Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-09-29 nr. 3111

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STASYS STACEVIČIUS49
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Dalia Dilytė.
JONAS ŠULCAS IR MES
3
• POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 2006

KNYGOS 
• Vitas Areška.
APOKALIPSĖS REPETICIJA POEZIJOJE
9
• Tomas Andriukonis.
ĖJIMAS TILTU
1
• Dalia Černiauskaitė.
JUODASIS HUMORAS SU JUODOSIOS LYRIKOS INTARPAIS
15
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rima Povilionienė.
DUETAS VIENU PROFILIU
11

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
MAŽOJO TEATRO „OPTINĖS ILIUZIJOS“
2
• Ridas Viskauskas.
ŠIAULIŲ LĖLININKAI IEŠKO PUBLIKOS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
PORTRETAS – MAŠINA
2
• Vaidilutė Brazauskaitė.
AKVILĖ
2

PAVELDAS 
 Kristina Jokubavičienė.
KLAIPĖDOJE – NIDOS KOLONIJOS DAILININKŲ DARBAI IŠ LIUNEBURGO
2

POEZIJA 
• INEZA JUZEFA JANONĖ11

PROZA 
• Vaidotas Granickas.
TILTAS

VERTIMAI 
• NIELS LYNGSØ2

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Greta Zabukaitė.
AUGA NAUJA KINO KŪRĖJŲ KARTA
• Stephen Gosling.
„ĮKVĖPIMAS“
• Mindaugas Peleckis.
DAR KARTĄ APIE TAI, KODĖL „DA VINČIO KODAS“ NEKELIA ŽAVESIO
8
• Edita Zabielaitė.
LIETUVIŠKOJO LEWISO HINO REALIJOS GEDIMINO PROSPEKTE

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Stasys Katauskas.
MENAS GATVĖJE

KRONIKA 
• GUDROČIAI IR GUDROČIUKAI
• ŽODŽIO, GARSO IR VAIZDO ARCHITEKTŪRA PROJEKTE „TARP...“
• „AITVARAS“ ALYTUJE – SEPTINTĄ KARTĄ
• AUDRIAUS STONIO TRYLIKTASIS FILMAS
• PREMJERA IR DVIGUBA G. PUSKUNIGIO KOMPAKTINĖ PLOKŠTELĖ
• JAPONIJOS FONDO 2007–2008 METŲ PROGRAMŲ KONKURSAS
• JAPONIJOS AMBASADA INFORMUOJA1
• JAUSMŲ SUMAIŠTIS CIGARŲ FABRIKE
• Adams Sobota.
VIENOS MENININKŲ PĖDOMIS – SAVU KELIU

DE PROFUNDIS 
• Stasys Stacevičius.
GRYBAUTI REIKIA ŽIEMĄ
15

PARK@S 
• ANTANO MOCKAUS PATRIOTIZMO IR DEMOKRATIJOS PAMOKOS3
• Gintautas Mažeikis.
SIMBOLINIŲ PASAULIŲ KONFLIKTAI IR MIKROPROPAGANDA
• Jonas Ruškus.
LIETUVOS ŠVIETIMO TRANSGRESIJA ARBA INTERESŲ KONFLIKTO BŪTINYBĖ
1
• Julija Karavajeva.
TARP KULTŪRINIŲ SLENKSČIŲ: SANKT-PETERBURGAS - SENOJI LADOGA
• Vigmantas Butkus.
TEMA: APIE TAI, KAIP / AR RAŠIAU PROJEKTINĘ PROGRAMĄ „ATSPARUMO PRIEŠ VERGYSTĘ PINIGAMS, DAIKTAMS IR PASTATAMS UGDYMAS“
4
• INESA KURKLIETYTĖ: STENGIUOSI BŪTI ČIA IR DABAR1

PAVELDAS

KLAIPĖDOJE – NIDOS KOLONIJOS DAILININKŲ DARBAI IŠ LIUNEBURGO

Kristina Jokubavičienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Werneris Riemannas. „Namas kopose prie Šarkuvos“. 1926

Klaipėdoje, Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33), nuo rugsėjo 28 d. eksponuojami prieškario Nidoje sukurti dailės kūriniai. Apie Nidos kolonijos dailininkų darbus pasakoja galerijos vadovė.

Klaipėdoje atidarytoje parodoje „Nidos tapytojai“, sudarytoje iš Liuneburgo (Vokietija) Rytprūsių krašto muziejaus rinkinių, eksponuojami XX a. pirmoje pusėje Nidos dailininkų kolonijoje kūrusių vokiečių dailininkų aliejiniai paveiks­lai, akvarelės, piešiniai. Mintis surengti parodą kilo per tarptautinę konferenciją „Menininkų bendruomenės ir jų kūrybos centrai Vidurio ir Vakarų Europoje“, vykusią Prano Domšaičio galerijoje 2005 metais. Konferencijoje dalyvavęs Jörnas Barfodas, Liuneburgo Rytprūsių krašto muziejaus direktorius, krašto dailės istorijos žinovas ir knygų apie Rytprūsių dailę ir dailininkus autorius, pasiūlė paro­dyti Lietuvos žiūrovams Nidoje kūrusių dailininkų darbus.

Liuneburgo Rytprūsių krašto muziejus žinomas Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojams. Muziejus puoselėja regiono istorinės praeities atminimą. Šešios nuolat veikiančios ekspozicijos skirtos Rytų Prūsijos gamtai, istorijai, žemės ūkio ir pramonės vystymuisi, dailiesiems amatams, kultūros ir mokslo istorijai, tapybos ir grafikos raidai. Nuolat rengiamos parodos, sukaupta turtinga leidinių apie Rytų Prūsiją biblioteka, kurios fondai įtraukti į „Bendro Rytų Europos katalogo“ duomenų bazę, gausus dokumentų ir videoįrašų archyvas.

Vakarų Lietuvos ir Liuneburgo muziejų ryšiai užsimezgė po Nepriklausomybės atkūrimo. 1992 metais Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo surengta vokiečių tapytojo ekspresionisto Karlo Eulensteino (gimė 1892 Klaipėdoje, mirė 1981 Berlyne) kūrinių paro­da, atgabenta iš Liuneburgo muziejaus. 1995-aisiais muziejus surengė Klaipėdoje tapybos parodą „Nidos dailininkų kolonija“. Didelio Žemutinės Saksonijos žemės visuomenės susidomėjimo sulaukė 2001 metais Liuneburge eksponuota Klaipėdos krašto liaudies meno paroda iš Šilutės muziejaus.

Liuneburgo muziejaus Dailės skyriuje sukaupta vertinga XIX a. pabaigos–XX a. pirmos pusės Rytprūsių dailės kolekcija. Muziejus didžiuojasi Rytų Prūsijos tapytojo Loviso Corintho paveikslais ir Karaliaučiuje gimusios grafikės Käthe Kollwitz piešiniais. Ekspozicijoje „Nidos tapytojai“ – Karaliaučiaus meno akademijos profesorių bei studentų ir Nidos kolonijos dailininkų kūryba.

Dailininkų kolonijos Europoje pradėjo steigtis XIX a. viduryje: dailininkai, bėgdami nuo augančių miestų triukšmo, kūrybos vietų ieškojo natūralioje gamtoje, kaimo vietovėse. Jie būrėsi į bendruomenes, kuriose ilgiau ar trumpiau gyvendavo ir kurdavo. Menininkų kolonijos – unikalus reiškinys, patraukęs tradicinės ir avangardo dailės atstovus, – darė įtaką Europos XIX a. pabaigos ir XX a. pirmos pusės dailės raidai.

iliustracija
Friedrichas Niethammeris. „Tinklai ir žvejų valtys“. 1943

Nidos dailininkų kolonija – viena anksčiausiai įsikūrusių Baltijos jūros pakrantėse. XIX a. antroje pusėje Nidą, nuošalų žvejų kaimelį, atrado rašytojai. Prie jų prisidėjo Karaliaučiaus meno akademijos profesoriai ir jų mokiniai. Lovisas Corinthas Kuršių nerijoje lankėsi dar studijų akademijoje metais (1876–1879), vėl grįžo po 1880-ųjų, nutapė „Nidos kapines“ (1893). Apie 1888 metus Heinrichas Krügeris pakvietė į Nidą Eduardą Bischoffą-Culmą ir Eduardą Andersoną. Dailininkai apsistodavo 1867 metais Skruzdynėje įkurtame Hermanno Blode’s viešbutyje, kuris laikui bėgant tapo kolonijos centru. XX a. pradžioje Nida tapo vokiečių dailininkų, intelektualų pamėgta vasarojimo ir kūrybos vieta; tapytojai, fotografai, rašytojai, aktoriai, kompozitoriai H. Blode’s, menininkų globėjo, viešbučio „dailininkų verandoje“ diskutuodavo aktualiais meno klausimais. Ekspresionistą Maxą Pechsteiną atvykti į Nidą paskatino parodoje Berlyne (1909) pamatyti E. Bischoffo-Culmo Nidos peizažai. Po to jis dar penkias vasaras, iki 1939-ųjų, praleido Nidoje, nutapė daug ekspresionistinių paveikslų. Nidos dailininkų kolonijoje dalyvavo įvairių stilistinių pakraipų – impresionizmo, realizmo, simbolizmo, natūralizmo – atstovai. M. Pechsteino ir Karlo Schmidto-Rotluffo (lankėsi Nidoje 1913) pasirodymas sukėlė kolonijoje sąmyšį ir diskusijas tarp impresionizmo ir ekspresionizmo šalininkų. Po Pirmojo pasaulinio karo ekspresionistinė tendencija kolonijoje tapo pagrindinė. Ją propagavo Ernstas Mollenhaueris, susirgus uošviui H. Blode’i, perėmęs viešbutį. Jo pastangomis trečiajame–ketvirtajame XX a. dešimtmetyje kolonija vėl suklestėjo. Pasak J. Barfodo, iki 1945 metų Nidoje dirbo per 200 dailininkų, pusė jų buvo kilę iš Rytprūsių. Antrasis pasaulinis karas nutraukė Nidos dailininkų kolonijos istoriją. H.Blode’s viešbutyje sukaupta įspūdinga paveikslų kolekcija 1945-ųjų pradžioje buvo sunaikinta arba išgrobstyta. Tačiau didžioji dailininkų dalis išsaugojo sentimentus Kuršių nerijos gamtai ir, po karo negalėdami atvykti į Nidą, tapė „prisiminimų paveikslus“.

iliustracija
Heinrichas Brommas. „Pamaryje“. 1939

Parodai „Nidos tapytojai“ buvo atrinkti penkiolikos tapytojų, 1920–1940 metais dirbusių dailininkų kolonijoje, kūriniai. Čia eksponuojami Heinricho Brommo, Karlo Bucho, Eduardo Bischoffo, Fritzo Burmanno, Karlo Eulensteino, Ericho Gindlerio, Juliuso Freymutho, Hanso Kallmeyerio, Carlo Knaufo, Ernsto Mollenhauerio, Friedricho Niethammerio, Heinzo Sprengerio aliejiniai paveikslai, akvarelės, Gertrudos Lerbs litografijos, dvidešimt Wernerio Riemanno piešinių, Prano Domšaičio kompozicija „Kaimas Klaipėdos krašte“. Didžioji dalis parodos dailininkų yra kilę iš Mažosios Lietuvos: W. Riemannas 1893 metais gimė Karaliaučiuje, K. Eulensteinas – 1892 m. Klaipėdoje, H. Sprengeris – 1914 m. Krante (Cranz). E. Bischoffas, K. Buchas, G. Lerbs, F. Burmannas, P. Domšaitis ir kiti mokėsi Karaliaučiaus meno akademijoje. Vieni dailininkai epizodiškai vasarojo Kuršių nerijoje, kiti sugrįždavo nuolat, o C. Knaufas, 1930 metais Nidoje pasistatęs netoli Thomo Manno namo dirbtuvę, čia ir mirė 1944-siais, palaidotas Nidos kapinėse.

Nida, XIX a. vadinta „Prūsiškąja Sachara“, XX a. buvo „pakrikštyta“ ir „tapytojų rojumi“, ir „stebuklų žeme“. Tapytojas Ernstas Mollenhaueris apie Nidą rašė: „Tai kraštovaizdis tapytojams, kupinas šviesos ir erdvės, vandens ir saulės. (...) Nida tapo susibūrimo vieta menininkams ir visiems žmonėms, ieškantiems nepalytėtos gamtos potyrių ir nekenčiantiems visokio sambrūzdžio“. Dailininkus traukė Kuršių nerijos gamta, architektūra, žvejų darbai ir amatai, gyvenimo būdas ir ritmas.

Peizažas buvo svarbiausias Nidos kolonijos dailininkų kūrinių žanras. Dažniausi jo motyvai: kopos, jūros ir marių pakrantės, buriniai laiveliai, Nidos švyturys, krikštai kapinėse, kuršvaltės, žvejai, taisantys tinklus, išplaukiantys ar grįžtantys iš žvejybos, juos pasitinkančios žmonos ir vaikai. Šie motyvai vyrauja ir parodoje. Plati kūrinių stilių amplitudė – nuo realistinių H. Kallmeyerio peizažų su elniais iki subtilių F. Niethammerio, E. Bischoffo, W. Riemanno gamtos nuotaikų, būsenų studijų, E. Mollenhauerio ir K. Eulensteino ekspresyvaus potėpio, sodraus kolorito kompozicijų.

Paroda „Nidos tapytojai“ suteikia galimybę pamatyti dalį Nidos kolonijos dailininkų kūrybos, atskleidžia Kuršių nerijos gamtos, jos gyventojų kasdienybės grožį bei spalvingą menininkų sambūrio atmosferą.

 

Skaitytojų vertinimai


40616. l3li@ :-) 2007-09-10 16:40
geri darbai.....ir galetu tokiu but daugiau pvz as apsilankiau sitoj svetainej njoredama rasti pavyzdziu ka piesti man pamokai ir tik sitoj svetainej radau.....gerai kad bent viena yra tokia ;]. Saunus darbai ;D!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
14:21:07 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba