KUKULAS.
Ateities dulkių archyvai
10
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Neužglaistantis pozicijos, polemiškai solidus
46
• NAUJOS KNYGOS
• Nacionalinė biblioteka paskelbė 2010 m. Lietuvos spaudos statistiką1
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• BIRUTĘ BANEVIČIŪTĘ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.
Svarbiausia – vaikų mintys ir jausmai
2

KINAS 
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
„Rygos berniukas“

MUZIKA 
• LAURA KAŠČIUKAITĖ.
„Klaidinga“ muzika: intelektas prieš hedonizmą
6

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Pasaulis – kūrėjas – kūrinys – galerija (?) – suvokėjas
• KRISTINA JOKUBAVIČIENĖ.
Juodkrantėje – G. Vitartaitės paroda
1
• ARMINA JONUŠAITĖ.
Tekstas ar vaizdas?
1

POEZIJA 
 VACYS REIMERIS42

PROZA 
• MARGARITA LUŽYTĖ.
Dvi dėželės

VERTIMAI 
• ALEKSANDR GENIS.
Įstatymas ir tvarka
Šerlokas Holmsas
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Tėvynė
5

DE PROFUNDIS
„Vienintelis tikras „menininkas“ –
pasaulis be žmogaus“
, – Arvydas Šliogeris
 
• Tai svarbu1
• PETRAS STIRBYS.
Dainos gelmių sakmė
16
• SVAJŪNAS KUNCAITIS.
Kitoks
• Vilniuje siautęs škvalas

POEZIJA

VACYS REIMERIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Nuotrauka iš „Literatūros ir meno“ archyvo


          Pokalbis su rugpjūčiu...


          O mano mielas, saulėtas rugpjūti,
          atėjai ir vėl – kiek minčių pažadini...
          Vėl išaušo diena, bet ar gali būti,
          kad miniu gyvenimą, o ne gimtadienį...

          Ivinskio metskaitlių kalną pavarčius,
          versmei dienų kertant molį ir uolą,
          svyrant beržams su liūto karčiais –
          ar gali sugrįžt, kas praėjo, nutolo...

          Gali... Ir – būtent, kai tu, rugpjūti,
          už mane nudažai dangaus mėlynę,
          ir tavo vėjai, rudens nepajutę,
          mane kels į skrydį, kad ir vėlyvą...

          Tau ačiū, kadais mane būti priėmusį,
          ir ačiū už rytdieną, tegu ir menamą...
          Užtark mane, mano mėnesių mėnesi,
          kad švenčiu ne gimtadienį, o gyvenimą...


          2010.08



          Dienoraštin...


          Einu per rudenį...
          Kinta gyvenimo spalvos;
          Apnuoginti, perdažyt –
          suktas rudenio darbas...
          Vėjas šukuoja nugeltusias uosių galvas
          ... ir mano
                       peleno atspalvio garbanas...

          Einu per žiemą...
          Viskas aišku ir laikina...
          Pašiūrėj, pašiurpęs, gūžiasi
          paukštis varganas...
          Šiaurys ligi šerkšno
          plikas šakas įkaitino
          ... ir mano galvos
                       pasidabruotas garbanas...

          Einu per pavasarį...
          Viską jis vėl atnaujina –
          išgriovęs, išplovęs, –
          gerasis balandžio barbaras...
          Tik ko vėjas svaigsta
          nuo žalio pumpuro kraujo,
          o taršo, atblokšdamas,
          mano
                       šerkšnotas garbanas?..



          Ir toks bičiulio vizitas...


          ...Iš kur tu dabar čia – toks netikėtas svečias –
          be laiptinės signalo, be skambučio prie durų –
          ketvirtam aukšte, mano gelsvam kambary,
          gimtadienio proga (vakar namiškių būry
          jį paminėjom...) Smagu kada plečias
          bičiulių ratas... Bet tu – iš kur tu?
          Ir kaip patekai – toks maloniai nelauktas,
          toks keistas, lyg magui lazdele burtų
          pamojus, gal nukritai iš dangaus...
          Ačiū! Matau, tu gerai išauklėtas –
          skubi mane sveikint, arčiau prisiglaust,
          nebijodamas, jog tavęs išsigąsiu...
          Ak, nuo sprando (atleisk!) nukelsiu ant delno...
          Malonu, kad smilkinį pakutenai
          meiliai, kad sieki pažvelgt būtinai
          į baltus lapus, kur karčiai Pegaso
          prikratė posmų... Kokį atsargiai švelnų
          stebiu tavo žingsnį per kaugę knygų,
          per jas prilaikančius medžio dramblius...
          Nemanau, kad viskas tau taip paklus,
          iš visų svečių tau nieks neprilygo
          netikėto vizito išraiška ir paslaptim...
          Kieno tu siųstas, kas norėjo mane prisimint
          tokiu būdu?
                       Ak, tu vėl mano kaklą
          ilgom savo rankom (gal kojom?) apkabini...
          Drauguži, nukeliu tave vėl ant stalo,
          pakalbėkim... Rugpjūčio kaitros sklidini
          už praviro lango laukai... Be galo
          tu mielas...Aš pirmą kartą taip iš arti
          matau tave – grakštų, net elegantišką...
          Pakalbėkim...Abu mes gamtos sukurti
          dainuoti, groti... Šią prievolę gamtišką
          ir vykdom... Gamtos ir gyvenimo vasara
          rieda į pabaigą tau ir man –
          nežinia kam giesmė pasibaigs pirmam),
          bet kaip miela, net jaučiant atplūstančią ašarą, –
          kad tu tokį metą mane aplankei,
          (matau, rods, suvirpo ir tavo maža akytė),
          daug, žalias drauge, galėčiau tau pasakyti
          žodžių gražių... Ak, mano žili plaukai
          tave stebina... Bet ir pievoj jau žyla pienės,
          greit skraidys pūkai...
                       O tu vėl pro langą
          (pro kurį atskridai) grįžk į gamtą,
          tau būt kambary tvankiam jau pakanka,
          grįžk prie savo būties kasdienės,
          prie melodijos tos, kurią griežti lemta,
          tartum Requiem vasarai... Liūdna,
          kad ji baigsis... Tik taip juk nebūna,
          jog ir tau teks su ja numirti –
          tu slapta pavirsi į svirplį
          ir tirpdysi žiemą ilgais vakarais...
          Grįžk, mielasis. Darsyk iš širdies dėkoju,
          (nenulaužk, iš ketvirto šokdamas, kojų...)
          Dar smuikuok lig rudens tarp žolių ir uogų,
          susitiksime dar, dar pasimatysime...
          O tave, kaip dera su draugais gerais
          pasielgt, ne tik pievų virtuozu žiogu
          pavadinsiu, o ir tettigonia viridissima –
          kaip skamba! Kilniai, muzikaliai…
          Tebus tau laimingi žali keliai,
          žaliasis bičiuli…
                       Gerai, kad matėmės…
          (Ypatingas šiemet mano gimtadienis.)


          2010.08



          Tomis Vasario Dienomis...

                In memoria Justinui Marcinkevičiui

          Lyg Baltijos kely, širdimi vėl radomės
          vienas prie kito... Tik ko pasirišus juodai
          trispalvė? Ir ko liūdnai Vilniaus Katedros
          per Lietuvą plaukia varpų aidai..?

          Negalim atleisti lemties rūstybei, –
          ji dar ir datom skaudint ir guost pamėginusi, –
          kad Tu į mylimą žemę keliesi, Justinai,
          taip gražiai, kaip girdėjom, Tave auginusią...

          „Ir kam taip, Justinai...“ – sau tyliai sakėme,
          Tau parašius kadais, – gal nuojauta nežinią nugali, –
          esą, kažkurioj palaukėj radai gerą akmenį,
          kurs sutiko pastovėti Tavo galvugaly...

          Ak... akmenį...
          Ramybės Antakalnis... Netiki žmonių marios,
          kad jos plauks atgal, o Tu jau ir liksi čia...
          ...Kad tikrai padėjo lyrą Primarijus,
          kad poetų kapeloj juoduos kėdė tuščia...

          Tik tuo, kas sugrota, – nors šiandien dermė ir gaili, –
          byrant smėliui ir snaigėm, pro ašaras girdis: –
          Tavęs gyvo, Justinai, pilnos lietuvio širdys,
          ir nors nesugrįši namo, Tu pasakyti gali:

          Tegu ir kapų su pušelėm pavėsyje,
          tegu ir aukščiau baltų debesų, –
          o kol gyva žmonėse bus poezija, –
          jums priminsiu: aš tebesu!..


          2011.03



          Apie ilgėjimasį


          Tave, rytojau, su nematoma puse
          nelyg mėnulį matom priešaušryje kabantį;
          bet kol ateisi tu, – su nerimo dvasia
          mes žvalgomės – lyg džiunglėse – po dabartį,

          kuri, laukinė, gobia mus grasiais nasrais
          prie Nemuno, kur lietuviu tu pagal giesmę gimęs,
          nesyk tėvynėje ilgies tėvynės –
          labiau savos, labiau tikros.
                       Kai dabarty dairais –

          ilgiesi savasties ir išminties senolių –
          su nerimu, kad jos, kad mūs kalba globaliai nuvertės...
          Ne, aš į jokią praeitį sugrįžt nenoriu,
          bet šiandien reikia man savesnės dabarties...

          Taip, dabartis yra. Save ji nuolat primena,
          akysna lenda, panaudojus užsieninį grimą...
          Kai kam gal ji – toks išsipildymas svajos?
          Bet aš tikresnės dabarties tetrokštu...Jos, tik jos!

          Kas kad dienas mums pigūs karnavalai gražina
          paikom maivynėm, šou triukšmais...
                       Bet kol rytojus priartės –
          prisipažint galiu – pagal jausmus ir sąžinę:
          aš dabarty ilgiuosi dabarties.


          2009.03.04


Sveikiname sukaktuvininką!



 

Skaitytojų vertinimai


70076. pegasas2011-08-01 19:30
senai girdėtas Reimeris. Sveikinam su artėjančiu gimtadieniu. Puikūs eilėraščiai. Klasika.

70094. terra2011-08-02 00:20
nespėjo parašyt, o jau virto klasika? ar ne per lengvai? :)

70101. brangute terra,2011-08-02 12:55
klasika nėra tai, kas parašyta senai, o tai, kas turi išliekamąą vertę. aišku?

70103. brangute (-i)2011-08-02 13:20
šitai tikrai neturi jokios išliekamosios vertės, taip rašė iki Reimerio jau tūkstančiai

70108. painiojies madam2011-08-02 15:54
painioji su originalumu. postmodenizme irgi nėra nieko originalaus. jis toks pat senas kaip ir satanizmas, jei ką. ir ši satanizmo atmaina jau paskelbusi karą tiesai ir mokslui.

70109. info karas prieš kultūrą persikėlė į mokslą:2011-08-02 15:56
Wikipedia. The science wars. The attack upon the validity of science from the Humanities and the social sciences worried many in the scientific community, especially when the language of social construction was appropriated by groups who claimed to proffer alternative scientific paradigms. Many scientists perceived that as attempted political control of science in society, e.g. so-called ‘creation science,’ ‘intelligent design,’ and the continuing creation-evolution controversy. In Higher Superstition: The Academic Left and Its Quarrels With Science (1994), the scientists Paul R. Gross and Norman Levitt attacked the anti-intellectual postmodernists, presented the shortcomings of relativism, proposed that postmodernist critics knew little about the scientific theories they criticized, and practiced poor scholarship for political reasons.

70112. terra2011-08-02 17:08
vėl durniai iš wikipedijos puola :)

70122. terrai2011-08-02 19:03
tie wikipedistai Kubilinską vaisytėje skaitė. Rusų KGB, stribai sulindę visi tenais.

70128. terra2011-08-02 20:33
tikiu

70132. viskas2011-08-02 21:52
Nobelio premija terrai rytoj. Stribeliams chana greit.

70137. terra2011-08-02 22:58
gaila, kad nuo tamstos Nobelio nei Šnobelio premija nepriklauso - visai apsidžiaugčiau kokią gavusi:)

70140. genijai priklauso visam pasauliui2011-08-02 23:19
tavo premija, terra, priklauso ir man. Kruopelytė. O štai stribams ji nepriklauso.

70148. terra2011-08-03 09:18
jau atsiriboji nuo stribų?

70156. terrai ir jos meiluziui2011-08-03 21:39
klausykit, gal eikit mylėtis į de profundį. ten jums lova pataisyta... bangomis...

70157. selė :-) 2011-08-03 23:03
Iš senos užrašų knygutės: "Neklausk, ir man pačiam neaišku,/kodėl šalia akių taip vaikiškų/ kaip atkirtis lemties,/ kaip kerštas,/ tas plaukuose ankstyvas šerkšnas.../ Gal nuo dienų klastingo falšo/ tiek prisirinko balto pašalo?/ Gal jis nuo atdūsio vos girdimo,/ praradus šviesų idealą?/ Ir jo - nei saulė neištirpdo,/ nei viesulai neiškedena..." (Vacys Reimeris). Linkiu Poetui daug ramių, taikingų ir darbingų dienų. Sėkmės!

70159. terra2011-08-04 00:21
tas Reimeris iš XIX amžiaus?

70165. poetas2011-08-04 18:04
Lova pataisyta ir skylė atidaryta. Gulkite jauni - kruškitės linksmi.

70169. britva2011-08-05 09:36
Labai gražus eilėraštis skirtas Justinui Marcinkevičiui. Taip ir neaišku, kodėl apie jį buvo susitvenkusi tokia nejauki tyla kokią penkiolika metų prieš mirtį. Ir tik per laidotuves didysis poetas pagerbtas. Žmonių marios. Taip. Bet iš elito pusės atrodė taip, tarsi mirusius poetus ji myli labiau nei gyvus. "bet kol ateisi tu, – su nerimo dvasia /mes žvalgomės – lyg džiunglėse – po dabartį," .... nesyk tėvynėje ilgies tėvynės – labiau savos, labiau tikros. Kai dabarty dairais –".... Poetus reikia mylėti dabarty, jie mūsų gyvenimo dreuska. Tik jie mums padada pajusti Tikro gyvenimo skonį. Laikykitės poete.

70170. opinia sužavėta :-) 2011-08-05 09:47
man irgi patiko šie eilėraščiai. Ypač paskutinis, politinis. Va, pamaniau, su valstybe yra tas pats kaip su žmona. Jei jau pradedi ją apgaudinėti, tai belieka tik dvi išeitys: arba lieki su ja, ir viskas griūva, arba pabėgi, ir viskas griūva.

70172. terra2011-08-05 10:43
tėvynėje ilgies tėvynės - šitą seniai Marčėnas parašė, o dabar senukui iš pasąmonės išlindo :), tad nėra čia kuo žavėtis - šita kūryba yra iš antrų rankų, antrarūšė, deja :). Kitas dalykas, kad žmogui 90 metų, o jis dar vis rašo, tai yra gerbtina.

70179. terrai2011-08-05 12:27
kam tie skaičiai, terra? poetui kūnas tik priemonė eilių užrašymui. Eilės plaukia iš sielos. O ji amžina, jai laikas turi tik tiek reikšmės, kad spaudžia nešvaistyt jo veltui. Tėvynėje tėvynės ilgisi kiekvienas poetas. ir ne tik poetas, jei ką. Visi vartojam tuos pačius žodžius. Netrauk jų iš konteksto.

70183. tikra tiesa, terra,2011-08-05 15:11
pateikta šioji trečiarūšėyra trečiarūšė, visas jos turinys jau girdėtas daug kartų, leksika sudėvėta, novacijų nerasta. Šaunu, kad senelis rašo ir valgyti neprašo. O Judita Vaičiūnaitė jau kiek metų guli kapų amžinybėje. O poezija jos švyti mums subtiliu bei savitu grožiu kaip Vilniaus kontraforsai.

70197. senelis2011-08-06 12:58
je je, leksika sudėvėta inovacijų neišrasta ..... je je, jums kad tik valgyt seneliai neprašytų,.. o ką jūs išmanot, brangieji, apie pasaulį? Dievą? žmogų? Apie jo sielą? protą? ir jausmus? ir apie tai, kas supa mus? Žiopliukų sapalionės. O taip, tikrai! Kai aš jaučiu, kad gyslose man kraujas verda, kai savo jausmui ieškau vardo, kai sūkury pakilusių minčių apskrieju visą šį pasaulį ir degdamas šventa liepsna, sakau jam - mano meilė amžina, nejau tai tik "leksikos" apgaulė???

70198. terros draugas2011-08-06 13:00
vis viena aš teisus!

70199. senelis2011-08-06 13:05
gerai, tegu. Kas pliauškia liežuviu lyg botagu - to visuomet viršus.

70204. senelio kolega2011-08-06 17:42
na kaip galima tauta pasitikėti? Tu jai tarnauji, garbę jos gini. O ji -- tarytumei koketė, kuriai patinka tik jauni.

70205. senelis2011-08-06 17:47
Je je, šiandieną sau kielvienas viską glemžias. Sena dorybė - pamiršta. O vat kol mes dar reiškėm šį bei tą, tėvynėj viešpatavo aukso amžius.

70206. kolega2011-08-06 17:50
tuomet ir mes krutėjom daug žvaliau, perdaug nebuvo skrupulingi ir jautėmės gana galingi, bet visgi gumbą gavom pagaliau...

70207. senelis2011-08-06 17:56
...prakiuro mano jau statinė, belieka laukti teismo paskutinio. vadinas, - greit pasaulio pabaiga... sudie kolega, lik sveika/as:)

70255. Tokia yra gera poezija2011-08-14 11:36
Gera poezija dabar reta, tokia, kaip cia, kur eilerasciai lyg ese - geriausia ju prasme,kur eilerasciai lyg gera publicistika, pilietiskumo saskambiai, bet - islieka menu, gerais eilerasciais.

70306. krankt2011-08-21 22:05
netalentingas pizdukas

70307. To 70306. krankt2011-08-21 23:33
Kam taip save menkini? Parasysi ir tu bent viena gera eilerasti. Nesigrauzk taip labai

70316. terra2011-08-23 19:42
čia nėra nei vieno nors kiek įdomaus eilėraščio - tik muilas

70322. muilas2011-08-24 14:00
per 20 metų terra sugebėjo tiek išmuilint, ko nesugebėjo net Suslovas. Šauniai dirba terra. Auksinis ordinas terrai iš kremliaus jau garantuotas.

70325. sayyestolimpompo@gmail.com2011-08-24 23:51
terra yra buka kaip plyta. nesuteikite jai ordino, jinai - niekis.

70327. terra2011-08-25 13:20
ordiną jau gavau. iš estų kažkodėl

70328. terrai2011-08-25 13:35
Paleckiukas atims tavo ordiną paėmęs valdžią. Estai - suomių šešėliai, netikra tauta. Nacionalistai lietuviai jėga- be terrų ir terlių.

70329. .2011-08-25 14:56
pas estus daug rusų. 1917 metų auklėjimo. Todėl ir myli taip estus terra. Pati yra homosovieticė kvadaratu.

70330. .2011-08-25 15:02
jau 20 metų praėjo. Ir vakarietiškas estų ir lietuvių jaunimas greit tokias terras į Raudonąją knygą įrašys. Kaip nykstačią sovietizmo rasę. Pati gyrėsi kad kapitalistė. O Lietuvoje kapitalistai vien tik buvę komunistai ir kgbistai. Mačiau global economist žurnale. Pirmas turtingesnių tūkstantukas Lietuvoje vieni excommunist ir GRU. Taip rašo US/ES analitikai. Taip kad terra yra ... patyėsimm. Propagandą pavarys dar čia. Bet jaunimui visa tai jau ... patylėsim

70335. ...2011-08-26 09:45
dar midaliuką raudoną duokit padebesių Laumei ( www.padebesiai.lt portalo akcininkė ir adminė) už kognityvinę žmonių rūšiavimo bei komentatorių diskriminavimo nuopelną. Žėkit, neliko ten komentatorių, vieni patys vaistininkai, farmacininkai turtuoliai. Naikinamas ten laisvas necenzūruojamas žodis.

70360. aujok2011-08-30 13:41
Aš skaičiau eilėraščius ir...! Jis buvo ir yra žinomas, tačiau aš turiu savus klasikus,kurie niekada neužges ir išliks tol,kol Lietuva gyvuos!!! Vertinimui patylėsiu...

73461. jurgita :-) 2011-11-07 20:52
Gražu,tiems kas kritikuoja siūlyčiau paskaityt poeto "Gražūs žmonės",man tai ne tik poezija man tai pamoka:)Ačiū Poete,kad esat

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
14:22:39 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba