Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-09-29 nr. 3111

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STASYS STACEVIČIUS49
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Dalia Dilytė.
JONAS ŠULCAS IR MES
3
• POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 2006

KNYGOS 
• Vitas Areška.
APOKALIPSĖS REPETICIJA POEZIJOJE
9
• Tomas Andriukonis.
ĖJIMAS TILTU
1
• Dalia Černiauskaitė.
JUODASIS HUMORAS SU JUODOSIOS LYRIKOS INTARPAIS
15
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rima Povilionienė.
DUETAS VIENU PROFILIU
11

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
MAŽOJO TEATRO „OPTINĖS ILIUZIJOS“
2
• Ridas Viskauskas.
ŠIAULIŲ LĖLININKAI IEŠKO PUBLIKOS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
PORTRETAS – MAŠINA
2
• Vaidilutė Brazauskaitė.
AKVILĖ
2

PAVELDAS 
• Kristina Jokubavičienė.
KLAIPĖDOJE – NIDOS KOLONIJOS DAILININKŲ DARBAI IŠ LIUNEBURGO
2

POEZIJA 
• INEZA JUZEFA JANONĖ11

PROZA 
• Vaidotas Granickas.
TILTAS

VERTIMAI 
• NIELS LYNGSØ2

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Greta Zabukaitė.
AUGA NAUJA KINO KŪRĖJŲ KARTA
• Stephen Gosling.
„ĮKVĖPIMAS“
• Mindaugas Peleckis.
DAR KARTĄ APIE TAI, KODĖL „DA VINČIO KODAS“ NEKELIA ŽAVESIO
8
• Edita Zabielaitė.
LIETUVIŠKOJO LEWISO HINO REALIJOS GEDIMINO PROSPEKTE

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Stasys Katauskas.
MENAS GATVĖJE

KRONIKA 
• GUDROČIAI IR GUDROČIUKAI
• ŽODŽIO, GARSO IR VAIZDO ARCHITEKTŪRA PROJEKTE „TARP...“
• „AITVARAS“ ALYTUJE – SEPTINTĄ KARTĄ
• AUDRIAUS STONIO TRYLIKTASIS FILMAS
• PREMJERA IR DVIGUBA G. PUSKUNIGIO KOMPAKTINĖ PLOKŠTELĖ
• JAPONIJOS FONDO 2007–2008 METŲ PROGRAMŲ KONKURSAS
• JAPONIJOS AMBASADA INFORMUOJA1
• JAUSMŲ SUMAIŠTIS CIGARŲ FABRIKE
• Adams Sobota.
VIENOS MENININKŲ PĖDOMIS – SAVU KELIU

DE PROFUNDIS 
• Stasys Stacevičius.
GRYBAUTI REIKIA ŽIEMĄ
15

PARK@S 
• ANTANO MOCKAUS PATRIOTIZMO IR DEMOKRATIJOS PAMOKOS3
 Gintautas Mažeikis.
SIMBOLINIŲ PASAULIŲ KONFLIKTAI IR MIKROPROPAGANDA
• Jonas Ruškus.
LIETUVOS ŠVIETIMO TRANSGRESIJA ARBA INTERESŲ KONFLIKTO BŪTINYBĖ
1
• Julija Karavajeva.
TARP KULTŪRINIŲ SLENKSČIŲ: SANKT-PETERBURGAS - SENOJI LADOGA
• Vigmantas Butkus.
TEMA: APIE TAI, KAIP / AR RAŠIAU PROJEKTINĘ PROGRAMĄ „ATSPARUMO PRIEŠ VERGYSTĘ PINIGAMS, DAIKTAMS IR PASTATAMS UGDYMAS“
4
• INESA KURKLIETYTĖ: STENGIUOSI BŪTI ČIA IR DABAR1

PARK@S

SIMBOLINIŲ PASAULIŲ KONFLIKTAI IR MIKROPROPAGANDA

Gintautas Mažeikis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rolando Andrijausko fotografija

Konfliktai kuria daugiamatę semantinę, ekonominę, socialinę, psichologinę erdvę bei skatina teisinius, kultūrinius, pilietinius procesus, padeda kurti ir palaikyti politines erdves ir arenas. Konfliktas taip pat yra neišvengiamas individuacijos procesų rezultatas bei kuria aplinką, reikalaujančią netrivialių veiksmų. Tradicinės visuomenės struktūros, atvirkščiai, priešinasi konfliktų buvimui, siekia juos kaip galima greičiau pašalinti ir atstatyti status quo, net jei dėl to reikia diskriminuoti, izoliuoti ar pašalinti atskirus individus ir socialines grupes.

Šiuolaikinė konfliktologija bei konflikto paradigmos, plėtojamos filosofijos, sociologijos ar sociokultūrinės antropologijos, teigia visai ką kita. Šių teorijų ir jas patvirtinančių praktikų požiūriu konfliktai stimuliuoja veiksmus, kuriais žadinami skirtingi interesai: skatinama jiems atstovauti, debatuoti. Šiandieninė tarptautinė ir Lietuvos žiniasklaida nuolatos tai daro išviešindama alternatyvas, dilemas, skatina jas valdyti. Tai, kad viešųjų ryšių technologijos ir rinkos žiniasklaida tapo konfliktų stimulu ir jų realizacijos vieta, yra taip pat akivaizdu, kaip ir tai, kad viešą demokratinį gyvenimą užtikrina būtent tokio pobūdžio žiniasklaida. Konfliktų stimuliavimas yra veiksminga demotyvuotų bendruomenių žadinimo pilietiniams veiksmams priemonė. Taip žiniasklaida Lietuvoje išprovokavo konfliktus universitetuose ir juose vykstančius demokratizacijos procesus, sustiprino šešėlinės ekonomikos ir atviros, skaidrios rinkos karą, sugebėjo supriešinti pramonininkų konfederaciją bei profesines sąjungas ir t. t. Ir tai gerai, nes struktūrinę ramybę visur turi pakeisti atsivėrimas procesams, kaitai.

Filosofas, politikas Antanas Mockus, kalbėdamas Šiaulių universitete apie tvarką ir chaosą, pastebėjo, kad, jei jis gyventų Lietuvoje, veikiausiai taptų anarchistu ir palaikytų laisvės ir kūrybingumo proveržius, o Kolumbijoje jis privalo atstovauti teisei ir tvarkai, nes toje šalyje chaoso yra per daug. Šis Mockaus teiginys rodo konstruktyvų konflikto paradigmos ir konflikto funkcionalumo suvokimą. Laimint kuriai nors vienai pusei - tvarkai ar chaosui, laisvei ar pareigoms - būtina palaikyti kitą pusę, nes tik tai užtikrina pažangą. Per didelis ko nors vieno akcentavimas sisteminiu požiūriu yra pražūtingas. Pavyzdžiui, Mockus pastebėjo, kad per didelė, maksimizuota meilė šeimai Kolumbijoje virsta amoralumu, ir jei visi gintų tik savo šeimas ir neatstovautų viešųjų interesų, šalis greitai sugriūtų. Priešingos pozicijos atstovavimas tik polemikos labui buvo būdingas ir rašytojui Baliui Sruogai.

Šiuolaikinio pasaulio chaosas plečiasi ir dėl vis didėjančio simbolinių pasaulių kiekio, ir dėl jų komunikacinių laukų įvairovės, dėl vis didesnių pretenzijų ginti savo interesus, keisti nusistovėjusią tvarką, įstatymus ir net konstitucijas. Atstovavimas simboliniams pasauliams ir konfliktų įteisinimas yra visai kitoks nei marksistų požiūris į pasaulį. K. Marxas kalbėjo apie klasinius konfliktus ir proletariato/buržuazijos antagonizmą, skatinantį pasaulinę revoliuciją. Simbolinių pasaulių įvairovės ir jų kaitos įteisinimas neturi nieko bendra su šiomis mesianistinėmis svajonėmis ar pamąstymais apie atseit objektyvų istorijos procesą ir jo galias. Simboliniai pasauliai yra specifinės semantinės erdvės ir laikas, kuriuose gyvena, kuria savo tapatumą, išreiškia savo pasaulėžiūrą įvairios bendruomenės: įsivaizduojamos, vartotojiškos, skonio, stiliaus, tautinės, ideologinės, religinės, subkultūrinės, sentimentalios, seksualinės, politinės, meninės, amžiaus. Ši įvairovė yra beribė, o jos kaita - neprognozuojama. Tačiau auganti bendruomenių savimonė didina ir didins mikrokonfliktų kiekį. Tam tarnauja ir žiniasklaida, kadangi susipriešinimų išviešinimas yra svarbiausias jos pajamų, populiarumo ir aktualumo šaltinis. Žiniasklaida išskiria didžiausius, reikšmingiausius procesus, pažymi simbolinius pasaulius, skatina jų viešuosius konfliktus, vadinasi, skatina komunikaciją, ženklų mainus, viešą konkurenciją ir visuomeninę šių simbolinių pasaulių kontrolę. Kita vertus, kiekvienas atskiras simbolinis pasaulis puoselėja labai skirtingus pasaulio suvokimo būdus, todėl yra suinteresuotas tinkamu atstovavimu savo idėjoms, viešaisiais ryšiais ir propaganda. Dėl šių priežasčių vis daugėja mikropropagandinių karų tarp simbolinių pasaulių. Ir tai nėra joks blogis, tai - šio amžiaus norma.

Visi šie konfliktai ir jų puoselėjimas remiasi tam tikrais principais, pavyzdžiui, aiškumo mažinimu arba antihermeneutika. Atrodytų, keista, bet pernelyg didelis siekis suprasti ir logiškai paaiškinti visą tikrovę virsta psichologiniais spąstais ir žaboja gyvenimą. Semantinis totalitarizmas, manymas, kad viskas turi būti prasminga, paaiškinta ir reglamentuota, stabdo ekonominę raidą, asmeninę kūrybą, trukdo spontaniškai saviraiškai. Juk ekonominiai procesai yra susiję ne tik su racionaliais argumentais, bet ir su vartotojų nuotaikų kaita, su nenuspėjama konkurencijos raida, su netikėtais atradimais ir inovacijomis, su įvairialypiu įtikinėjimu. Tad bandyti suprasti visus ekonominius, psichinius ar emocinius procesus ir juos paaiškinti yra aiškus savų jėgų ir gebėjimų pervertinimas ir savo požiūrio taško primetimas. Todėl simboliniai pasauliai priešinasi išoriniam, vienpusiam savo paaiškinimui. Antihermeneutinį, arba miglos, efektą sukuria ir viską išviešinti siekianti žiniasklaida. Žiniasklaida dėl interesų įvairovės yra priversta skirtingai argumentuoti tuos pačius faktus. O jos konkurencija dėl pranešimų patrauklumo sukuria įvairovės miglą, kurios išsklaidyti negali kokie nors teisiniai ar politiniai sprendimai. Tik totalitarizmo kraštuose žiniasklaidos atstovų nuomonės sutampa. Demokratijos sąlygomis visada atsiras nepatenkintų bent kelių simbolinių pasaulių atstovų. Geriausias pavyzdys yra buvusio LR prezidento R. Pakso bei V. Uspaskicho demaskavimas, kuris neįtikino jų gerbėjų.

Antihermeneutika savo veiklos principais gimininga antipsichiatrijai. Antipsichiatrija yra pasipriešinimas perdėtai plačiam psichiatrijos metodų taikymui. Ypač tai pasireiškia tuomet, kai supriešinama žmogaus gyvenimo prasmė ir sveikatos terapija. Kartais žmogui, kuris siekia meninės saviraiškos, nori būti orus ir garbingas, žaisti ir džiaugtis, dalyvauti svarbiausiuose gyvenimo įvykiuose, sveikata ir gyvenimo trukmė tampa antraeiliais dalykais. Antipsichiatrija gyvenimą aukština labiau nei klinikines diagnozes ar terapinius patarimus, nors ir neneigia pagalbos būtinybės ar gydymo. Atsisakius dominuojančių identitetų ir privalomų elgesio būdų, kitaip yra aiškinamas ir beprotybės fenomenas. Beprotybė tampa gebėjimu užduoti neįmanomus, draudžiamus klausimus ir teikti nepriimtinus atsakymus. Bepročio vardas gali būti taikomas daugeliui kitų simbolinių pasaulių gyventojų ir atvirkščiai. Beprotybė yra galimybės ir prasmės skirtumas, semantinis perteklius bei gramatinis absurdas. Galimybė būti nesuprantamu atveria, padeda įteisinti begalybę simbolinių pasaulių.

Pagaliau teisės į individuaciją pripažinimas yra svarbus įvairovės ir modernių konfliktų stimulas. Individuacija remiasi žodžio ir saviraiškos laisvėmis. Pvz., nuolatinis viešas padorumo normų pažeidimas kuriant ir demonstruojant meno kūrinius skatina individuaciją (blogą ar gerą) ir sukelia visuomeninį konfliktą. Tokio tipo konfliktai kaskart kyla kurioje nors Lietuvos dailės galerijoje. Įsidėmėtinas šiais metais Evaldo Janso suplanuotas performansas ir skandalas, susijęs su ketinimu aukoti ėriuką. O kas dėl žodžio laisvės, prisimintina Larry Claxtono Flynto istorija. Jis vienas pirmųjų pradėjo skelbti pornografiją žurnale „Hustler“, jam teko teistis dėl obsceniškumo, jis skelbė nešvankius kritinius feljetonus ir jam vėl teko teistis dėl žodžio laisvės. Jo teisinės pergalės tapo JAV demokratijos pažangos ženklais. Lietuvoje dėl satyrų ir feljetonų vykstantys teismai (žymiausias - susijęs su Vytauto Petkevičiaus „Durnių laivo“ teisine istorija) taip pat yra demokratizacijos proceso dalis.

Konfliktus skatina socialinis atskirties grupių įgalinimas. Geriausiai žinomas pozityvius socialinius procesus skatinančios pasaulėžiūros pavyzdys yra feminizmas, patriarchalizmo kritika bei šios pakraipos protestai, piketai, peticijos ir t. t. Kitas konfliktų skatinimo būdas - deasimiliacija. Tai yra veiksmas, remiantis unikalų etnosų tapatumą. Deasimiliacija yra gera priemonė etniniam kultūriniam aktyvumui remti, tautų bendradarbiavimui užtikrinti, veiklų įvairovei skatinti, motyvuoti bendruomenes. Akivaizdu, kad deasimiliaciniai veiksmai trikdo nacijos vienovės ideologiją ir gąsdina sustingusio, nekintančio identiteto gynėjus. Griauti asimiliaciją galima skiriant papildomas lėšas tautinėms mažumoms, įvedant kvotų, kurios remiasi pozityvia diskriminacija, sistemą.

Dekonstrukcija ir demaskavimas taip pat padeda inicijuoti procesus, sistemų raidą. Abu šiuos metodus taiko užsienio ir Lietuvos žiniasklaida bei mikro- ir makropropaganda. Dekonstruojant atskleidžiamas loginis teiginių nuoseklumas, emocinės, psichinės, stereotipinės ar stilistinės teiginio prielaidos, kurias asmenys dažniausiai nutyli arba nepastebi. Dekonstravimo procedūra yra artima demaskavimui, kuris dažnai yra naudojamas kaip juodųjų technologijų sudėtinė dalis. Kita vertus, tokios kritikos paplitimas pratina visuomenę prie kompleksinių ir todėl ne visada aiškių prielaidų.

Simboliniai pasauliai yra semantinis kūrinys. Todėl juose, skirtingai nei gamtoje, nebūna natūralių įvykių. Simbolinių pasaulių įvykius kuria šių pasaulių dalyviai, taip pat ir propagandos, viešųjų ryšių specialistai. Bet kuris renginys ar šventė yra sukurtas produktas, todėl propaguojant savo pasaulio vertybes visai natūralu kurti ir viešinti dirbtinių įvykių svarbą, argumentuoti jų pirmumą lyginant su kitų pasaulių atsitikimais.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
14:21:24 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba