Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-01-16 nr. 3220

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SKAIDRIUS KANDRATAVIČIUS.
baladė apie puotą maro metu (ndx idée fixe)
74

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Pasnigo...3
 ALGIRDAS BRUKŠTUS.
Metachemija
8

KNYGOS 
• JŪRATĖ BARANOVA.
Kitas Aidas, kitas Marčėnas
21
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Kelionė kaip gramofono plokštelė
1
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ.
Bobinčius
24
• Naujos knygos

DAILĖ 
• ANTANAS ANDRIJAUSKAS.
Būties tragizmas Makso Bando tapyboje
10

TEATRAS 
• INGRIDA RAGELSKIENĖ.
Apie kiekvieną iš mūsų
• Rusų dramoje – premjeros Mažojoje salėje
• Vilniuje – „Comédie Française“
• Ridas Viskauskas.
Pasakų pastišas apie du draugus ir vieną pasiutėlę
1

MUZIKA 
• VITA GRUODYTĖ.
Muzikiniai pasižvalgymai po svetur
4
• RIMANTAS VINGRAS.
Evelinos Puzaitės rečitalis Londono Wigmoro salėje
4

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Laba diena
1

POEZIJA 
• DIANA ŠARAKAUSKAITĖ.
8

PROZA 
• RIMANTAS MARČĖNAS.
Laidojimas
2

VERTIMAI 
• Irving Layton.
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Už atostogas su kinu

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Ne mes renkamės žodžius3

 
• PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ.
Apvogtas ir nuniokotas fotomenininko archyvas
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Kelionė meile
1

DE PROFUNDIS 
• LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
Karčemos mūšis
7

AKTUALIJOS

Metachemija

ALGIRDAS BRUKŠTUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ričardo Šileikos nuotrauka

Už lango jau kelinta diena – lijundra. Slidu. Kelius barsto druska, todėl slidinėja tik pėstieji, o automobiliai daužėsi pirmąją dieną, kol netikėtai, kaip visada, užklupti kelininkai išsirengė į gatves. Pilka. Iš ryto ilgai aušta, per pietus jau pradeda temti. O Seime pilki vyrai pilkais drabužiais iki išnaktų bando pažaboti krizę. Toks dabar Vilnius ir toks dabar vilnietį supantis kasdienis pasaulis.

Tai, ką mes regim, čiuopiam, užuodžiam, pastarųjų dienų slidumas – visa tai lemia mus supančio pasaulio atominis-molekulinis lygmuo. Pasaulio savybės. Toliau – tik iš vakuumo išnyranti ir ten grįžtanti pirmapradė materija, bekvapės, bejausmės elementariosios dalelės: elektronai, protonai, neutronai ir kt. Jei jos ir skiriasi kuo nors viena nuo kitos, tai jau ne žmogaus juslių reikalas. Tačiau molekulės – kas kita, būtent jos kuria pasaulio įvairovę, audžia Majos skraistės raštą ir daro šį sapną tokį patrauklų: prisigėręs rytinės rasos, chlorofilu tvieskia sodas, o kava skleidžia furfurolo sukeltą kvapą. Sunku būti chemiku, nuvalančiu nuo pasaulio veido romantizmo apnašą. Įvardindamas pasaulio fragmento molekulinę sudėtį, tu tarsi nudiri odą, o po ja atsivėrusi žaizda suardo ryto harmoniją, paversdama furfurolu skrudintų pupelių kvapą.

Majos skraistė ima trūkinėti, aižėti, blunka spalvos ir atsiranda dėmės, kaip ant senos filmo juostos iš nitroceliuliozės, iš kurios, būdami vaikai, darėme raketas. Tačiau chemikas turi ir privilegijų: jis Majos skraistės raštą gali keisti norima kryptimi. Patekėjus mokslo saulei, XIX amžiuje chemikams atsivėrė begalinės molekulinio lygmens kaitaliojimo galimybės, ir nuo to laiko mes prikūrėme tokių monstrų, kurie atitiktų nebent Hieronymuso Boscho vaizduotės kūrinius. Chemikai iš gamtos lyg iš „Lego“ rinkinio ima įvairias detales ir neatsidžiaugia neišsemiamų kombinacijų įvairove. Sako, kad taip chemikai baigia suardyti, sugriauti gamtą. Nežinau, gal ir taip, tačiau jaučiu, kad tuose žodžiuose slypi pamatinė neteisybė. O kas gi pats chemikas, jei ne tos pačios gamtos dalis? Ir ar nebus taip, kad būdamas jos dalimi, jis uoliai vykdo kokią nors dar nesuvoktą gamtos funkciją? Gamta kinta, tai nuolatinis, nesibaigiantis procesas, tačiau žmogus, viena vertus, prisideda prie tos kaitos, kita vertus – pats rėkia, staugia iš siaubo, matydamas, kad visa pasaulio regimybė vis didesniu greičiu keičia savo išvaizdą. Prie tokių greitų permainų nepratęs protas ima „čiuožti“: pasaulis dabar per metus tiek pakinta, kiek seniau pakisdavo per kelių kartų gyvenimą. Laiko tėkmė keičia savo greitį, ar dar kokie monai? Neneigiu –­ chemikai prisidėjo prie šito, dar Mircea Eliade sakė, kad senovės metalurgai savo veiksmais greitina Žemės įsčiose, tarsi gimdoje, esančių rūdų brendimą, kurios turėtų galiausiai virsti metalais. Mineralų laiko tėkmę keičia žmogiškoji laiko tėkmė. O dabar – tūkstančius kartų didesnės galimybės. Tačiau ar reikia dėl to jaustis kaltam? Nežinau...

Protas krinka. Negali būti, kad, taip staigiai keičiantis išoriniam pasauliui, viduje išliktume visai ramūs. Viduje vyksta ne mažesni pokyčiai. Užteko S. Freudui su K. G. Jungu pradėti tarsi kokiems mendelejevams vardyti vidinio pasaulio struktūrinius elementus, perstatinėti juos iš vieno kampo į kitą, kai ir šioje erdvėje nebeliko privatumo ir ramybės. Dabar visa govėda psichologų, sukišusi savo nematomus atsuktuvus, reguliuoja neurozes sukeliančius vaikystės atsiminimus, vienur atpalaiduoja, kitur priveržia kokį kompleksą ar archetipą, o kartais išleidžia į išorę giliai glūdėjusią girto tėvo kažin kada sukeltą emociją. Tačiau tai, kas pasukiojama vienam, po kurio laiko atsiliepia dar keliems. Kažkur giliai giliai, kaip sakė Carlas Gustavas, mūsų vidiniai asmeniniai pasauliai jau tampa nebe mūsų, o pereina į bendrą kolektyvinio naudojimo erdvę.

Ir vėl trūkinėja, mainosi Majos skraistė, tik dabar jau veikiama iš vidaus. Iš išorės – chemikas, iš vidaus – psichologas. Jie abu priėjo ribą, juos skiriančią be galo ploną, plonesnę net už dabar madingą nanosluoksnio plėvelę, pertvarą, kuri šiuo metu jau braška. Ir tuoj tuoj jie turėtų išvysti vienas kitą per siūles prairusio pasaulio vaizdo skylėje. Susitikti akis į akį, ir, jei pavyks, nepradėti rėkti ir vėl bėgti į skirtingas puses.

Mane seniai kankina įtarimas, kad nėra artimesnių profesijų už chemiko ir psichologo. Ir vienas, ir kitas keičia pasaulio vaizdą, tik vienas – iš išorės, o kitas –­ iš vidaus. Tai – paribio žmonės, atsidūrę skirtingose makro- ir mikrokosmosų sienos pusėse ir dabar turintys šansą susitikti. Tikiuosi, kad greitai taip ir bus. Ir ne vien jiems.

Kurgi Dievas visame šitame paveiksle, paklausite jūs? Ogi jis kantriai žiūri į ryjančią savo uodegą gyvatę ir laukia, kol ta pagaliau supras, kad siaubūnas, kurį ji bando sušlamšti, yra ne kas kita, tik ji pati.

 

Skaitytojų vertinimai


50871. Autorius2009-01-18 18:12
Nežinau kuriuo momentu, tačiau įsivėlė klaida. Kepintos kavos pupelės kvepia ne furfurolu, o furfuriltioliu.

50907. ačiū2009-01-19 15:05
puikus tekstas!

50912. Gintas :-) 2009-01-19 16:16
Idomi gavosi ta Tavo Metapsichemija ar Metapsichemipsiche... Tik galvoju, kai pro siules jos pamatys viena kitos veida, kurios veidas bus baisesnis... ir ar leisbietiskos poros tvirtos?? Ypac kai abieju ambicijos ne mikro! Na bet makro iliuzijos laikais mes tik nuolaidziai i tai paziuresime, tiesa Meta-Psiche-Mike??? :)

50920. Visvaldas :-) 2009-01-19 17:59
Labai idomu, pajutau sirpuliukus kaip viasda kai prisilieciama prie kazko gilaus... Dar mes cia su Karla padiskutavom apie sita straipsni, ji beje pasiule papildyma kad bilogai/genetikai irgi vykdo aprasytaji skverbimasi, kurdami modifikuotus genus ir t.t. Bet, zinoma, Tavo tikslas nebuvo viska is visurlabai nuosekliai surasyti ir kataloguoti, o atskleisti ideja...

50921. gruen2009-01-19 18:26
Puikus tekstas, kaip kadės labėj, su kava, su sagų blizginimu, su arkanais ir jų poveikiu molekulėms...Parašyk kada apie M. ir A., apie T.N., apie Gedimino prospektą. Tai TEMA, kuri gali virsti unikaliu kūriniu, o tekstą valdai meistriškai.

50988. am2009-01-22 10:07
ko jau bet chemijos niekada nemėgau, o va metachemija - kas kita

51057. Onė2009-01-24 14:32
Kerdžiaus "papilosopavimai" anūkėliams prie krosnies žiemą.

56945. buvo2010-01-25 20:27
Vistik Majos skraistė taip ir trūkinės nesutrūkdama, kaip Mozės krūmas degė nesudegdamas. Nebent žmonėms, kol jie žmonės.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
14:20:02 Dec 19, 2011   
Apr 2009 Aug 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba